Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2015 m. rugpjūčio 31 d., pirmadienis

Amerika, technologiškai labiausiai išsivysčiusi valstybė, stiprina darbuotojų teises

Tuo tarpu mes, Lietuva, silpniname darbuotojų teises. Amerikiečiai, toliau pažengę šiuolaikinėje ekonomikoje, geriau mato, koks socialinis modelis dabar tinka ir geriau, negu mes, prisitaiko prie realybės. Svajonės, kad, liberalizavę darbo santykius, mes daugiau uždirbsime, nepasitvirtino Amerikoje nuo Reigano laikų. Mums, emigruojančiai tautai, kartoti tokį pražūtingą eksperimentą yra neleistina.

Dalios Grybauskaitės pataikavimo antirusiškoms pensininkėms kaina

Dalia Grybauskaitė tikisi ir vėl patekti į Prezidentūrą su tų pensininkių balsavimo pagalba. Tie, kurie tikisi termino apribojimų, turi atsakyti į klausimą: iš kur jūs žinote, kad nepakeisime Prezidento rinkimų tvarkos? Naivumas neišpasakytas.

Bet Rusijos embargas, pritaikytas po Dalios Grybauskaitės palaikomų sankcijų ir antirusiškos retorikos, atneša didelių nuostolių mūsų ūkiui. Praėjusiais metais Lietuvos įmonės, kurios pateko tarp 500 didžiausių Vidurio ir Rytų Europos bendrovių, pasiekė 4 proc. mažesnę apyvartą ir uždirbo net 844 mln. eurų mažiau pelno, palyginti su 2013 metais. Ūkininkai, Lietuvoje užsiimantys pieno gamyba, bankrutuoja. Kaimui suduodamas lemiamas smūgis. Užtenka primityvaus politikavimo ir šauktinių lakstymo po krūmus. Jūsų nekenčiamas Putinas ir toliau sportuoja bei geria arbatą su jo draugu Medviedevu, o jūs liekate be normalių pensijų. Visas mūsų politikų riksmas veda mus visus prie minuso. Balsuokime atsakingai.

2015 m. rugpjūčio 30 d., sekmadienis

Lietuvos universitetai

Universitetai Lietuvoje yra pripratę žuvauti drumstame vandenyje. Todėl studijų sistema Lietuvoje yra paini. Toks pat painus ir privačių Lietuvos universitetų aprašymas, neseniai pasirodęs spaudoje. Vertinimo kriterijai, minimi šiame aprašyme, neturi daug bendro su realiu gyvenimu.

Stipri emigracija mus verčia pereiti prie normalios Europos Sąjungoje darbo jėgos kainos.  Pereinant nuo pigios darbo jėgos prie normalios Europos Sąjungoje darbo jėgos kainos, universitetai ir kitos mokymo įstaigos turi būti vertinami pagal darbo jėgos vertės didinimą. Iš mažai pajamų turinčios vidutinės lietuvių šeimos turime išugdyti gerai uždirbantį jaunimą.

 Todėl universitetus  geriausia vertinti, pagal absolventų pajamų  po universiteto baigimo santykį su jų šeimos pajamomis vienam šeimos nariui iki studijų. Valstybė gali surinkti šiuos duomenis iš sumokėtų mokesčių duomenų bazių. Jei toks pajamų santykis pirmame universitete yra dukart didesnis, negu antrame, tai reiškia, kad pirmasis universitetas dukart geriau paruošia darbui šiuolaikiniame Lietuvos ūkyje, negu antrasis. Blogiausiems šiuo požiūriu universitetams mes, valstybė, galime visai neskirti studento krepšelio pinigų. Valstybės pinigai yra mūsų, skiriam tam, kam norim. Tik taip galime susidoroti su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu Lietuvoje ir reformuoti universitetus.


2015 m. rugpjūčio 29 d., šeštadienis

Ar galime atsilyginti simboliškai?



Kaip taisyklė, negalime. Jei tu priterši svetimus namus ir juos apdraskai per gana ilgą laiką  o po to nedarai nieko ar padovanoji saldainių dėžutę, tai nėra tinkamas atsilyginimas. 

Mes tik tiek stiprūs, kiek mūsų grupė, šeima ir pažįstamų ratas yra stiprūs. Jei mes užkrauname žmonėms daug rūpesčių, trukdančių išgyventi, ir atsidėkojame simboliškai, mes susilpniname tą mūsų grupę, vadinasi ir save pačius. 


Ar reikia vengti bendravimo su žmonėmis, kuriems nesugebi normaliai atsilyginti? Jei tu jau tapai tas pinigus ištraukiantis objektas, nuo kurio tau svarbus žmogus numirs be pinigų ligoninės koridoriuje, prie tualeto, tai, be abejo, būk gailestingas tau pačiam, venk tokio bendravimo. Jeigu tapai zombiu, atimančiu žmonių paskutines santaupas, tai vengti bendrauti su žmonėmis, kurie lieka tavo vienintelė atrama nelaimės atveju, yra vienintelis protingas ir geras tau pasirinkimas. Kai kalbame apie pasirinkimą tarp gyvybės ir mirties, tai mandagumas tampa nesvarbiu. Atsilyginimas ir yra svarbiausia šeimos santykiuose.


Todėl rimtais atvejais pamirškime simbolinį atsilyginimą, atsilyginkime dosniai ir realiai. Gobšus, niekingas, atsilyginimas yra mūsų pačių jėgos naikinimas.

2015 m. rugpjūčio 28 d., penktadienis

Svarbiausi verslo veiklos sėkmingumo kriterijai, nulemiantys ilgalaikį verslo egzistavimą



Verslo vartotojų pelnas ir pasitenkinimas,

Verslo darbuotojų motyvuotumas bei išradingumas,

Verslo tiekėjų parama.


Jei pagal  šiuos tris kriterijus reikalai juda pakankamai gerai, tai ir pelnas atsiranda, ir verslas turi neblogus šansus egzistuoti ilgai.

2015 m. rugpjūčio 27 d., ketvirtadienis

Latviai pirks mūsų suskystintas dujas, tik jei tokių dujų kaina bus konkurencinga

Ir mums reikia  taip elgtis. Tuos politikus, kurie užkrauna Lietuvai papildomą bereikalingą naštą vien beprasmės kovos su rusais vardan, reikia nustoti rinkti valdžion. Kitaip latviai išliks pasaulyje, o mūsų , lietuvių, nebebus. Nueisime prūsų ir dinozaurų keliu.

2015 m. rugpjūčio 26 d., trečiadienis

Darbo santykiai yra svarbūs tautos sveikatai

Mes dabar aptariame darbo santykių liberalizavimą Lietuvoje. Jei mūsų darbdaviai galės laisviau naudotis darbo jėga, negu Kinijos dabdaviai, tai padidins galimybę, kad darbdaviai steigs darbo vietas pas mus, o ne Kinijoje, esant visoms kitoms sąlygoms vienodoms. Tokia teorija.

Realiai, teisingumo nebuvimas darbe padidina gydytojo aptinkamų ligų šansus penkiasdešimčia procentų (pernelyg aukšti reikalavimai darbe - trisdešimt penkiais procentais). Ilgos darbo valandos padidina darbuotojų mirtingumą dvidešimčia procentų. JAV toks darbovietės stresas kasmet duoda šimtą dvidešimt tūkstančių papildomų mirčių ir šimtą devyniasdešimt milijardų dolerių papildomų išlaidų darbuotojų gydymui (žiūrėk čia) [1].

Mes nesame kvaili. Interneto laikais greit sužinome, kas mums svarbu. Neteisinga darbo liberalizacija privers dar daugiau mūsiškių trauktis iš Lietuvos.Na, o naikinti likusius yra trumparegiška. Lietuvos valdžia turi užsiimti Lietuvos išlikimu rimtai. Kinija turi dar pernelyg daug žmonių. Lietuva jau turi pernelyg mažai.


1. "• Work-family conflict more than doubled the odds of an employee reporting poor mental health and increased the odds of self-reported poor physical health by about 90 percent.
• Job insecurity raised the odds of self-reported poor physical health by about 50 percent.
• Low organizational justice increased the odds of having a physician-diagnosed condition by about 50 percent.
• High job demands raised the odds of a physician-diagnosed illness by 35 percent.
• Long work hours increased mortality by nearly 20 percent.
In addition, unemployment and low job control significantly upped the odds of all of the outcomes, while adverse psycho-social situations at work – lack of fairness, low social support and low job control – were as strongly associated with poor health as concrete factors like long hours and shift work.
In all, the researchers calculated that workplace stress contributes to at least 120,000 deaths each year – comparable to the annual number of accidental deaths in the United States – and accounts for up to $190 billion in health care costs."

2015 m. rugpjūčio 25 d., antradienis

Dalelės iš dyzelinių dūmų kenkia sveikatai

Tas kenkimas pasireiškia ne tik kraujagyslių sistemai kenksmingais uždegimais, sukeliančiais aterosklerozę, bet ir kraujo indų susiaurėjimu [1]. Neveltui Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje pradedama uždrausti dyzelius miestuose. Taip reikia padaryti ir Lietuvoje. Kuo anksčiau, tuo geriau.






1. "Diesel exhaust particles (DEP) are associated with induction and exacerbation of cardiovascular
disorders through the production of harmful free radicals and initiation of pro-inflammatory
responses [1–3]. These events contribute to the resulting adverse health effects of DEP. Endothelial
dysfunction can be caused by diesel-induced mechanisms [4, 5]. Meanwhile, vasoconstriction
has been found in humans who inhaled ambient PM2.5 (particulate matter 2.5 μm)
for 2 h [6], and impaired vasodilatation appears 24 h after 1 h of DEP inhalation [5]. Moreover,
the water content of the mouse lung which causes epithelial fibrosis and disrupts vascular function
(increased 24 h after intratracheal instillation of DEPs or DEP extracts), which has been
suggested to cause an increase in pulmonary endothelial permeability [7]."

(Protective Effects of N-Acetyl Cysteine
against Diesel Exhaust Particles-Induced
Intracellular ROS Generates ProInflammatory
Cytokines to Mediate the
Vascular Permeability of Capillary-Like
Endothelial Tubes

Chia-Yi Tseng1,2, Jing-Fen Chang3
, Jhih-Syuan Wang3
, Yu-Jung Chang3
, Marion
K. Gordon4
, Ming-Wei Chao2,3*, PLOS One, 2015)

2015 m. rugpjūčio 23 d., sekmadienis

Lietuva importuoja genetiškai modifikuotus pašarus ir naudoja juos žuvų fermose, paukštidėse ir gaminant visą galvijieną.

Nemodifikuoti pašarai yra brangesni. Lietuvos verslinininkai gali dirbti tik su mažiausiomis kainomis, net jei tokia veikla turi nekokią reputaciją. Todėl neabejodami naudoja genetiškai modifikuotus pašarus, ir tai daro agresyviai. Naudoja genetiškai modifikuotą soją vos ne iki milijono tonų – virš 800 tūkstančių tonų per metus.

Iki šiol mūsų buitis niekuo nesiskyrė nuo  rusų. Dabar Rusija atsisako valgyti mūsų maistą. Ką ruošia mūsų propaganda, jei rusai jau yra sveikesni, negu mes? Įdomu.

2015 m. rugpjūčio 22 d., šeštadienis

Dideli pinigai palieka besivystančių šalių obligacijų rinkas

Šie fondai buvo bankų pakaitalas skolinti besivystančių šalių ekonomikos vystymui. Po Kinijos valiutos žymaus nuvertinimo pinigai išsigando rizikos ir bėga (žiūrėk čia). Blogėja galimybės Lietuvai ieškoti naujų rinkų. Dabar blogas laikas skolintis ir imtis kitokių rizikingų veiksmų.

2015 m. rugpjūčio 21 d., penktadienis

Iki pusės aptinkamų prostatos vėžio atvejų neprogresuoja, jei paliekami be gydymo

Jei gydytojas pasiūlo netaikyti gydymo tokiu atveju, verta priimti jo pasiūlymą. Bet tai reiškia, kad tokios ligos eigą gydytojas turi reguliariai stebėti. Žinant, kaip dažnai prostatos vėžio gydymas duoda komplikacijas, apsimoka apgalvoti tokius variantus.

Kūrenate krosnis malkomis? Mokėkite už politikų nupirktas brangias norvegų dujas

Kam Lietuvos politikai perka brangias norvegų dujas? Nes tai gerai atrodo propagandose meluose. Politikai sako, kad taip kovojame su Rusija. Daromės energetiškai nepriklausomi nuo rusų.

Tos norvegų dujos yra tiek brangios, ir tiek taupiai Lietuvai nereikalingos, kad tas dujas reikia apsisukus vėl parduoti į užsienį. Tik parduoti reikia ne ta kaina, kurią iš mūsų durnų politikų išsiderėjo norvegai, o žymiai brangiau (šiandienos rinkos kaina). Kad liaudis nesukiltų, nuostolį padalins visiems, kurie bent kartą gyvenime uostė dujas, net jei tik per didžiausius šalčius avariniam pasišildymui.

Sakiau jums, rinkimai yra reikšmingi. Balsuojate už tuos, kurie garsiausiai rėkia prieš rusus, o po to tikitės tvarkos valstybėje. Pribuskite.

Chirurgija nepagerina nulinės stadijos krūtų vėžio statistikos

Nulinė stadija diagnozuojama tuomet, kai vėžio ląstelės yra pieno latakėlių viduje, neišplitusios į aplinkinius audinius. Nulinės stadijos vėžio atveju nepadeda statistikai, net jei pašalina abi krūtis. Beje, taip krūtų pašalinimu operuotos moterys turi tokį pat šansą numirti nuo krūties vėžio, kokį turi ir tik dalį krūties pašalinusios moterys. Deja, tokie tyrimai nėra galutinis įrodymas, kad nulinės stadijos krūtų vėžio chirurgija visai bevertė (žiūrėk čia). Galutis įrodymas būtų klinikinis bandymas, kurio metu daliai moterų skiriamas vienoks ar kitoks chirurginis gydymas loterijos metodu, o daliai moterų, parinktų taip pat loterijos metodu, chirurgija netaikoma. Tokio tyrimo dar laukiame.  Kadangi moterys su nuline stadija gana retai miršta nuo krūties vėžio, reikia daug tokių moterų šiam klinikimiam tyrimui, todėl taipadaryti sunku.

2015 m. rugpjūčio 19 d., trečiadienis

Ilga darbo savaitė koreliuoja su padidinta širdies ligų ir insulto rizika

Ilga darbo savaitė reiškia 55 valandų ar ilgiau. Normaliai žmonės dirba 35-40 valandų per savaitę. Jau anksčiau buvo tyrimų, susiejančių ilgą darbo savaitę su širdies ligomis. Žinia apie insultą yra netikėta naujiena (žiūrėk čia).

Tai turi reikšmės dabar aptariamai Lietuvoje darbo santykių liberalizacijai. Po tokios liberalizacijos visokie numavičiai išveš dar labiau stebinančias pinigų sumas, bėgdami į užsienį. O mums liks brangus paralyžiuotųjų po insulto gydymas. Kaip mielai lietuviška...  Visokie numavičiai privatizuoja pelną. O nuostolius mes pakabiname mūsų mylimai valstybei. Kodėl? Sako, silpnos profsąjungos. Profsąjungos yra čia ne prie ko (dėkui Prezidentei D.Grybauskaitei už tokį stiprų posakį). Kažkas turi žiūrėti valstybės interesų. Juk kubiliai, grybauskaitės ir butkevičiai už kažką gauna gražias algas ir puikias komandiruotes. Ar ne?

2015 m. rugpjūčio 18 d., antradienis

Pats pavojingiausias melas

Seniai stebimės ir juokiamės iš karinės propagandos (melo) Lietuvoje. Bėda, kad melas vienoje gyvenimo srityje nestovi, išsisklaido po visą Lietuvą. Štai matome žmones, skiedžiančius apie talentų prisiviliojimą iš užsienio į Lietuvą. Tarp tų žmonių išdidžiai posedžiauja ir premjeras Butkevičius. Teiginiai primena ir karo propagandą Lietuvoje, ir panašią Sovietų propagandą okupacijos laikais [1].

O kokia yra tiesa? Kaip tikrai prisivilioti geriausius talentus? Atsakymą žinome. Prisivilioti pinigais. Dabar tas vyksta Amerikoje. Geriausi talentai iš Google, Twitter ir kitų senesnių technologinių kompanijų perviliojami į jaunesnes, bet jau dešimtis milijardų dolerių vertas, kompanijas, tokias kaip Uber arba Airb&b, pasiūlant tiems talentams žymai daugiau pinigų. Ką,  premjeras Butkevičius su savo grašiais gali įsiterpti ir pasiūlyti tiems talentams daugiau?

Būkime skurdūs, bet teisingi. Nejuokinkime pasaulio. Melas, apgaudinėjantis žmones, bandančius užsidirbti gyvybės palaikymui, yra pats pavojingiausias melas.





1. "Tik konkurencinga ekonominės imigracijos politika, skirianti prioritetinį dėmesį aukštos kvalifikacijos profesionalų pritraukimui ir sudaranti patrauklias sąlygas aukštą potencialą turinčių verslų vystymui, padės Lietuvai pasiekti lūžį, leisiantį tapti regiono lydere, užsienio investuotojų pritraukimo procese."

Sistema, kuri renka dujas iš laukų ir perduoda jas vartotojams, naikina mūsų gamtą

JAV ši sistema išleidžia į orą tiek metano, jog Žemę kaitinantis efektas lygus 37-nių anglimi kūrenamų elektrinių dūmų efektui (žiūrėk čia).

Dėkui žemaičiams, kad apsaugojo mus nuo šitų kenksmingų mechanizmų, blokuodami Chevron avantiūrą.

2015 m. rugpjūčio 17 d., pirmadienis

Kol mes visi žaidžiam pagal vokiečių taisykles ir mažinam išlaidas...

Mūsų, europiečių, ūkis sulėtėja. Todėl mažiau perkame  kiniškų prekių. Kinijos fabrikų vadovybė kartais tiesiog dingsta, nemokėdami algų.  (Čia būtų panašu, jei visi Maximos vadovai išnyktų kartu su pinigais algoms.)  Darbininkai Kinijoje netenka darbo ir miega vienoje lovoje pakaitomis (žiūrėk čia). Dabar Kinija perka mažiau vokiškų prekių ir vokiečiai paragauja jų tvarkos sukurtos krizės skonį. Tai vadinama nelauktomis pasekomis. Kartais tos pasekos būna tikrai nemalonios, net jei tai, ką darome, vadinasi toks absoliučiai geras dalykas, kaip vokiška tvarka.

2015 m. rugpjūčio 16 d., sekmadienis

Japonai patys brangiai moka už atominių elektrinių atliekų saugojimą

Atsimenate, kaip mes nubalsavome prieš tai, kad japonai mums statytų naują atominę elektrinę? Mūsų politinis elitas iki šiol laižo to balsavimo žaizdas. Elitas yra nepatenkintas.  Elitas vis dar tikisi japoniškų kyšių.

Pasirodo, patys japonai brangiai moka  anglams ir prancūzams už laikiną atominių elektrinių atliekų saugojimą. Dalį atliekų saugo Japonijoje, bet dėl stiprių žemės drebėjimų reikalaujama, kad brangiai mokėtų  už likusių atliekų saugojimą JAV.

Gerai, kad mes neprasidėjome su šiuo purvinu ir pavojingu atominiu verslu. Brangiai mokėtume už atliekų saugojimą ir mes net tūkstančius metų. Tiek laiko užima natūralus tų pavojingų atliekų suirimas. Tegyvuoja mūsų sugebėjimas sustabdyti godžius Lietuvos politikus.

2015 m. rugpjūčio 14 d., penktadienis

Atsisakydami nuo mūsų tradicijų, pernelyg anksti sunaikiname mūsų sveikatą

Kodėl reklamuojamas maistas visada skanus? Yra trys paprasčiausi būdai pagerinti skonį: padidinant arba cukraus, arba riebalų, arba druskos koncentraciją (arba kokią nors kombinaciją iš šių trijų).  Maistas, kuris yra reklamuojamas Maximoje ar kitose parduotuvėse, kaip sveikas maistas, dažniausiai turi daugiau cukraus, jei yra neriebus. Valgant šį tariamai sveiką maistą, gauname kartais net keturiasdešimt šaukštelių cukraus per dieną. Yra filmas apie blogai pasibaigusį bandymą maitintis tokiu tariamai sveiku maistu (gal kas pageidaujate turėti riebalines kepenis?) (žiūkėk čia).

Išeitis viena: patiems užsiauginti sau maistą, arba bent jau patiems pasigaminti sau maistą iš gamtos sukurtų sudedamųjų dalių. Aišku, tam reikia darbo ir laiko, ir toks mūsų pagamintas maistas turės mažiau cukraus, riebalų ir druskos, todėl nebus toks skanus, kaip reklamuojamas. Užtat būsime ilgiau sveiki.

Rusijos ir OPEC strategija, išstumiant konkurentus (JAV skalūnininkus) iš naftos rinkos, pasiteisino

Nuo 2014 m. spalio iki 2015 m. liepos Jungtinėse Amerikos Valstijose net 59 proc. sumažėjo naftos gręžinių.

Rusija ir 12 naftą išgaunančių valstybių vienijantis OPEC kartelis kovą dėl savo dalies pasaulinėje naftos rinkoje pradėjo 2014 m. Nors naftos kaina krenta, bet pasinaudodami didžiuliais sukauptos valiutos rezervais, Rusija ir OPEC atsisako sumažinti išgaunamos naftos kiekį, nes tokiu būdu siekia išstumti savo konkurentus (JAV skalūnininkus) iš rinkos.

Kaip matome, JAV skalūnininkai konkurencijoje pralaimi, nes skalūninės naftos gavybai yra būtini nuolatiniai nauji gręžimai, todėl skalūninės naftos gavyba yra brangesnė. Vienas šulinys metų bėgyje praranda iki 60 procentų produktyvumo, todėl reikia gręžti kitą.



Kilnojami skalūnininkų tualetai, surinkti iš uždarytų gręžimo vietų, be naudos stovi Texase prie kelio (žiūrėk čia).

2015 m. rugpjūčio 13 d., ketvirtadienis

Kaip apsisaugoti nuo internetinių atakų

Turi būti gera, šiuolaikinė, technika, nelauktos inspekcijos, geras apmokymas ir neatidėliotino klaidų pranešimo skatinimas.

Veikimo principai (žiūrėk daugiau čia):

Sąžiningumas: Vengti tyčinių nukrypimų nuo protokolo ir iškart pranešti apie padarytas klaidas.

Žinių gilumas: Tiek gerai žinoti sistemą, jog iškart suprasti, kad kažkas išeina negerai, ir sugebėti su ta negerove susitvarkyti.

Procedūrų laikymasis: Žinoti procedūras, arba žinoti kur tas procedūras surasti, ir laikytis procedūrų paraidžiui. Suvokti, kada būtina parašyti naujas procedūras.

Priverstinis dubliavimas: Būtinai du žmonės privalo kartu atlikti visas svarbias sistemai procedūras, ir reikia užtikrinti, kad net žemiausio rango žmogus gali ir nori, reikalui esant, sustabdyti procesą

Klausinėjantis požiūris: Treniruoti žmones įsiklausyti į jų abejones, ieškoti priežasčių ir veiksmais ištaisyti padėtį.

Bendravimo formalumas: Įsakymai  turi būti duodami aiškiai, ir juos gaunantis privalo pakartoti įsakymus pažodžiui.


2015 m. rugpjūčio 12 d., trečiadienis

Šalys, kuriose nereikia mokėti už mokslą (bent jau amerikiečiams)

Jei nenukritote nuo Mėnulio ir negyvenote po akmeniu paskutinius dešimt metų, tai žinote, kad, nemokamai pradėdami studijuoti Lietuvoje, galite būti priversti brangiai sumokėti už didžiąją studijų dalį (priklausomai nuo kitų studentų ir jūsų rezultatų), Kodėl darbo jėga apkrauta tokiais dideliais mokesčiais Lietuvoje, ir dar yra grėsmė įlįsti į didžiules skolas už studijas? Sako, kad durnių laivas čia kaltas, aš nežinau.

Yra sąrašas šalių, kur galima studijuoti nemokamai. Štai šis sąrašas anglų kalba:


  • Brazil
  • Czech Republic
  • Finland
  • Germany
  • Greece
  • Iceland
  • Luxembourg
  • Norway
  • Panama

 Finland, Germany, Iceland, Luxembourg, and Norway. 

Jei tėvai budi, laukdami iškvietimo darban, tai tokia darbo tvarka kenkia vaikų vystymuisi

Santykinai naujos kompiuterinės sistemos gali atspėti, kokie bus klientų srautai priklausomai nuo oro ar kitų aplinkybių. Todėl paplito darbdavių pinigus taupantis budėjimas, laukiant darbo. Jei tėvai yra priversti imtis tokio darbo, tai padidėja tikimybė, kad vaikų kalbos ir uždavinių sprendimo sugebėjimai nukenčia. Tokie vaikai dažniau pernelyg daug geria ir rūko paaugę [1].

Be abejo, toks budėjimas kenkia ir pačių tėvų sveikatai bei santykiams šeimoje pagal tyrimų duomenis.


1. "A growing body of research suggests that children’s language and problem-solving skills may suffer as a result of their parents’ problematic schedules, and that they may be more likely than other children to smoke and drink when they are older."

2015 m. rugpjūčio 11 d., antradienis

Bus blogai visiems - ūkininkai žada blokuoti kelius

Taip Lietuvos ūkininkai nori gelbėti jų karves, kurios tapo niekam nereikalingos dėl Rusijos embargo.Lietuvos pieno produktams.

Kodėl atsirado Rusijos embargas? Dėl ES įvestų sankcijų Rusijai po įvykių Ukrainoje. ES sankcijos įvedamos, tik visoms valstybėms ES sutinkant. Reiškia, atsakinga už užsienio politiką Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė tiesiogiai prisidėjo, įvedant sankcijas.

Jeigu Lietuvos ūkininkai išrinko Dalią Grybauskaitę, nes ūkininkams patinka jos antirusiškos karingos kalbos, tai dabar Lietuvos ūkininkai turi skersti jų karves, nes karvės tapo nereikalingomis tik Dalios Grybauskaitės išrinkimo dėka. Mes, kurie Dalios Grybauskaitės nerinkome, esame čia ne prie ko (tai Dalios Grybauskaitės firminė frazė). Palikite mūsų kelius laisvus.

Patarimas Lietuvos ūkininkams: kitą kartą balsuodami pagalvokite. Kitaip liksite ne tik be karvių, bet ir be kelnių. Teks ir jums vyniotis į mėlynus patalus.

Kokią tvarką mums rinktis?

Niekas neabejoja, kad ekonominė tvarka JAV, Prancūzijoje ir Japonijoje yra gana skirtinga. Įdomu, kad tokie tvarkos skirtumai nekeičia ekonomikos augimo greičio (žiūrėk čia ir paveikslėlį žemiau):


Vertikali ašis rodo realų nacionalinį produktą vienam darbingo amžiaus žmogui (mėlyna -Prancūzijai, raudona -Japonijai, žalia - JAV). Vertikali ašis rodo metus.

Jeigu mūsų ekonomikos augimo greitis nepriklauso nuo to, kaip ekonomika sutvarkyta šalyje, tai verta rinktis tokią tvarką, kuriai esant mūsų gyvenimas yra lengvesnis. Išeina, kad Lietuvos liberalus ir konservatorius [1] verta vežti į istorijos šiukšlyną, nes jų siūloma ekonominė tvarka mums netinka.



1. "Lietuvos konservatoriai ir liberalai taip pat neatsiprašė Lietuvos žmonių, nors jų Vyriausybė buvo vienintelė tarp demokratinių Europos valstybių, kuri per krizę sumažino pensijas ir kitas socialines išmokas bei pašalpas. Latvijoje panašų sprendimą labai greitai atšaukė jos Konstitucinis teismas, o skurdžiausios Europos Sąjungos (ES) valstybės – Rumunija ir Bulgarija – ir tos sugebėjo taupyti socialiai jautriau. Kiti konservatorių-liberalų ekonomikos politikos rezultatai? Padidėjęs skurdas ir socialinė atskirtis Bedarbių 2010 metais buvo net 312 tūkst. (15,9 proc.). Lietuvos socialinės nelygybės GINI koeficientas 2010 metais pasiekė net 37, kai ES vidurkis tesiekė 30,4."

Lengvas pelnas vienetams, nuostolis mums visiems

Jeigu darbdavys gali darbuotoją išsikviesti į darbą, kada darbdavys nori, tai įrodyta, kad tokia tvarka kenkia darbuotojo sveikatai. Kadangi mes visi kartu mokame už Lietuvos gyventojų sveikatos draudimą, nedidelio kiekio darbdavių pelnas daug kainuoja mums visiems. nekalbant jau apie bereikalingas kančias sergantiems darbuotojams. Reikalingi įstatymai, apribojantys tokią praktiką.

2015 m. rugpjūčio 10 d., pirmadienis

Mūsų kelrodė žvaigždė Ispanija

Ispanijos likimas daugeliu atvejų panašus į Lietuvos (žiūrėk čia). Burbulo metu daugelis jaunų ispanų, kaip ir daugelis lietuvių, nustojo mokytis ir nuėjo į statybas. Burbulo masto statybų jau niekad nebus nei Ispanijoj, nei Lietuvoj. Ispanai liberalizavo darbo rinką: lengva atleisti iš darbo, lengva duoti sutrumpintas darbo valandas (Lietuvos taip vadinamų socdemų svajonė).

Todėl Ispanijoje dauguma naujų pokrizinių darbų arba turi labai trumpas darbo valandas arba tiesiog moka labai mažai dėl nuolat gręsiančio atleidimo. Todėl pasirodo labai daug dirbančių skurdžių. Todėl labai daug (kas penktas) yra bedarbiai (JAV - tik kas dvidešimtas). Kaip ir Lietuvoje, daugelis jaunų šeimų Ispanijoje gyvena iš vargingų senukų pensijų.

Valdantieji bando akiplėšišką Kubiliaus lygio propagandą, girdi, apie bedarbystę jau nėra ko ir kalbėti, girdi nacionalinis produktas priaugo tris procentus (atpigusio iškastinio kuro dėka). Bet radikalūs kairieji dairosi atimti valdžią ir jau daro tai vietos savivaldoje. Gręsia protestai ir neramumai.

2015 m. rugpjūčio 9 d., sekmadienis

Ką daro mūsų rimčiausi sąjungininkai, kol mes kariaujam su rusais?

Atspėjote: amerikiečiai prekiauja su rusais. Amerikiečiai moka rusams pusę milijardo dolerių už amerikiečių kosmonautų gabenimą į kosmosą rusų kosminiais laivais iki 2017 metų pabaigos (žiūrėk čia).

O kas vyksta Lietuvoje? Valstybės galva su vokišku tanku važiuoja dulkėse visų priešaky. Vyriausybės nariai vienas per kitą griuvinėja, skubėdami paskui. Niekam nereikalingos karvės mūkia. Savanoriai masiškai meta darbus ir išeina į miškus. Jei kas savo noru nenori veltui švaistyti jaunystę, yra padaromas pašaipų objektu ir priverčiamas eiti į miškus. Pirmojo pasaulinio karo lygio generolai su ūsais vadovauja Pirmojo pasaulinio karo lygio pasiruošimui Trečiajam pasauliniam karui, veltui švaistydami Lietuvos gynybai skirtas (labai ribotas) mūsų lėšas. Lietuva virsta pigiu cirku.


2015 m. rugpjūčio 7 d., penktadienis

Kodėl vokiečiai žino tiesą, o mes esame maitinami tik propaganda?

Štai ką rašome ir kalbame Lietuvoje:

"Rusijos taikomas embargas – įveikiamas iššūkis Lietuvai."

Tai šimtu procetų propagandinis šūki [1]s. Pabandykite pasakyti tokį šūkį tiesiogiai į akis Lietuvos pieno gamintojams, kuriems pieno gamyba tapo nuostolinga po Rusijos atsisakymo pirkti mūsų pieno produktus.  Problema ta, kad perprodukcija, kuri susidarė dėl sankcijų, lėmė kainų mažėjimą.

Tuo tarpu Vokietijos spauda ir politikai atvirai ir konkrečiais skaičiais sako, kad po Rusijos embargo Vakarų maisto prekėms Vakarų maisto pardavimai ir kainos krito. Vokiečiai, tame tarpe aukščiausio rango Vokietijos politikai,  be nutylėjimų skaičiuoja didžiulius nuostolius ir blaiviai svarsto, kaip normalizuoti santykius su Rusija. 

Kodėl mes tuo tarpu esame maitinami melu ir propaganda, kuri niekuo nesiskiria nuo komunistinės propagandos? Tik todėl, kad mūsų Prezidentė yra buvusi komunistinė partorgė, o Vokietijos kanclerė yra buvusi mokslininkė? O gal visi užsižaidėme karo žaidimuose ir pjauname šaką, ant kurios sėdime?


1. Ir toks šūkis kartojamas skirtingais balsais nuolat:

"Lietuva išvengė recesijos... 

Spartesnės BVP plėtros ilgai laukti nereikės...

Iš Rytų nutįsęs įtampos šešėlis vidaus paklausos nepakirto..."


2015 m. rugpjūčio 6 d., ketvirtadienis

Kas yra D.Grybauskaitė?

D.Grybauskaitė atsako už visą Lietuvos teisėsaugą. Kaip dirba Lietuvos teisėsauga? Blogai dirba  Lietuvos teisėsauga. Turi gaudyti vagis, bet svarbiausių vagių negaudo. Pasirodo, dėgtinės prekiautojai Maxima vagia, nesumokėdama visų jai priklausančių mokesčių.

Tai iš mokytojų, gydytojų, pensininkų, studentų, vaikų, kelininkų, kareivių ir daugelio kitų pavogti pinigai.

Bet mes apie tai sužinome, tik kai Maximos akcininkai susibara ir iškelia tas vagystes viešumon. Pati D.Grybauskaitė apie tai sužino iš laikraščių. D.Grybauskaitei Maximos vagystės nėra netikėtos, Maxima vagiliavo dar tada, kai D.Grybauskaitė buvo ministre. D,Grybauskaitė pati pripažįsta, kad ji tai žinojo. Kodėl dabar snaudžiama? Ką reikia atleisti iš pareigų?

2015 m. rugpjūčio 5 d., trečiadienis

Pipirų valgymas koreliuoja su ilgesniu gyvenimu

Jie turi daug antioksidantų bei ramina uždegimą. O gal tiesiog maistas, kuriame daugiau pipirų, lėčiau sugenda dėl bakterijų veiklos.

2015 m. rugpjūčio 4 d., antradienis

516 tūkstančių litų nueina šuniui ant uodegos kasdien

Tas šuo yra norvegas, išnuomuojantis mums dujų terminalą. Dujų vartojimas krenta, nes vis daugiau naudojame mūsų aplinką nenaikinančios saulės ir vėjo energijos. Todėl tokia laivo nuoma iš klastingo norvego mums darosi pernelyg brangi. Valdžios vyrai Lietuvoje (A.Butkevičius ir kompanija) svajoja tą laivą nusipirkti jau dabar. Norvegas nedurnas, neparduoda. Siurbs mūsų kraują visus dešimt metų.

Durniausia, kad jau pradedame skolintis pinigus (ir mokėti procentus), kad tą laivą nusipirkti po dešimt metų [1]. Nežinom, gal po dešimt metų  niokiojantis mūsų aplinką kūrenimas iškastinėmis dujomis turi būti visai uždraustas. Bet seną klastingą norvegą apdovanojame dar kartą.

Kodėl mes tokie durni? Politika ir įnoringa D.Grybauskaitė susuka mums smegenis.


1. "A.Butkevičiaus teigimu, jau šiais metais „Klaipėdos nafta“ ketina skolintis finansų rinkose, kurios dabar palankios. Pasak jo, įvertinta laivo išpirkimo galimybė po 10 metų, nors pradedama ruoštis šiais metais, „Klaipėdos nafta“ šiemet turėtų paskelbti konkursą pirkti iki 300 mln. eurų ilgalaikę paskolą SGD laivo-saugyklos finansavimui, kuri būtų pasirašoma tik priėmus atitinkamus teisės aktus.
„Galutinį sprendimą mes esame suplanavę, tai bus įgyvendinta jau šį rudenį“, – teigė premjeras."

Oklahomos valstija stengiasi sumažinti skalūnininkų sukeliamų žemės drebėjimų pavojų

Tai daroma, apribojant vandens tirpalų kiekį, kuris supupuojamas po žeme. Tie tirpalai sutepa žemės sluoksnius ir palengvina tų sluoksnių pasislinkimus vienas kito atžvilgiu.

2015 m. rugpjūčio 3 d., pirmadienis

Daug vargo su skalūnų dujomis

JAV valdžia naudojo dažnai gendančius prietaisus, kurie matuoja didesnius skalūnų dujų kiekius, ištrūkstančius į atmosferą. Todėl skalūnų dujų kiekis, ištrūkstantis į atmosferą, gali būti žymiai didesnis, negu tikėjomės. Tai svarbu. Esminis skalūnų dujų komponentas metanas perkaitina Žemės paviršių trisdešimt kartų stipriau, negu anglies dvideginis. Net mūsų draugai amerikiečiai dar neišmoko saugiai dirbti su skalūnų dujomis. Mums tikrai nėra ko ten kištis, nes mūsų patyrimas lygus nuliui. (Tamsta Mazuroni, visi žiūri į Jus...)

Britų leidinys Guardian vadovauja kompanijai atsisakyti nuo iškastionio kuro, tame tarpe skalūninio, investicijų

Tai yra ekstremaliai rizikingos investicijos, nes, kai tik iškastinio kuro naudojimas apribojamas, šių kompanijų vertė katastrofiškai krenta, nes tokių kompanijų pasidaro tiesiog pernelyg daug, kai atsiranda tie apribojimai. Jungtinės Karalystės sosto paveldėtojas Charles jau atsisakėnuo tokių investicijų, todėl atsisakydami taip pat, jūs atsidursite karališko lygio kompanijoje.

Šaunuoliai žemaičiai, apsaugo Lietuvą nuo didžiulės rizikos, gindami Žemę nuo tvarkos suardymo ir išvesdami gimtinę į karališko elgesio lygį.

Free science info for people who study science

I do not know if this help is good or not. If you get understanding the quality of this information, please, share it in the comment section. Thank you.

"If you ever feel like your classes are too difficult to handle, don’t worry, there is always help out there. Most schools offer a free tutoring service. Also, most professors are more than happy to help you during office hours if you ask them politely. If that doesn’t work, here’s my key list of places to go, free on YouTube: PatrickJMT (math), Mike Christiansen (organic chemistry), Bozeman Science (biology), Tyler DeWitt (chemistry) andSanta Barbara City College Physics. — Asad Mirza, Florida International University, ’18"

Kas yra Petro Porošenko?

Lietuvoj taip greitai nesuprasi. Lietuvoj Porošenko yra visą laiką medžiotojo drabužius dėvintis rūpestingas tautos tėvas. Tik medžioja jis ne liūtus, o mūsų nacionalistų nekenčiamus Donbaso rusus. Savotiškai lygus Daliai Grybauskaitei ant vokiško tanko: " You are an alpha women, I am an alpha man, here the story goes again..." [1].  Realiai Porošenko yra toks pat Ukrainos oligarchas ir vagis, kokie yra visi oligarchai ir vagys Ukrainoje. Rinkimuose Porošenko žadėjo parduoti jo verslus, bet dabar sako, kad dėl krizės nėra pirkėjų. O ta krizė netrukdo Porošenkos verslams (ypač saldumynų verslui ir bankininkystei) gauti didžiulius pelnus, naudojantis Prezidento Porošenkos protekcija. Vakariečiai, ypač prancūzai, praradę krūvas pinigų, prekybą su Rusija aukojant politikai, tikėjosi atsigriebti Ukrainos privatizacijoj, ypač energetikoje. Porošenkos verslo partneriai viską susižeria sau. Vakariečiai garsiai protestuoja.  Mums lieka tik juoktis ir pasigailėti mūsų kaimynų.

1. "Tu esi alfa moteris, aš esu alfa vyras, čia vėl kartojasi ta pati istorija..." (angl).

2015 m. rugpjūčio 2 d., sekmadienis

Mes esame pigūs

Ekonomistai paskaičiuoja, koks yra nuostolis, jei Žemės perkaitimas dėl iškastinio kuro naudojimo sukelia tokią katastrofą, kad mes visi išnykstame. Vieno žmogaus netektis kainuoja porą milijonų dolerių. Padauginus iš ekstrapoliuojamo žmonių skaičiaus, gaunama 336m milijardų dolerių. Tai yra nedidelis nuostolis saujelei turtingiausiųjų, jei jie sugebėtų išlikti kur nors bunkeriuose. Kitas klausimas, ar jiems pavyktų išvengti ligų ir išgyventi biologiškai [1].

1. "Economists estimate this value based on people’s personal choices: we purchase bicycle helmets, pay more for a safer car, and receive compensation for risky occupations. The observed trade-offs between safety and money tell us about society’s willingness to pay for a reduction in mortality risk. Hundreds of studies indicate that people in developed countries are collectively willing to pay a few million dollars to avoid an additional statistical death. For example, America’s Environmental Protection Agency recommends using a value of around $8m per fatality avoided. Similar values are used to evaluate vaccination programmes and prevention of traffic accidents or airborne diseases.

Mr Posner multiplies the value of life by an estimate of Earth’s future population and obtains an illustrative figure of $336m billion as the cost of human extinction."

Tai kas yra Uber - darbdavys, ar ne darbdavys?

Uber yra didelė kompanija, bandanti tvarkyti mūsų gyvenimą, naudodamasi mūsų telefonais. Dabar su telefono ir Uber pagalba galima surasti mums patinkantį vairuotoją, kuris su to vairuotojo automobiliu  uždarbiauja ir gali nuvežti mus, kur mums reikia, jei tam vairuotojui mes irgi patinkame. Uber vaizduoja, kad ši kompanija tik padeda rinkos dalyviams surasti vienas kitą.

Realiai tai yra netiesa. Pavyzdžiui, Uber rodo vairuotojui ne tai, kiek rinkoje šiuo momentu yra paslaugos pirkėjų, o projekciją, kiek tų pirkėjų duotoje rinkoje bus, jei vairuotojas nuvažiuos į duotą rinkos vietą. Kitaip sakant, Uber apskaičiuoja rinkos tendencijas ir tų apskaičiavimų pagalba kontroliuoja vairuotojų elgesį. Išeina, kad Uber yra ne tiesioginis rinkos atspindys, o vairuotojus kontroliuojanti kompanija. Uber nustato kainą, atrenka vairuotojus ir keleivius, koordinuoja kelionę. Reiškia, Uber yra darbdavys vairuotojams, turi mokėti pensijas, kompensuoti už automobilio naudojimą ir t.t.