Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2013 m. vasario 25 d., pirmadienis

Kodėl mums trūksta gerų gydytojų?

Nes mes jiems nemokame gydytojų atlyginimų:

_Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis yra apie 2 140 lt. Tokios šiandien yra gydytojo rezidento arba jauno gydytojo specialisto pajamos. Kalbėti apie vidutinius gydytojų darbo užmokesčius Lietuvoje sudėtinga, mat, mūsų valstybėje nėra skaidrios ir visiems prieinamos laisvų medicinos darbuotojų darbo vietų duomenų bazės, tačiau remdamiesi kai kurių sveikatos priežiūros įstaigų skelbiamais duomenimis internete matome, kad gydytojas su patirtimi uždirba apie 2 500 litų, o tai yra apie 1.16 karto daugiau šalies statistinio vidutinio.
Lietuvos darbo biržos skelbimų portalo pateiktais duomenimis, Lietuvos periferijoje esanti Naujosios Akmenės ligoninė ieško gydytojo otorinolaringologo, turinčio bent 5 metų darbo patirtį, ir siūlo jam 2 200 litų į rankas atskaičius mokesčius. Tiek pat minėtos periferinės ligoninės vadovai žadą mokėti ir į ligoninę dirbti atvykusiam gydytojui echoskopuotojui už pilną darbo krūvį. Vadinasi, Lietuvos periferijoje gydytojas uždirba panašiai tiek, kiek troleibuso vairuotojas, statybininkas, pardavimų vadybininkas.
Didelis medikų emigracijos srautas yra nukreiptas į Jungtinę Karalystę. Pasidomėjome, kokios atlyginimų perspektyvos yra šioje šalyje. Vidutinis darbo užmokestis Jungtinėje Karalystėje siekia apie 9 500 litų remiantis portalu Monster, tuo tarpu gydytojo vidutinis atlyginimas anot Britanijos metų finansų žurnalo išrinkto leidinio This is Money siekia 25 000 litų, patyrusio gydytojo specialisto atlyginimas prasideda nuo 30 000 litų. Taigi, Jungtinėje Karalystėje bendro profilio gydytojas vidutiniškai uždirba apie 2.1 karto daugiau nei šalies vidurkis (Lietuvoje 1.16 karto), o gydytojai specialistai gerokai daugiau. Maža to, anot leidinio This is Money, gydytojo specialybė Britanijoje yra geriausiai apmokama profesija po aukščiausio rango vadovų bei orlaivių pilotų ir užima ketvirtą vietą darbo rinkoje pagal atlygį [1]._


Tikėtis, kad nuskurdę pagrindiniai ligoniai (pensininkai) suneš kyšiais yra naivu.

2013 m. vasario 24 d., sekmadienis

Arkliena ir mes

Šiuolaikinė maisto paskirstymo sistema, kurios dalimi Lietuvoje yra Maxima, sprendžia sunkų uždavinį: mažiausiomis kainomis pateikti mums didžiausią maisto gaminių įvairovę. Ši sistema turi mažus pelnus dėl žiaurios konkurencijos. Todėl tokia sistema brangius komponentus, kaip jautiena, neišvengiamai pakeičia pigesniais, tokiais, kaip arkliena. Nemanau, kad arklieną valgyti yra mažiau sveika, ar kad skonis prastesnis.  

Bet apskritai, maisto paskirstymo sistema ir sveikatai geresnius, bet brangius, produktus, kaip laukinė lašiša, pakeičia pigesniais, antibiotikais ir kitais kenksmingais chemikalais užterštais, kaip  nevalioje užauginta lašiša  [1, 2, 3]. 

Ir jeigu sistema duoda   arklieną, kokią mėsą bepirktum, tai minėtas platus pasirinkimas  yra tik iliuzija. 

Kiekvienas sau gali ir turi užsiauginti daržovių. Kartu gauname daugiau kontaktų su mikrobų pasauliu, todėl mažiau sergame tokiomis autoimuninėmis ligomis,  kaip pirmo tipo diabetas bei celiakija, kurios pats švelniausias simptomas yra viduriavimas, pavalgius javų baltymo turinčios duonos [4].

1.  Nelaisvėje užaugintoje lašišoje daugiau nuodų
2. Mislabeled Foods Find Their Way to Diners' Tables
3. FRANK BRUNI. Of Fraud and Filet:

_We’re spooked by the horse meat story, disturbed by the fish tale and riveted by other instances of false food advertising because they remind us of a truth we try hard to forget. Every time we eat something that we haven’t grown and reaped and cooked ourselves — which means, for most of us, every time we eat — we’re taking a leap of faith: that it was protected from contamination; that it was inspected properly; that the cook didn’t mix in something objectionable; that the waiter didn’t drop it on the floor. We’re in a position of both extraordinary vulnerability and extreme trust.
And while we can ratchet up our vigilance, that goes only so far. We can be local. We can be seasonal. We can be sustainable and organic and buy our pork somewhere other than where we buy our throw pillows. But we can never be entirely sure._


2013 m. vasario 23 d., šeštadienis

Slaptas šiandieninio Lietuvos elito receptas


 Kalbėdamas apie tradicines nacionalistines eitynes, minint Nepriklausomybės  atkūrimo dieną, V.Landsbergis yra atviras:

 _" Visokių yra susirūpinimų – kaim kam rūpi, kad renkasi jaunimas į patriotines eitynes, kad ten gali prisišlieti koks nors būrelis asmenų, kuriems plaukai neauga, dėl to nereikėtų labai jaudintis. Gal ataugs ir plaukai", - šiais metais iš Signatarų namų balkono Vilniuje sakė V.Landsbergis.


Politikas taip pat užsiminė, kad eitynės galėtų būti rengiamos ne tik Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, bet ir prieš rinkimus.

"Šūkis, kurį neseniai mačiau "Didžiuojasi, kad esu lietuvis", - visai neblogas, bet galėtų būti papildytas - "Didžiuojuosi, kad esu nekvailas lietuvis ir ateinu balsuoti". Labai praverstų tokios eitynės prieš rinkimus", - teigė V.Landsbergis [1]._

Dėkui ponui V.Landsbergiui, atskleidžiančiam slaptą Lietuvos elito receptą dvokiančioje politinio ir ekonominio šalies gyvenimo virtuvėje:

Sukurstyti fašistinę isteriją, ypač prieš rinkimus. To dėka prasiveržti valdžion. Toliau dalinti privilegijas savoms užsienio (pvz., Williams, Hitachi, Chevron, Gazprom, užsieniečių tvarkomi bankai) ir vietinėms (pvz., Dujotekana, Vilniaus prekybos grupė, valdanti parduotuvių Maxima tinklą) monopolijoms, kurios atsilygina, dosniai finansuodamos visą šį spektaklį. 

O kad Lietuvos žmonėms tenka apmokėti šių monopolijų viršpelnius ir iškentėti  monopolijų veiklos padarytą žalą Tėvynei, kad nustekentoje Tėvynėje plečiasi slogus fašistinis tvaikas - mūsų elitui atrodo nesvarbu. Gilios krizės apimtos Europos širdyje mūsų elitas ir vėl kursto fašistinį gaisrą, kurdami platformą vienytis fašistinių pažiūrų žmonėms. Tokių žmonių Lietuvoje yra daug (paskaitykite komentarus). Šis gaisras sunaikins ir patį Lietuvos elitą, kaip jau buvo praeito amžiaus pirmoje pusėje.

Kiek ilgai tai gali tęstis?

1. V.Landsbergis: dėl patriotinių eitynių nereikėtų jaudintis   

2013 m. vasario 21 d., ketvirtadienis

Auklėkime vaikus paskatinimu

Svarbiausia, tėvai turi duoti žymiai daugiau pagyrimų bei teigiamo atgalinio ryšio, negu kritikos. Tėvai pasiekia geriausių rezultatų, jeigu vaikams duoda ramų ir nuoseklų atgalinį ryšį apie vaikų elgesį bei energingai diciplinuoja vaikus, remdamiesi pagrįstais reikalavimais. Tėvai turi stengtis sugauti tą mažą laiko tarpą, kai vaikas elgiasi gerai ir pagirti vaiką, net jei jie mato blogą vaiko elgesį kiaurą dieną. Tėvai gali naudoti planuotą ignoravimą, tinkantį žemo lygio nusižengimams, kuriais vaikai stengiasi tik atkreipti tėvų dėmesį (kaip inkštimas) [1].

1. The Benefits of Positive Parenting

2013 m. vasario 20 d., trečiadienis

Ar mes galime sustabdyti atominės elektrinės statybą Karaliaučiuje?


Rusijai reikalinga  „Baltijskajos“ atominė elektrinė, kad užtikrinti stabilų  raketinių kompleksų darbą Karaliaučiuje. Todėl Rusiją Karaliaučiaus atominę  stato nepriklausomai nuo to, ką darome mes ar likusios Europos Sąjungos šalys. Pigų elektros energijos perteklių  Rusija taikos metu pardavinės Vokietijai, Lenkijai ir Lietuvai atviroje rinkoje. Rusija turi teisę pardavinėti demonopolizuotoje mūsų rinkoje, todėl siūlymai vienai Lietuvai atsisakyti pirkti pigią rusų energiją [1] prieštarauja Europos Sąjungos teisei.

Kartu tokie siūlymai yra pragaištingi Lietuvos sugebėjimui konkuruoti regione. Visi aplinkui turi pigų energijos šaltinį, mes vieni prisiverčiame japonams mokėti brangiai.

Kas atlygina D.Kreiviui ir J.Šireikai už tokių akivaizdžiai kenksmingų Lietuvai idėjų platinimą? Tie patys japonai? Ar statybinės bendrovės, norinčios pasišildyti prie japoniško branduolinio katilo?

2013 m. vasario 19 d., antradienis

Lietuvos radijas apgaudinėja užsienio lietuvius

Iš mūsų pamėgto Lietuvos radijo ir televizijos internetinio puslapio paleista antis užsienio lietuviams. Ten anglų kalba parašyta, kad Žygaičių kaimo gyventojai yra tamsūs mulkiai [1]. Niekas ir nesiruošia, pasak šios anties, ieškoti skalūnų dujų Žygaičių kaimo žemėse. Kodėl tai neskelbiama lietuvių kalba? Nes baisu, kad žmonės juoksis, kadangi Lietuvoje visi žino tiesą.

1. Shale gas mystery: What is Žygaičiai community protesting against? (1)

2013 m. vasario 18 d., pirmadienis

Nereguliarių verslininko pajamų problema

 Nenorėčiau sutikti su teiginiu, kad nereguliarios pajamos neleidžia kontroliuoti  išlaidų. Atbulai,  vertėtų kiek galima suvienodinti tavo išlaidas, kad padidinti  finansų stabilumą, juk jie ir taip yra pernelyg nestabilūs. Tai padėtų  planuoti, kokiam laikui pakaktų  turimų rezervų. Jaustum, kad tu bent truputį kontroliuoji tavo gyvenimą, o toks kontrolės jausmas būtų labai svarbus  sveikatai. 

Gerai būtų, jei neleistum  išlaidoms viršyti kasdieninės ribos, net jei vieną dieną gautum daug vienkartinių pajamų. Kad toks gyvenimas nenusibostų, gal padidintum išlaidas toms šventėms, kurias šiais laikais švenčiate.

2013 m. vasario 17 d., sekmadienis

Kam tie universitetai?


Mes, išsilavinę piliečiai, turime daugiau pajamų, todėl sumokame daugiau mokesčių, sukuriame daugiau naujovių, tame tarpe,  konkurecingesnius daiktus ir patarnavimus. Todėl mes Lietuvoje seniai turime nemokamą vidurinį išsilavinimą. Deja,  vidurinio išsilavinimo užtekdavo geram gyvenimui prieš šimtą metų. Dabar mums tokio vidurinio išsilavinimo nebeužtenka. Girdime riksmus, kad reikia prikelti proletarus iš kapų, atgaivinti pagarbą proletarinėms profesijoms. Deja, suvokiame,kad mūsų proletarai negali konkuruoti su besivystančiųjų šalių proletarais. Mes nebevertiname pagarbą, ateinančią be gero uždarbio.

Todėl tai, kad mes darome gerą aukštąjį išsilavinimą neprieinamu Lietuvoje, suvesdami visą universitetinį gyvenimą į apgavystes (fiktyvių mokslinių darbų rašymą) ir pasipelnijimą (per pažintis ministerijose ir apgavikišką reklamą, per gigantiškas komercinių bankų paskolas studentams), yra mums neatleistina.

Kaip ištaisysime padėtį? Galime pritaikyti užsienio patyrimą nuo Australijos paskolų, kurių atidavimas priklauso nuo uždarbio, pabaigus universitetą, iki daugumoje Europos šalių paplitusio beveik nemokamo aukštojo išsilavinimo.

Palikdami tokią universitetų sistemą, kokią dabar gimtinėje sukūrėme, mes pasmerkiame skurdui tuos mūsų vaikus, kurie lieka Lietuvoje patriotizmo ir nesusigaudymo kombinacijos skatinami.

2013 m. vasario 16 d., šeštadienis

Svarbiausias studijų Anglijoje privalumas, lyginant su Lietuva

 _Didelis dėmesys teikiamas abipusiam (grįžtamajam) ryšiui (angl. feedback) tarp studentų ir dėstytojų. Bet kokiai atliktai užduočiai kartu su įvertinimu studentams dėstytojai pateikia ir išsamų atsaką (feedback‘ą), kuriame išskiriamos ir apibūdinamos klaidos, į kurias ateityje reiktų atkreipti dėmesį, rekomenduojami galimi tobulėjimo keliai. Kodėl tai svarbu? Viskas labai paprasta: gaudamas iš dėstytojų savo darbo įvertinimo pagrindimą, studentas gali didesnį dėmesį skirti tobulėjimui tose srityse, kur jis yra silpnesnis. Tai juk ir yra studijų esmė. Labai apmaudu, kad toks itin paprastas, bet tuo pačiu efektyvus dalykas Lietuvoje praktiškai neegzistuoja – nebent teoriškai [1]._

1. Ekologijos mokslai Lietuvoje: didelės ambicijos ir beviltiškas atsilikimas 

2013 m. vasario 15 d., penktadienis

Pagrindinės anglo-saksoniškojo pasaulio politikos diagramos

Most Important Chart in Politics

Pirmame paveikslėlyje yra parodyta taip vadinama svarbiausia Amerikos politikos diagrama. Mėlynai vaizduojamas JAV ekonomikos produktyvumas, žaliai - bendrasis vidaus produktas tenkantis vienam asmeniui, o raudonai - namų ūkio pajamos[1].



Antrame paveikslėlyje parodyta svarbiausia Jungtinės Karalystės politikos diagrama. Čia apatinė, tamsiai mėlyna juosta rodo namų ūkio pajamas, viršutinė šviesiau melsva juosta rodo  bendrajį vidaus produktą tenkantį vienam asmeniui, o ruda juosta rodo darbuotojo produktyvumą [2].

Darbuotojai dirba vis daugiau, bet daugiau nebegauna. Abiems šiomis diagramomis pagrindžiamas perskirstymo darbuotojų naudai būtinumas. Vienas iš būdų yra turtingesniems mokėti daugiau mokesčių, palengvinant gyvenimą likusiems dirbantiesiems surinktų pinigų dėka.

JAV jau įvesti papildomi mokesčiai patiems turtingiausiems nuo 2013 metų. Sociologiniai tyrimai rodo, kad nedaug turtingųjų kraustosi kitur dėl didesnių mokesčių [3]. Lietuvoje mes įnirtingai kuriame tą pat sistemą, kaip ir anglo-saksai, tačiau apie tvarką valstybėje negalvojame: progresyvinių mokesčių idėja aptarinėjama jau gana ilgai, bet vežimas nejuda iš vietos.

1. http://swampland.time.com/2013/02/04/the-most-important-chart-in-american-politics/
2. What moves Labourites
3. The Myth of the Rich Who Flee From Taxes

2013 m. vasario 14 d., ketvirtadienis

Kas yra darbas, hobis, ir kur veda skolos?

Šiais laikais labai lengva gauti šiek tiek pinigų už bet kokį aktyvumą, tame tarpe ir už hobį. Aš domiuosi mokslu technologijomis,  verslu, ekonomika ir politika. Mano pastebėjimus surašau lietuviškai, retkarčiais angliškai. Kartais mano tas mintis perskaito apie šeši šimtai žmonių per mėnesį. Kai kas susidomi reklama ten, aš gaunu šiek tiek atlyginimo už tą reklamą. Ar aš tapau profesionaliu žurnalistu? Ne, tai yra mano hobis.

Jei iš veiklos negauni pajamų, kurių užtenka tavo gyvenimui, tai ta tavo veikla yra hobis. Darbas yra tai, kas neįdomu ir nemalonu, kas sunku. Tik tokiu atveju darbdavio giminė ar turtingesnis verslininkas neatims iš tavęs to tavo pajamų šaltinio. Įdomaus darbo su gražiais rezultatais ir dideliu atlyginimu be gerų ryšių nėra. Konkurencija jį sunaikina, kai tik jis atsitiktinai atsiranda. Beveik 90 procentų dirbančiųjų yra nepatenkinti jų darbu [1].

Labai dažnai pasitaikanti klaida, kalbant apie pinigus, yra teiginys, kad svarbu, kiek uždirbi. Realiai svarbus yra tik skirtumas tarp to, ką uždirbi ir kiek išleidi. Jei išleidi daugiau, negu uždirbi, tai turi daug streso (skolos stipriai gadina sveikatą), ir po dešimties metų gali gulėti kur nors paralyžuotas kaime, nes skolos sunaikina tavo ir tavo jaunos šeimos sveikatą. O tavo bendraamžis jaunas miškininkas su universitetiniu išsilavinimu, uždirbantis kelis kartus mažiau, bet išleidžiantis tik pusę to, ką uždirba, bus pilname jėgų žydėjime, turės gražią sveiką šeimą, savo verslą ir jau nebedirbs miškininku. Niekas taip negadina pomidorų išvaizdos, kaip vaisių užmezgimas. Lygiai taip pat niekas taip negadina sveikatos, kaip skolos.

1. Knowing When to Quit

2013 m. vasario 13 d., trečiadienis

Kokių specialistų mums reikia?

Kada nors susirinks ministerijų specialistai, verslininkų atstovai ir universitetų viršūnėlės bei realistiškai nuspręs, kokios yra mūsų verslo vystymo svarbiausios kryptys, kokiose verslo šakose mes turim galimybių būti stiprūs pasaulio rinkose.  Po to visi tokio susirinkimo dalyviai prisiims konkrečias jų veiklos pakeitimo programas, kad pasiekti užsibrėžtus tikslus, ir pradės jas vykdyti.

Tai palengvins investuojančių į naujoves gyvenimą, leis abiturientams ir universitetinį išsilavinimą finansuojantiems pasirinkti, kokios specialybės yra perspektyviausios gimtinėje.

Bet toks susirinkimas dar negreitai įvyks. Reikia laukti, kol baigsis pigios darbo jėgos rojus Lietuvoje, ir mūsų eksportuotojų padėtis taps katastrofiška. Obama nori paskatinti šiuolaikinės gamybos vystymąsi Amerikoje [1]. O ko nori Butkevičius su Kubilium?

Vis tik, lengva pasakyti, kokių specialybių bus paruošta neužtenkamai: tų, kurių atstovai daugiausia emigruoja dabar. Jie ir toliau taip emigruos, jei atlyginimai bei darbo sąlygos radikaliai nepasikeis.

Jei norime Lietuvoje turėti medikų, inžinierių bei informacinių ir kitų technologijų specialistų, turime ruošti jų tiek, kad po didesnės dalies emigravimo mums kas nors liktų. Gerus tokius specialistus paruošti yra brangu, bet sovietinė vergovė jau nebegrįš. Todėl turime mokėti tikrą kainą ne tik už dujas.

1. Stumping for Agenda, Obama Cites Revival of ManufacturingBy MARK LANDLER (Among Obama's new proposals is a $1 billion plan, modeled on one in Germany, to create a network of 15 institutes that would develop new industries.)

2013 m. vasario 12 d., antradienis

Kuo skiriasi dvi paskutinės mūsų vyriausybės?

Andrius Kubilius ir Algirdas Butkevičius

Ponas Butkevičius garsiau iš mūsų juokiasi, negu ponas Kubilius [1]. Šiaip tai yra geriausi draugai. Vaizdžiai pasakius, jie yra dvi to paties slibino galvos.

1. Delfi, V. Kopūsto nuotrauka. Iš publikacijos: A.Butkevičiaus Vyriausybė kol kas dvigubai populiaresnė nei A.Kubiliaus   

Gyvenantiems skolon


Čia problema tame, kad jūs tiek neuždirbat, kiek reikia jūsų pragyvenimui. Kad taip gyventi, jūs išleidžiat skolintus pinigus.  Gyventi skolon yra normalu - sako greitųjų kreditų platintojai. Jie turi taip sakyti, nes tai didina jų pajamas. Bet jūs čia prie ko? Kam mes vargom ir davėm jums išsilavinimą, kad jūs tikėtume dauguma reklamos šaltinių? Nemokamas sūris yra tik pelėkautuose.

 Ir 200 milijonų potarybinės erdvės gyventojų tiek neuždirba. Visi turi daržus, augina vaikus ir anūkus, mokosi ir gerai gyvena. Saujelė buvusių komunistų partijos ir KGB funkcionierių, jų giminių bei artimų draugų uždirba daugiau. Bet jūs čia prie ko?

Teatleidžia man Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kad man taip patinka Jos Ekselencijos paprasta kaimiška stilistika.

Žinau, kad patardamas gyventi, kaip visi, rašau taip vadinamą negatyvą. Kieti vyrukai pataria, kad negyventum, kaip visi, kad svajotum, kitaip niekas nepasikeis. Jie turi taip kalbėti. Svajok ir ark jiems, linksmai dainuodamas. Jie gi žino, kad svajonės pinigų neatneš.

O ką daro prokurorai

Rūta Vainienė agituoja atsisakyti nemokamo medicininio aptarnavimo. Jei kovoje už būvį tau truputį nepasisekė, dabar neturi pinigų, tai gulk ir mirk. Socialinis darvinizmas. Įdomu, kad Vainienės komentaras skaitytas per LRT radiją [1]. Per nacionalinį transliuotoją ji agituoja sunaikinti Konstituciją, kurioje nemokamas medicininis aptarnavimas garantuotas. Kas toliau? Kaimo platybėse skambės Vainienės šūkiai versti teisėtą valdžią?

1. Rūta Vainienė. Ar ministro vizijos išgydys sveikatos sistemą?

2013 m. vasario 11 d., pirmadienis

Ar apsimoka išnuomoti būstą Vilniuje bei Kaune?



Jei pinigai yra investuoti į nekilnojamą turtas ir to turto kaina ilgesniam laikotarpyje kinta panašiai, kaip ir dauguma kitų kainų, tai tie pinigai yra apsaugoti nuo infliacijos. 

Jei būsto kaina kurį laiką nekinta, tai skaičiavimai sudėtingesni. 2012 metais infliacija Lietuvoje buvo apie 2,5 - 3,0 procentų per metus. „Inreal“ skaičiuoja, kad Vilniuje ir Kaune pelningumas iš nuomos siekia apie 7 proc., Klaipėdoje – iki 6 proc. Vis dar nuoma apsimoka ir būsto kainų stabilumo atveju. 

2013 m. vasario 10 d., sekmadienis

Agurkai ir kova su Gazpromu


Supratau, kaip kovosime su Gazpromu. Genialus planas. Užterštą ir radioaktyvų vandenį, panaudotą gręžiniuose, supilsim į stiklainius nuo Uspaskicho agurkų. Uspakichas nuveš ir išpils tą vandenį tualete, centrinėje Gazpromo būstinėje, Maskvoje. Sėklidžių vėžys Gazpromo veikėjams garantuotas. Va čia tai bent kova su buvusiais okupantais.
Deja, to užteršto panaudoto vandens yra daug tūkstančių statinių, priklausomai nuo gręžinių skaičiaus. Vieno Uspaskicho čia mažai. 

2013 m. vasario 6 d., trečiadienis

Nori dujų? Dujų visada yra...

Gerai daro žmonės, bandydami apsaugoti savo namus nuo suniokiojimo. Padėkime jiems, kuo galime.  O Butkevičiui su Mazuroniu jei įdomu, kas randama po Lietuvos žemėm, tai tegu pasisamdo ir tyrinėja po jų pačių namais. Ką gali žinoti, gal tas kvapelis, kurį jie kartais pajaučia naktį, kartais (ne visada) atsiranda visai nekaltai, gal čia skalūnų dujos. Užtenka viršūnėlėms Vilniuje imti pinigus maišais ir naikinti Lietuvą taip, kad net okupantai apie tai nesvajojo.

Terminalo ir skalūninių dujų išgavimo Ukrainoje bei kitur kaimynystėje pilnai užteks gamtinių dujų kainos rinkoje sumažėjimui. O kad sužinoti, kiek mes to skalūninio turto turime, reikėtų gręžti ir teršti gamtą. Apsieisime.

2013 m. vasario 3 d., sekmadienis

Ką galima priimti viršininku?

Bet kuris lietuvis tuoj atsakytų, kad geriausiai tinka švogeris, kuriuo galima pasitikėti, vedant juodąją buhalteriją. Palikime šį juodą jumorą kitam kartui.

Geras vadovas yra patenkintas darbu su žmonėmis, su džiaugsmu padėdamas jiems augti ir tapti sėkmingais. Geras vadovas susidoroja su situacijos neaiškumu, sutinka priimti sprendimus, neturėdamas pilno vaizdo suvokimo. Geras vadovas puikiai viską išaiškina tiek gerais laikais, tiek ir sunkiais momentais. Geras vadovas turi laiko dirbti su žmonėmis.

Prastas viršininkas nori, kad kiekvienas jį mėgtų, nori gauti nuolatinį ir greitą paskatinimą, nervuojasi, kai prisiima juridinę ir finansinę atsakomybę už kitus, vengia įvertinti pavaldinius ar atleisti juos iš darbo [1].

1. Maybe Management Isn’t Your StyleBy PEGGY KLAUS








Konservatorių problemos energetikoje

 Matome, kad sujudo konservatoriai su propagandiniais straipsniais skalūnų dujų gamybos Lietuvoje naudai. Stebimės, kad neseniai motiną vogti privertęs ir gėdingai atsistatydinęs buvęs ministras Kreivys pasisakė. Tik politika, nieko naujo. Juokiamės, kad Šedbaras pasisakė apie tą pačią politiką, kaip ir Kreivys. Bet pastebime, kad Šedbaras tiesiai šviesiai, kaimiškai, parašė apie tariamą naudą visiems, kas pasirašys sutartis, ir atnešė žinių iš tariamų specialistų burnų. Todėl panagrinėkime jo rašinėlį plačiau.

_Specialistų teigimu, minėtos cheminės medžiagos neužterš nei vandens, nei žemės, nes mes jas naudojame kasdien, jos nekenksmingos aplinkai, tuo labiau, kad jas žvalgytojai privalės surinkti ir utilizuoti [1]._

Paklauskime, jei tos medžiagos yra reikalingos mūsų organizmui, kaip vanduo ir oras, jei jos neužteršia nei vandens, nei žemės, nei dangaus, jei angelai tiesiog jose maudosi, tai kam jas tada reikia surinkti ir utilizuoti? Juk suprantame, kad to užteršto vandens kiekiai yra didžiuliai. Gerai žinome, kaip sunku išvalyti užterštą vandenį. Gal žvalgytojai turi pernelyg daug pinigų? Beje, angelams kliūva daug, nes ištrūkusios dujos teršia orą.


_Per milijoną skalūnų gavybos gręžinių turinčioje JAV per visą istoriją būta pavienių atvejų, kad kažkas netikėto nutiko, tačiau ten dujos, lyginant su Europa, atpigo perpus._

Pasidomėkime, kas tai per pavieniai atvejai, kuo jie žymūs, jei visas skalūnų skaldymas buvo daromas su pienu ir medum?


Mums aišku, kad realybė yra ne tokia šviesi. Juk b
e gamybos nėra žvalgybos, nes ta žvalgyba yra brangi.  Žinome, kad technika, kuri visą dujų gamybos darbą atlieka, yra sunki ir jos būna daug. Kur buvo kaimas, ten skalūninių dujų gavyba padaro pramoninę zoną. Greitai išmala kelius, sukelia daug dulkių. Sulūžta dažnai. Todėl tų labai naudingų anot S.Šedbaro jūsų sveikatai skysčių atsitiktiniai, nepageidaujami, išsiliejimai yra dažni. Patenka į geriamą vandenį. Žmonės, kurie užplūsta dirbti į tas vietoves, kur vyksta dujų gavyba, yra svetimi. Tie žmonės nesidomi  jūsų gražiu slėniu. Jie ten įrengia tvenkinius tiems atliekų skysčiams saugoti.  Jie dingsta taip greitai, kad vagonėliuose lieka neišgerta dar šilta kava, kai dujų kaina nukrenta tiek, kad gavyba toliau šioje vietoje nebeapsimoka.

_Siekiant pasiekti milžiniškus skalūnų dujų telkinius yra sunaudojami milijonai kubinių metrų geriamojo vandens, kuriuo naudojant didelį spaudimą plėšomos skalūninės uolienos. Vanduo maišomas su smėliu bei cheminiais priedais - toksiškomis, alergiškomis, mutageninėmis ir kancerogeninėmis medžiagomis.

Europos Komisija paskelbė, kad dėl didelio pavojaus žmonėms ir gamtai būtina nedelsiant atkreipti dėmesį, kad ieškant dujų žemės gelmės teršiamos akrilamidu, benzenu, etilo benzenu, izopropilbenzenu, naftalenu, tetranatrio etilendiamintetraacetatu. Akrilamidas yra nervų nuodas, benzenas yra vėžio sukelėjas ir taip toliau. 

Kartu su dujomis didžioji dalis nuodingo vandens išsiurbiama į paviršių, o kiti chemikalai lieka gelmėse - mokslininkai iki šiol nežino, kokį poveikį tai darys ateityje. Taip pat nėra žinoma, kiek šio toksiško vandens per gręžinio sudūrimus patenka į požemines gėlo vandens saugyklas.

Vokietijos mokslininkai taip pat nustatė, kad plėšant uolienas gamtinės radioaktyviosios medžiagos - uranas, toris ir radis - su nuotekomis patenka į paviršių, per uolienų įtrūkimus gali patekti ir į požeminį bei paviršinį vandenį, kaupiasi vamzdžiuose, rezervuaruose ir karjeruose [2]._


Taigi, dabar žinome jog chemikalais ir radioaktyvumu užterštas vanduo nelieka giliai žemėje po panaudojimo. Daug jo išeina atgal su dujomis. To užteršto vandens yra dideli kiekiai. Jį reikia kaupti ir valyti. Pasitaiko avarijų. Lietus nuplauna tą taršą į geriamo vandens telkinius.

Išreiškime užuojauta konservatoriams. Jų argumentas, kad naujos atominės statyba Lietuvoje pakenks rusams, todėl verta tą nuostolingą atominę statyti, neįtikino mus, Lietuvos žmones. 
Kodėl dabar matome konservatorius stumiant nuostolingą skalūnų dujų gavybą Lietuvoje? Atspėjote, svarbiausia, tų dujų gavyba pakenks rusams. Darykime sau žalą, nuodykim Lietuvą, kad tik rusai turėtų kokių nors tariamų sunkumų. Mus, lietuvius jau nebeįtikina ta nevykusi argumentacija, kaip rodo praeitas referendumas. Suvokiame, kad konservatoriai nemato realaus gyvenimo, mato tik rusus. Juk konservatoriai nieko nebemoka, tik su rusais kariauti.

_ “Quos vult perdere dementat (lot.).” Those whom God wishes to destroy he drives mad (angl.)._


Ir pasakykime paprastai, liaudiškai, lietuvių kalba:  Dievas atima protą tiems,  kuriuos Jis nori sunaikinti. Palikime konservatorius Dievo valiai.

Mes turime ribotus resursus. Kuo daugiau jų skirsime iškasamiems energijos šaltiniams (anglis, nafta,  dujos), tuo brangiau mums kainuos artėjantis  išskiriamo anglies dvideginio apmokestinimas, tuo labiau mes vėluosime į energijos naudojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių šaltinių įsisavinimo traukinį. 

Privalome suprasti, kad skalūnų dujų panaudojimas mums kainuos dvejopai, iš vienos pusės atnešdamas taršą mums čia, Lietuvoje, ir, iš antros pusės, globaliame, visos žemės lygyje, anglies dvideginio pavidalu. Nebūkime naivūs, tvirtai įsisąmonindami, kad tikrą naudą gaus keletas užsieniečių bei keletas žmonių Vilniuje. O mokėti tikrą kainą teks mums visiems, kaip mūsų sveikata, taip ir mūsų  mokesčiais.

Ar mes norime tokiose sąlygose gyventi? Pagalvokime. Išsaugokime mūsų aplinką ir žmones - išsaugosime Lietuvą. Galima nesunkiai rasti kiek supaprastintą tų dujų išgavimo aprašymą lietuvių kalba [3]. 

Norėtume  dar suvokti platesnę laiko ir erdvės perspektyvą. Prisiminkime, kad skalūnų dujas išgauti nutarė mūsų didesni kaimynai, pavyzdžiui, lenkai. Todėl manome, jog per statomą dujų terminalą už rinkos kainą mes tų dujų turėsime, kiek reikės. 

Dabar apie laiką. Žinome, kad šiuo momentu skalūninė technologija tikrai nepajėgi patenkinti net švelnius JAV gamtosaugos reikalavimus, todėl yra nuo tų apribojimų atleista.  Mums aišku, kad kas tinka ištuštėjusiose atšiauraus klimato Šiaurės Dakotos dykvietėse, netinka jaukioje ir, palyginus, tankiai apgyventoje Lietuvoje. Mes tikime, kad padidinti Europos  gamtosauginiai reikalavimai privers kompanijas investuoti į saugesnes technologijas. Tada ir mes sutiktume kalbėti apie norvegų pasiekimų pakartojimą, įsisavinant mūsų gamtos turtus. 

2013 m. vasario 2 d., šeštadienis

Tylėkite apie jūsų antrąją pilietybę

Z.Čepaitė Balse parašė, kokia dabar yra reali padėtis su dviguba pilietybe. Dauguma, kam jos reikia, ją turi. Tik, pasimokę iš drastiškų Lietuvos valdančiųjų pastangų neleisti turėti dvi pilietybes, žmonės niekam nesako, kai įsigyja antrąją pilietybę.

Sovietinius metodus naudojanti valdžia gauna tokius pat rezultatus, kokius gaudavo sovietai: mūsų panieką ir tylą. Prisitaikyti prie kvailos valdžios - svarbiausias lietuvio sugebėjimas. Gaila tik, kad praėjus tiek metų, mūsų lietuviška valdžia elgiasi, kaip kvailiausi svetimieji.

1. Kas žino, kokia mano pilietybė?

Kaip kuriamos darbui naudingos pažintys?

Dauguma girdėjome, kad dažniausiai geros darbo vietos randamos per pažįstamus. O kaip susikurti ir išlaikyti darbui naudingų pažįstamų ratą?

Valdžia, universitetai ir verslininkai, turėtume visi prisidėti prie tokios stažuočių sistemos kūrimo, jog net nepasiturintys studentai, negalintys sau leisti nemokamo darbo, galėtų pradėti profesinį gyvenimą, stažuodamiesi geroje darbovietėje. Tai daugiau paremtų jaunimo bedarbystės sumažinimą, emigracijos sulaikymą, negu brangiai kainuojantis šnipinėjimas emigrantų bendruomenėse ir pilietybės atiminėjimas ar saldūs propagandiniai straispsniai apie tai, kaip puiku sugrįžti į Lietuvos kaimą ir dainuoti džiazą.

Jei įmanoma, lengviausia pradėti profesionalaus tinklo kūrimą nuo šeimos ir draugų bei pažįstamų. Visiems, ne tik studentams, svarbu įsisavinti informacinių pokalbių meną[1]. Šeimos, draugų ar kolegų pagalba susipažįstama su žmogumi, kuris daug pasiekė įdomioje jums veikloje. Reikia prašyti apie pusvalandį laiko, jei tas žmogus pasirenka pasikalbėti telefonu. Jei teks kalbėti asmeniškai, prašomas laikas turi būti dar trumpesnis (apie dvidešimt minučių). Negalima prašyti darbo vietos. Reikia klausinėti tai, kas įdomu ir jums, ir tam žmogui. Kaip jūs pasiekėte tokią poziciją? Kas jums patinka darbe? Ką pakeistumėte, jei galėtumėte? Koks tipiškas karjeros kelias jūsų srityje? Kokios didžiausios problemos jūsų veikloje dabar? Kokia jūsų tipiška darbo diena?

Svarbiausia yra ne informacija. Svarbiausia suprasti, ar egzistuoja tarp jūsų gera chemija, ar verta toliau su tuo žmogumi stengtis bendrauti. Jei chemijos nėra - ieškokite kito žmogaus.

Reikia nepamiršti po bet tokio ar panašaus susitikimo padėkoti elektroniniu paštu ar ranka parašyta padėka su kreipiniu, geriausio, ką jūs gavote, paminėjimu ir saikingu, nuširdžiu padėkojimu [2].

Padėdami kitiems kurti jų profesinį pažinčių tinklą, jūs sukaupiate geros valios atsargas būsimiems jūsų ieškojimams [3].

1.Mastering the Informational Interview
2. How to Write a Thank-You Note - The Morning News
3. Building a Job Network