Kiek dar kentėsime stebinančias degalų kainas?

_... jei privalomo rezervo saugojimo trukmė būtų sutrumpinta nuo 60 iki 38 dienų kaip Latvijoje, o akcizas – sumažintas, tada būtų galima kalbėti apie objektyvias priežastis degalams pigti_ [1].
Verskime Kubilių, susidorokime su monopolijomis, normalizuokime gyvenimą Lietuvoje.

1. Degalų kainos stebina

Informacijos trūkumas?

Problema yra ne informacijos trūkumas[1], o žmonių niekinimas. Jūs gilios krizės metu staiga pareikalavote mokesčių iš žmonių, kurie negavo atlyginimų dėl krizės, kurie neteko darbo dėl krizės. Ir tokių yra šimtai tūkstančių.

Jūs žaidžiate su ugnimi parako statinėje.

1. "Premjero kalbas apie kai kurių gyventojų atleidimą nuo Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio A. Butkevičius vadina tuščiais pažadais.

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno teigimu, nepriėmus įstatymo pakeitimai negalimi.

Be to, Ministro Pirmininko mintis, kad renkant PSD mokestį bus taikomi dvigubi standartai, parlamentaro teigimu, nesuderinama su konservatorių deklaruotu solidarumu.

Trečiadienį spaudos konferencijoje Algirdas Butkevičius sakė, kad iš giedro dangaus ant bedarbių pečių užkritęs PSD mokestis už praėjusius metus yra 2008-ųjų gruodį valdančiųjų privirtos košės – naktinės mokesčių reformos – rezultatas.

„Neturėję darbo ir negavę pajamų žmonės privalės valstybei atseikėti po 864 litus PSD mokesčio. Tai – absurdas. Privalomai mokės tie, kurie buvo nedrausti, – žmonės, kurie emigravo, bet nedeklaravo išvykimo, kaimo gyventojai, užsiimantys žemės ūkiu, studentai, praėjusiais metais baigę aukštąsias mokyklas, bet neradę darbo vietų.

Iki šiol žinojome, kad neapdrausti žmonės už gydymą privalo mokėti patys. Kai kurie praėjusiais metais taip ir darė. Pavyzdžiui, Kauno Dainavos poliklinikoje socialiai nedraustiems asmenims kardiologo apžiūra kainuoja 51,6 Lt, vidaus ligų gydytojo – 43 Lt, širdies echoskopija – 72 Lt. Žmonės, mokėję už šias paslaugas, vis tiek turės pakloti valstybei po 72 litus už kiekvieną praėjusių metų mėnesį, o sumokėti pinigai grąžinti nebus“, – apie susidariusią padėtį pasakojo A. Butkevičius.

Pasak frakcijos seniūno, konservatorių vadovaujama valdančioji koalicija ne tik neklausė opozicijos, priimdama žalingus sprendimus, bet ir neinformavo visuomenės apie galimas pasekmes.

„Žmonės nežinojo, kad privalo registruotis Darbo biržoje, nes kitaip turės mokėti. Net Seimo Biudžeto ir finansų komitetui nebuvo suteikta pakankamai informacijos apie PSD mokestį. Susidariusi padėtis – tai nemaloni konservatorių-krikščionių demokratų staigmena prieš Šv. Velykas.

Mane nustebino, kad vakar Ministras Pirmininkas pareiškė, jog nuo šio mokesčio bus atleisti tie, kurie buvo priversti išeiti nemokamų atostogų. Nuo kada Premjerui suteikta teisė priimti tokius sprendimus?

Įstatymus priima Seimas. Todėl jei A. Kubilius norėjo gelbėti žmones, kuriems pats užkrovė naštą, privalėjo kuo skubiau bėgti į Seimą su įstatymo pataisa. Tik pritarus Seimui galimi tam tikri pakeitimai“, – teigia A. Butkevičius.

Parlamentaro nuomone, neteisinga, kad PSD mokėtojams bus taikomas dvigubas standartas.

„Kurie buvo išvyti nemokamų atostogų, mokesčio nemokės, o tie, kurie apskritai buvo išvyti į gatvę, bet nesiregistravo Darbo biržoje, – privalės mokėti. Taip elgtis negalima – pažeidžiamas proporcingumo ir teisingumo principas“, – sako LSDP frakcijos seniūnas.

Kaip ELTA jau skelbė kovo 30 d., gyventojams, kurie 2009 metais dirbo pagal darbo sutartį ir dėl vienų ar kitų priežasčių nemokamai atostogavo daugiau nei mėnesį, Privalomojo sveikatos draudimo įmokos nebus skaičiuojamos.

VMI žada suteikti išsamią informaciją bei atsakyti konkretiems mokesčių mokėtojams į visus iškylančius klausimus, susijusius su jiems priskaičiuotomis PSD įmokomis, ir kiekvieną atvejį vertins individualiai, atsižvelgiant į konkrečios situacijos ypatumus." (A. Butkevičius: Premjero pažadai – akių dūmimas)

Kodėl reikia skubiai atleisti Kubilių?

Jei tvarka neina į Lietuvą, tai lietuviai patys eina ten, kur yra tvarka - į užsienį. _Kalbų mokyklos „American English School“ (AMES) komercijos direktorė Renata Sabonienė mano, kad Lietuvos laukia dar viena emigracijos banga.

„Dabar pas mus didelis antplūdis žmonių, kurie ruošiasi išvykti į Norvegiją. Jie skubiai, per du tris mėnesius prieš išvykdami nori tos kalbos pramokti tam, kad geriau jaustųsi Norvegijoje. Mokytis atvažiuoja žmonės netgi iš kitų miestų. Nutarėme padaryti savaitgalines grupes, nes pastebėjome, kad didesnė dalis žmonių, norinčių išmokti šios kalbos, iš provincijos“, – pasakojo R. Sabonienė.

Kad pastaruoju lietuviams ypač aktualios skandinavų kalbos, patvirtino ir kitų lrt.lt kalbintų kalbų mokyklų – „Valstybės institucijų kalbų centro“, „Mažas pasaulis“, ir „Kalba.lt“ – atstovai_ [1].

Kalbos apie ES paramos milijardų efektyvų panaudojimą yra tik kalbos. Tam, kad efektyviai panaudoti, reikia turėti ekonomiką, kurią jūs sugriovėte. Dabar drįstate akiplėšiškai teigti, kad jums sunkmetis jau pasibaigė, nors Lietuvai jis dar tik prasidėjo.

1. Į užsienį susiruošę lietuviai plūsta į kalbų mokyklas

Pasitraukite, melagiai!

_Ilgalaikių politinių ir socialinių krizių pavyko išvengti_[1].
Niekas taip nekompromituoja kubilinių propagandos, kaip pats Kubilius ir kiti kubilinių propagandos apologetai. Verslų bankrotų lavina, katastrofiškas ir toliau augantis bedarbių procentas, įsibėgėjanti emigracija yra trys ilgalaikės socialinės ir politinės krizės Lietuvoje.

Per dažnai šlapinatės? Susirūpinkite šlapimo pūsle. Nepajėgiate susidoroti su krizėmis? Nustokite meluoti ir užleiskite vietą kitiems.

1. Vyriausybės ataskaita: pernai išvengta galimų didžiausių neigiamų krizės pasekmių

Kubilinių siūlomos sveikatos apsaugos reformos esmė

Jei pavyktų priversti žmones sumokėti aukštą kainą už gydymą iš savo kišenės, kaip svajoja kubiliniai [1], tektų visiems draustis neva tai savanoriškai. Tie pinigėliai nueitų draudimo kompanijoms ir per kyšius - čaplikams, šukiams, kubiliams bei kitiems politikams. Žmonės neturėtų pinigų paremti gydytojus. Todėl, žymiai padidinę korupciją, politikai paskelbtų pergalę kovoje su korupcija.

1. R.Šukys: savanoriškas sveikatos draudimas panaikins įprotį duoti medikams kyšius

Kubiliaus Vyriausybė net nebando suvaldyti krizę.

Kubiliaus Vyriausybė slepia Lietuvos skolas, padidintais mokesčiais kosmetiškai ir laikinai papuošdama valstybės biudžetą. Tai paverčia apie milijoną gyventojų ir daugumą verslų nemokiais. To pasekoje susidarantis bedarbių lietuvių skaičius, ypač jaunimo tarpe yra katastrofiškas, nes išsilaikydamas aukštame lygyje, veda prie geriausiųjų emigracijos bei likusiųjų Lietuvoje degradacijos, taip toliau gilindamas krizę.

Pasirenkant valstybės dekoravimą vietoje krizės suvaldymo, pamirštama, kad valstybė priklauso nuo pastovaus surenkamų mokesčių srauto. Sunaikinant mokesčių mokėtojus, baigiasi ir valstybės finansų tvarkos regimybė.

Postsovietiniai Kubiliaus Vyriausybės nariai dirbti nebegali, nes jie tiki, kad vien propaganda ir apgaulinga buhalterija galima susidoroti su bet kokiomis problemomis. Tuo tarpu geležinės uždangos, kuri padėdavo sovietams izoliuotis, nebėra. Toliau perkame Lenkijoje, važiuojame dirbti į Vakarus. Skubiai reikalinga dirbanti Vyriausybė Lietuvai. Štai kaip tai aptariama tarp ekonomistų pasaulyje:

„Nors valdžia giriasi suvaldžiusi krizę, pasaulyje Lietuvos vardas dar minimas tarp valstybių, kurioms gresia nemokumas.

Kitaip tariant, bankrotas. Mat skolos ir toliau didėja.

JAV ekonomistė Carmen Reinhart interviu „Lietuvos rytui“ ragino mūsų šalies valdžią susirūpinti ne tik valstybės, bet ir privataus sektoriaus skola.

„Istorijoje yra buvę atvejų, kai šalys buvo priverstos skelbti bankrotą turėdamos netgi mažesnes užsienio skolas nei dabar Lietuva. Lietuviai jokiu būdu neturėtų galvoti, kad pažeidžiamiausias periodas jau baigėsi, nes taip tikrai nėra“, – sakė Tarptautinės ekonomikos centro Merilando universitete vadovė C. Reinhart.

Lietuvos valstybės skola 2009 metų pabaigoje buvo 27,1 mlrd. litų, arba 29,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Prognozuojama, kad iki 2012 m. skola išaugs iki 42 proc.

Šie skaičiai neatrodo labai gąsdinantys, tačiau tol, kol nepažvelgi į kitus skaičius – Lietuvos biudžeto deficitas pernai padidėjo iki 9,1 proc. BVP.

Europos Komisija praėjusį rudenį prognozavo, kad ir 2011 metais deficitas sieks 9,7 proc.

Žinoma, finansų ministrė Ingrida Šimonytė pabrėžia puikiai suvokianti, kad šiuo metu svarbiausias uždavinys – stabilizuoti skolą ir mažinti biudžeto deficitą.

Tačiau C. Reinhart sako, kad neužtenka galvoti vien apie viešojo sektoriaus skolą. Būtina pažvelgti ir į privataus sektoriaus paskolas, kurios per ekonomikos augimo metus pasiekė neįtikėtiną lygį.

Lietuva vis dar gretinama su valstybėmis, kurioms gresia nemokumas. Tai – Pakistanas, Argentina, Dominikos Respublika ir sunkiai besikapanojančios Europos valstybės: Latvija, Graikija, Islandija, Ukraina.

„Per krizę privačios skolos labai greitai gali virsti valstybės našta“, – įsitikinusi 53 metų ekonomistė, kartu su Harvardo universiteto profesoriumi Kennethu Rogoffu išleidusi vieną svarbiausių ekonomikos knygų praėjusiais metais „Šįkart viskas kitaip: aštuoni finansinių kvailysčių amžiai“ (angl. „This Time is Different: Eight Centuries of Financial Folly“).

Kad ir kaip grėsmingai tai skambėtų, valstybės bankrotas nėra neįtikėtinas ir išskirtinis reiškinys.

Pasak C. Reinhart, tai nutinka kiekvienu istorijos tarpsniu. Tai įvyko 2002 m. Argentinoje.

Tarp 1500 ir 1800 metų Prancūzija bankrutavo aštuonis kartus, o XIX amžiuje Ispanija bankrutavo septynis kartus. C. Reinhart mano, kad valstybės dažnai nepasimoko iš praeities klaidų ir labai staigiai gali tapti nemokios. Per šią krizę nėra nieko neįmanoma.

„Atrodo, kad Lietuvoje jaučiamas pasitenkinimas savimi. Esą suvaldėme audrą, gerai padirbėjome, blogiausia – jau praeityje. Atvirai pasakius, toks požiūris man kelia nerimą“, – sakė garsi ekonomistė.

Skolos – pavojingai didelės

Daug diskutuojama, ar po pasaulinės finansų krizės laukia naujas sprogimas – valstybių nemokumo krizė. Ar lietuviai turėtų jaudintis dėl šios grėsmės? – „Lietuvos rytas“ paklausė C. Reinhart.

Priežastis, dėl kurios ekonomikos nuosmukį dažnai lydi valstybės skolų krizė, yra ta, kad finansų krizė, kaip Baltijos šalyse, pridaro didžiulių ekonominių nuostolių.

Valstybės fiskalinė politika sulaukia grėsmingo smūgio. Lietuvoje didžiausia problema – užsienio skola. Ir ne tiek valstybės skolinimasis užsienyje, kiek didžiulis privataus sektoriaus išorinės skolos šuolis.

Mano nuomone, Lietuva dėl to turi labiau susirūpinti.

Neseniai CNBC ir keli kiti JAV ekonomikos leidiniai sudarė sąrašą valstybių ar administracinių centrų, kurie patenka į bankroto rizikos grupę būtent dėl savo viešojo ir privataus sektoriaus prasiskolinimo. Lietuva minima tarp galinčių bankrutuoti. Kodėl?

Praeityje valstybėms, kuriose privataus sektoriaus užsienio skola yra buvusi tokio paties ar panašaus dydžio kaip dabar Lietuvoje, tekdavo vienu ar kitu būdu prisiimti dalį skolų. O tai didino šalies nemokumo, kitaip tariant, bankroto, riziką.

Lietuvos padėtį galima lyginti ne su Graikija ar Portugalija, o su Airija ir Ispanija. Šiose šalyse privataus sektoriaus skola smarkiai išsipūtė tarp 2002 ir 2007 metų.

O Graikija ir Portugalija įklimpo dėl didžiulės viešojo sektoriaus skolos.

Dar kartą noriu pabrėžti, kad tai yra be galo svarbu ir visa tai atsispindi, kai kalbama apie šalies kredito riziką.

Kone visose išsivysčiusiose šalyse valstybės skolos auga neįtikėtinu greičiu. Lietuvos valdžia planuoja iki 2012 m. biudžeto deficitą sumažinti žemiau 3 proc. BVP. Kodėl jūsų šie skaičiai nedžiugina?

Taip, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvos skaičiai atrodo konservatyvūs. Bet labai svarbu nepamiršti, kad prognozės labai greitai gali apsiversti.

Didžiausia Lietuvos silpnybė yra ta, kad didžiąją dalį skolos sudaro ne vidaus, o išorės skola. Bendroji skola užsieniui viršija 80 proc. BVP.

Besivystančiai ekonomikai tai – per dideli skaičiai.

Daugiau nei pusė valstybių bankrotų po Antrojo pasaulinio karo įvyko, kai užsienio skola sudarė 60 proc. BVP.

Jei būčiau politikė, labiausiai rūpinčiausi privataus sektoriaus skolų restruktūrizavimu. Reikia būti labai atsargiems ir nemanyti, kad blogiausi laikai praeityje, o priešakyje – vien sklandus buriavimas pirmyn.

Su kokiais istoriniais pavyzdžiais galėtumėte palyginti Lietuvą?

Praeityje būta daugybės atvejų, kai šalys buvo įklimpusios į užsienio skolas, o jų valiutos kursas buvo fiksuotas. Pavyzdžiui, Argentinos peso kursas dešimt metų tarp 1991 ir 2001 m. buvo fiksuotas, viešojo sektoriaus skola išaugo, ir 2002 -aisiais šalis paskelbė bankrotą.

Užsienio investicijos iš šalies pabėgo, kapitalo srautas į Argentiną beveik išnyko.

Lietuvos Vyriausybė dažnai gyrėsi, kad suvaldė krizę, ir net siūlė Graikijai iš mūsų pasimokyti. Ar laikas trinti rankomis?

Lietuvai reikėtų savo dabartinę padėtį vertinti kaip be galo trapią. Reikia pasirengti spręsti privataus sektoriaus skolų problemą dabar, kad paskui netektų jų dengti valstybei.

Tai yra nutikę per Azijos krizę, tai vyksta dabar Jungtinėse Amerikos Valstijose ir daug kur Europoje. Tokia įvykių eiga gerokai smogtų Lietuvos viešajam sektoriui.

Gerai, kad Lietuvos fiskalinė politika susidorojo su pirminiu šoku, nes jei viešojo sektoriaus skola būtų buvusi didesnė, šalis turbūt jau būtų bankrutavusi. Tačiau net jei blogiausia praeityje, krizės pasekmės niekur nedings“ [1].

1. Lietuvai – nauji įspėjimai dėl skolų

Švietimo ministras: nesu tas, kuris lieja krokodilo ašaras, kad jaunimas išvažiuoja studijuoti į užsienį

Pardavęs visus Lietuvos universitetus ir visas kolegijas skandinavų bankams, Steponavičius nelies krokodilo ašarų dėl studentų išvykimo į užsienį.

Sotūs krokodilai su riebiais žandais neverkia.

Kiaulių gripo Lietuvoje istorijos pabaiga

Kęstas 2010.03.24 17:52

To: >>> Kęstas Geriau patylėtum. Skiepus nuo kiaulių gripo nupirkote, pasibaigus Lietuvoje epidemijai. Nekaltai sunaikintų gripo aukų kraujas beldžiasi į mūsų širdis. >>> Kęstas 2010.03.24 17:40 Kokius niekus čia paistai? Geriau skiepykis nuo kiaulių gripo (baigiasi skiepų tinkamumo laikas, o tu gi labai verkei, kad jų nebuvo parūpinta), gal padės ne tik nuo kiauliškumo, bet ir nuo kvailumo.

Atsakymai rėkalojančiam kubilinių propagandistui

_O KUBILIAUS VYRIAUSYBE:
1.Tikrai suvalde Lietuvos FINANSU BANKROTA ir REALIAI sumazino valstybes islaidas;_

Kubilius valdė kartu su Kirkilu iki krizės. Jie abu atsako už buvusios Vyriausybės klaidas vienodai. Beje, valstybės bankroto galimybės nebuvo, o dabar, Kubiliaus valdymo pabaigoje, ji pasirodė. Mažindamas valstybės išlaidas ir didindamas mokesčius, Kubilius nuginklavo mūsų verslus prieš lemiamą mūšį - Didžiąją recesiją. Tai veda prie siaubingos, didžiausios Europoje, bedarbystės, išaugusios emigracijos fone, ir surenkamų mokesčių kiekio sumažėjimo.

_2.Panaikino visas socdemu suteiktas PVM LENGVATAS (komsomolkei, viesbuciu magnatam...)_

Tuo palengvindamas Lenkijai konkuravimą su Lietuva. Mūsų litai išėjo į Lenkiją, kur tokių drastiškų kvailų sprendimų nebuvo. Lenkai dabar žymiai geriau gyvena, negu mes.

_3.Pradejo SVIETIMO reforma , nes Lietuvoj egzistave 50 aukstuju mokyklu reikalavo didelio biudzeto;_

Visur aukštosioms mokykloms reikia didelio biudžeto, bet jos išlaikomos, nes tai yra talentingų kadrų ir naujų technologijų ruošimo pagrindas. Jūs tuos būsimus talentingus kadrus didelių mokesčių grėsme varote į užsienį. Jūs naikinate Lietuvos ekonomikos ateitį, ne tik dabartį.

_4.Pradejo SVEIKATOS reforma, kai demesys bus skiriamas PASLAUGU KOKYBEI, o ne LIGONINIU skaiciui, juk visos ligonines reikalauja pinigu, o paslaugos mazose ligoninese yra zemo lygio... _

Kas iš to, kad Kubiliui ir saujelei jo padlaižių teks aukštos kokybės medicininės paslaugos. Su gervėmis neišskrisite. Mirsite, gerai aptarnaujami. Jūs atimate medicinines paslaugas iš daugumos Lietuvoje, kartu nuginkluodami Lietuvą pandemijų ir priešų atakų akivaizdoje. Per mažai ligoninių - žmonės mirs gatvėse. Baltarusiai juoksis. Be reikalo jūs šį biznį sukate.

_5.SUTVARKE VISU gaunamu REPREZENTACINIU ar panasiu pinigu ATSISKAITOMYBE; Kirkilo laikais ministrai gaudavo po 15000 Lt kas menesi i kisene, be jokio atsiskaitymo – tegul PATIKRINA musu garsioji ZINIASKLAIDA si fakta._

Kam lengviau nuo to, kad jūs dabar gaunate labai daug su geru atsiskaitymu?

_Tai SAVUKYNAI, ko cia nesupranti ir nuolat „kalti“ PIRMAJA DIRBANCIA VYRIAUSYBE?_

Darbas darbui nelygus. Poilsiaujanti vyriausybė padarytų daug mažiau žalos Lietuvai.

Kiek mes dar iškentėsim nelygybės?

Daug kas Lietuvoje griebiasi kraštutinumų kalbėdami apie lygybės nereikalingumą. Lygybė neegzistavo net Rusijos okupacijos laikais. Reikia kalbėti, kiek nelygybės visuomenė gali toleruoti. Jei turime kraštutinę nelygybę, kokios nėra Europos Sąjungoje, tai emigracija greitai baigia sugriauti valstybę. Kam tai yra naudinga? Kam tai yra tik pakenčiama? Daug kam tai yra sunkus smūgis.

Dabar aišku, kad neokonservatoriniai komentatoriai pučia prieš naujus vėjus. Tie vėjai pradeda įsigalėti net Amerikoje. Ką reiškia šiandieninė sveikatos sistemos pertvarka JAV?

Ši reforma padės gauti sveikatos draudimą papildomoms dešimtims milijonų amerikiečių, iskaitant ir mažiau pasiturinčius emigrantus iš Lietuvos.

Paradoksalu, tačiau ne tik 13 prokurorų, bet ir rimtesnės pajėgos yra prieš šį sveikatos draudimo sutvarkymą. Juk mokėti už jį reikės beveik išimtinai turtingiausiems amerikiečiams. Dešimtmečius Reigano eros įstatymų dėka turtingiausiųjų gyventojų mokesčių našta vien santykinai mažėjo, o pajamos vien santykinai augo. Dabar ši era baigiasi.

Tai rimčiausias posūkis Amerikos istorijoje nuo Reigano laikų. Prasideda nauja era. Tikėkimės, kad ji yra palankesnė mūsų gimtinei.

Bevaldystė yra geras dalykas Lietuvai.

Kubilinių valdymas buvo didesnė nelaimė, negu potvynis. Nieko nėra baisiau šaliai už grupelę kvailų fanatikų valdžioje. Dabar griovimas bent jau pristabdytas. Dėkojame ryžtingai opozicijai. Laikykitės.

Vyriausybė siūlo leisti sudaryti terminuotas sutartis su visais darbuotojais

Gerai, kad žmonės galės, terminui pasibaigus, išvažiuoti į Vakarų Europą bei Ameriką ir sudaryti normalias darbo sutartis.

Koks verslininkas sudarys darbo sutartis be termino Lietuvoje, jei mokesčiai kaitaliojami labai dažnai, verslo sąlygos neprognozuojamos, o dar galima sudarinėti terminuotas sutartis su visais darbuotojais?

Kuo sunkesnes sąlygas sudarysite jau ir taip prispaustiems dirbantiesiems, tuo daugiau mūsų išvyks dirbti į Vakarus. Tuo vargingiau gyvensime Lietuvoje. Vėl reikės didinti priespaudą. Taip gaunasi pasaka su liūdnu galu. Liksime prie nulio.

Vyriausybei vertėtų tapti suaugusiais, nustoti lipti ant to paties grėblio. Ko laukiate, opozicija? Jums irgi neliks pavaldinių...

Dar dešimtys milijonų amerikiečių turės sveikatos draudimą

Per sekmadienį vykusį balsavimą dėl JAV sveikatos apsaugos sistemos reformos įstatymo projekto buvo surinkta pakankamai balsų Atstovų rūmuose.

Kalbėdamas po balsavimo, B. Obama pasveikino visus, kovojusius už šią reformą.

Kad sveikatos apsaugos reformai būtų pritarta, reikėjo 216 balsų. Nors demokratai turi daugumą, ilgai buvo neaišku, ar tiek balsų pavyktų gauti. Prieš reformą nusistatę buvo ne tik respublikonai, bet ir dalis demokratų.

B. Obamos sveikatos reformos tikslas yra sudaryti galimybes ateityje gauti sveikatos draudimą 30 mln. iki šiol neapdraustų amerikiečių.

Tam reikalingos išlaidos bus kompensuojamos iš pagyvenusių amerikiečių sveikatos draudimo išlaidų sumažinimo bei įvedant naujus mokesčius kaip brangiai kainuojančioms sveikatos draudimo programoms, taip ir turtingiausių amerikečių pajamoms iš investicijų.

Sveikatos sistemos reformos įstatymo priėmimo sekmę užtikrino JAV vidutiniojo sluoksnio šeimos, siuntusios į Kongresą laiškus su skundais, kad sveikatos draudimas brangsta pernelyg greitai, kad jie absurdiškos iki šiol galiojusios tvarkos dėka netenka sveikatos draudimo, jei rimtai suserga.

Ne tik 13 prokurorų, bet ir rimtesnės pajėgos yra prieš šį sveikatos draudimo sutvarkymą. Juk mokėti už jį reikės turtingiausiems amerikiečiams. Dešimtmečius Reigano eros dėka turtingiausiųjų gyventojų mokesčių našta vien santykinai mažėjo, o pajamos vien santykinai augo. Dabar ši era baigiasi. Tai rimčiausias posūkis Amerikos istorijoje nuo Reigano laikų.

Mums Lietuvoje reikėtų pasimokyti iš mūsų artimiausių sąjungininkų, kaip reikia siekti nacijai naudingų pertvarkų politikoje.

Tai mirties nuosprendis Kubiliaus reformai

Kęstas,

2010 03 20 18:03

„Man patogiau išvykti į užsienį, kur kainos beveik tokios pat, be to, yra galimybė geriau išmokti užsienio kalbą ir gauti žinių tarptautinėje srityje“, - sakė studentas.

"Jaunimo sodas

Užsienio universitetai lietuvius vilioja atvykę į Lietuvą

Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt

2010 kovo mėn. 20 d. 16:41

Diplomų teikimas

© DELFI (D.Augūnaitės nuotr.)

Į kovą dėl studentų iš Lietuvos kyla ir užsienio aukštosios mokyklos – ieškoti protų čia vis dažniau atvyksta studijų muges rengiantys įvairių Europos šalių universitetai. Analitiko Žilvino Martinaičio nuomone, Lietuvos aukštųjų mokyklų gebėjimas reaguoti į šiuos procesus stipriai vėluoja, šalis kovą pralaimi tiek dėl gabiausių savų studentų, tiek dėl gabiausių studentų iš užsienio.

Dar praėjusių metų lapkritį Britų taryba pirmą kartą Lietuvoje organizavo Jungtinės Karalystės (JK) universitetų mugę moksleiviams ir studentams, besidomintiems studijomis JK. Mugėje dalyvavo 27-ių JK universitetų atstovai.

Kaip teigta pranešime, tokia mugė Vokietijoje organizuojama jau dešimtus metus. Kadangi JK universitetuose daugėja studentų iš Lietuvos, pirmą kartą nuspręsta mugę surengti ir Lietuvoje.

Penktadienį ir šeštadienį į parodą „Studijos Olandijoje” Vilniuje kvietė Olandijos švietimo paramos centras. Olandijos universitetų atstovai supažindino su studijų programomis, kaina ir stojimo tvarka.

„Nesakome, kad dabar visi studentai turėtų vykti į užsienį. Bet tiems, kurie nori studijuoti svetur, tai yra galimybė. Dalis studentų gali nuspręsti, kad jiems gerai likti Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje, kiti gali matyti perspektyvą užsienyje dėl įvairių priežasčių – kartais išsilavinimo, kartais gyvenimo patirties“, - DELFI sakė Olandijos švietimo paramos centro vadovė Inese Valdheima.

Pasak I. Valdheimos, Olandija studijų mugę Lietuvoje organizuoja pirmąjį kartą. Pernai tokia paroda pasisekimo sulaukė Rygoje. Pašnekovės teigimu, mugėje sulaukta motyvuotų studentų, jau pasidomėjusių universitetais ir jų siūlomomis programomis.

„Būdama latvė klausiu savęs, kaip pati jaučiuosi tautiečiams siūlydama Olandijos universitetus. Tačiau galiu pakartoti – viską lemia galimybės, pasirinkimai. Yra daugybė žmonių su skirtingais požiūriais, skirtingais poreikiais. Esu kategoriškai prieš savanaudišką patriotizmą“, - teigė I. Valdheima.

Pašnekovės teigimu, dažnai daugiausia dėl finansinių priežasčių galvojama, kad studentai turėtų rinktis mūsų universitetus ir jiems mokėti studijų mokesčius. „Tačiau manau, kad tai trumparegiškas požiūris: mes negalime suvaržyti norinčių studijuoti ir matančių perspektyvas kitose šalyse“, - kalbėjo I. Valdheima.

Panašias Olandijos universitetų muges Lietuvoje ketina rengti ir ateityje.

Nori išvykti, nes kainos panašios

Teisę Mykolo Romerio universitete ir bankininkystę Vilniaus kolegijoje studijuojantis Vladimiras Muravjovas Olandijos universitetų mugėje ieškojo magistrantūros studijų. „Galvoju ir apie kitas užsienio šalis, ne tik Olandiją. Lietuvoje šiuo metu tarp teisininkų didelė konkurencija ir daug studijuojančių teisę. Man patogiau išvykti į užsienį, kur kainos beveik tokios pat, be to, yra galimybė geriau išmokti užsienio kalbą ir gauti žinių tarptautinėje srityje“, - sakė studentas.

Magistrantūra užsienyje, mano V. Muravjovas, jam pridėtų universalumo. Be to, jo nuomone, užsienyje galima įsitvirtinti, pradėti verslą ar įgyta patirtimi dalytis grįžus į Lietuvą.

Vidutinė vienerių metų bakalauro programų studijų kaina Nyderlanduose - 1560 eurų.

Analitikas: Lietuva studentų donorė, o ne gavėja

„Ir anksčiau patys geriausi universitetai ieškodavo pačių talentingiausių studentų. Šiuo metu ši tendencija akivaizdžiai tapo masiškesnė – ieškoma ne tik matematikos, chemijos ar fizikos tarptautinių olimpiadų nugalėtojų, bet orientuojamasi į platesnį studentų sluoksnį“, - DELFI sakė Viešosios politikos ir vadybos instituto analitikas Ž. Martinaitis.

Ž.Martinaitis atkreipia dėmesį, kad Lietuva globalioje tarptautinėje konkurencijoje dėl gabiausių studentų kol kas daugiau dalyvauja kaip donorė, o ne gavėja. „Lietuva kovą pralaimi – tiek dėl gabiausių savų studentų, tiek dėl gabiausių užsienio studentų“, - teigė analitikas.

Pasak Ž. Martinaičio, į užsienio universitetų studijų muges galima žiūrėti kaip į bandymą pritraukti daugiau mokančių už studijas studentų. Tačiau daugelis Vakarų universitetų esą nesiekia pritraukti tiesiog mokančių studentų – keliami ir akademiniai standartai.

„Prarandame ne tik mokančius už mokslą, bet ypač gabesnius – negabių studentų ten nepriima. Tuo tarpu Lietuvoje vis dar diskutuojama, ar universitetai turėtų nustatyti minimalią kartelę, kokių gebėjimų studentus priimti. Galiausiai kartelė nenustatyta – laimėjo ekonominis motyvas - tai aiškiai parodo, kad Lietuvoje orientuojamasi tik į pinigus, neatsižvelgiama į vieną svarbių studijų kokybės aspektų – pačių studentų kokybę“, - dėstė Ž. Martinaitis.

Analitikas pastebi, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų gebėjimas reaguoti stipriai vėluoja nuo aktualijų ir tendencijų. Pasak Ž. Martinaičio, dar prieš kokius 5 metus realios konkurencijos tarp Lietuvos universitetų nebuvo, tad vis dar juntamas mąstymo šiltnamio sąlygomis efektas.

„Manyčiau, ilguoju laikotarpiu, per 4-5 metus, tai turėtų keistis. Jei universitetai nori išlikti kaip universitetinės aukštosios mokyklos, kurios dirba su gabiais studentais ir sugeba pasiekti rezultatą, be jokios abejonės, turės susirūpinti, kaip savo vardą, studijas reklamuoti, bandyti pritraukti pačius geriausius studentus“, - kalbėjo Ž. Martinaitis."

Ar ne laikas rimtai pagalvoti apie valdymo bei gynybos išlaidų sumažinimą?

Žuvis supūna nuo galvos. Kol nereikia ginti Lietuvą, mes turimę Prezidentę, Premjerą, Seimo Pirmininkę, ministrus ir daugybę kariuomenės vadų. Visi mėgsta lengvai gaunamus pinigėlius, brangius automobilius, apsaugą ir kitus malonumus. Darbas nesunkus, juk vadovaujame gyventojų skaičiui, kuris prilygsta šių dienų vidutiniam miestui.

Bet visi mūsų vadovai rūpinasi tik savimi ir, blogiausiais atvejais, yra dar stipresnių kaimynų nupirkti. Karo metu nekyla nė menkiausio pasipriešinimo. Turime iš kartono padarytą, gražiai padažytą, bet brangiai kainuojančią valdymo ir gynybos struktūrą.

Pinigai nueina nepakeliamiems mokesčiams. Žmonių Lietuvoje liko per mažai Prezidentėms, generolams, ministrams ir armijoms civilių bei uniformuotų dykaduonių išlaikyti. Atėjo laikas kurti tikrą valstybę. Su verslais, kurie gali išgyventi. Su darbo vietomis.

Mūrininkas/betonuotojas,

2010 03 20 17:32

Svarbiau už kariuomenę yra lietuvių motyvacija ginti savo valstybę. Bet mes dabar turime ne Suomiją 1939-1945, o Lenkiją 1939 ar Gruziją 2009 m. Patys stipriausi sąjungininkai, kurie nė piršto nepajudins, kariuomenė, kuri praradusi 1 procentą kareivių išsilakstys ir pasiduos į nelaisvę (2,5 mln. Lenkijos kariuomenė 1939 m. prarado apie 40 tūkst. žmonių ir nustojo egzistuoti(2 proc.), kovodama su 2,5 mln. vokiečių, Gruzijos 12 tūkst. kariuomenė išsilakstė, kai prarado apie 100 kareivių). Suomija kovojo, net praradusi 50 proc. kareivių iki 1945 m. Dauguma lietuvių savo priešus mato valstybės viduje "valstybinėse institucijose", o ne išorėje. 1940 m. taukais aptekusi Lietuvos kariuomenė perėjo į Lietuvos priešų pusę, biudžetnikų (elito) valstybė tilpo Smetonos portfelyje. Net galingiausia kariuomenė negalės apgint valstybės, kurios piliečiai nelaiko sava, o laiko "jų" (elito, biudžetnikų, p-filų, es ir panašiai). Taigi reikia visas "valstybines institucijas" paleisti. O kad tai įvyktų greičiau, kiekvieno patrioto pareiga nemokėti duoklių (mokesčių) parazituojančių biudžetnikų išlaikymui. Nematau prasmės, ko mes tokius susireikšminusius veltėdžius turim išlaikyti. Visad Lietuvą nuo švedmečio laikų gindavo ne "kariuomenė" ar "valstybės struktūros", kurios išsilakstydavo, o partizanai ir sukilėliai.

Kęstas,

2010 03 20 17:48

Mūrininkui/betonuotojui:
Tikra teisybė. Jei reiks gintis - turėsime gintis patys. Butaforinė valdžia ir butaforinė kariuomenė Lietuvą neišgelbėja.

Mokesčiai žlugdo smulkųjį verslą

Albinas Čaplikas, „Valstiečių laikraštis“

2010 kovo mėn. 20 d. 00:02

Pasidalinti

Pasidalink naujiena:

Siųsk draugui

Facebook

Twitter

Frype.lt

del.icio.us

Myspace

LiveJournal

Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (146)

Teksto dydis:

© Corbis/Scanpix

Šių metų pradžioje Vyriausybė smogė ir smulkiesiems verslininkams. Iniciatyvą parodžiusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija esant ekonominei krizei sumanė papildomai apmokestinti individualiąsias įmones (IĮ) ir taip užkamšyti „Sodros“ biudžeto skyles. Rezultatai tragiški: sau darbo vietas sukūrę ir valstybės paramos neprašę IĮ savininkai pradėjo trauktis iš verslo. Prognozuojama, kad netrukus plūstels nauja nedarbo banga.

Pagal šių metų pradžioje įsigaliojusią tvarką, ar IĮ dirba, ar yra laikinai sustabdžiusi veiklą, ar jos savininkas pensininkas, ar net neįgalusis – privalo mokėti mokestį „Sodrai“ nuo minimalios 800 litų algos, t. y. apie 300 litų (37,5 proc.). Be to, padidintas pelno mokestis. Anksčiau, jei individuali įmonė uždirbdavo mažiau nei 25 tūkst. litų per metus, šio mokesčio mokėti nereikėjo. Dabar 5 proc. mokestis privalomas, net jei uždirbai vos litą.

Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas, IĮ savininkas Gintaris Stoškus dabartinę tvarką apibūdina negailėdamas palyginimų: „Valdžia, ignoravusi verslininkų nuomonę, dar kartą prisidirbo. Dabar, kai savininkai masiškai pradėjo likviduoti įmones, valdininkai mums pataria IĮ perregistruoti į UAB arba rinktis kitokią verslo įteisinimo formą. Labai nusivyliau finansų ministre Ingrida Šimonyte, kai ji, pasikvietusi verslininkus, pasiūlė steigti kažkokias šeimynines UAB.

Susidariau nuomonę, kad finansų ministrė mėgsta fantastiką. Tegul nepyksta, tačiau aš jai net savo įmonės buhalterijos reikalų tvarkyti nepatikėčiau.“

Belsis į darbo biržas

Praėjusių metų pabaigoje jurbarkietį į darbo grupę pakvietė Ūkio ministerija. Po diskusijų G.Stoškus ir kolegos smulkieji verslininkai pateikė pasiūlymus dėl IĮ apmokestinimo. Visi tikėjosi, kad Vyriausybė pasirinks būtent Ūkio ministerijos darbo grupės pasiūlymą. Tačiau atsitiko kitaip. Dabar aiškėja, kad Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) grupės pasiūlymams.

VL žiniomis, Vyriausybės nariai net nustebo, pamatę tokią SADM iniciatyvą. Šios ministerijos darbo grupė, vadovaujama viceministrės Audronės Morkūnienės, nusprendė, jog smulkieji verslininkai turėtų užkamšyti „Sodros“ biudžeto skyles. Dabar bandoma teisintis, kad į SADM darbo grupę buvo kviesta ir smulkiųjų verslininkų, tačiau niekas nebenori atskleisti jos sudėties. G.Stoškaus žiniomis, ministerija buvo pasikvietusi kelias verslo pradžiamoksles jaunas klaipėdietes. Patirties stokojančias jaunas merginas SADM atstovai nesunkiai įvarė į kampą. Sprendimo rezultatai siaubingi: jau vasarį prasidėjo IĮ likvidavimas, o šį mėnesį besitraukiančių iš verslo banga dar padidėjo.

Akivaizdu, kad padėtis blogėja kiekvieną dieną. Jeigu Vyriausybė skubiai nesiims veiksmų, po kelių mėnesių individualiojo verslo neliks. Taigi ir „Sodros“ skylės ne tik nebus užkamšytos, bet ir dar labiau padidės, nes kai kurie buvę IĮ savininkai ateis į darbo biržas. SADM viceministrei A.Morkūnienei teks sukti galvą, kur gauti lėšų pašalpoms mokėti.

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos prezidentas Arturas Mackevičius mano, kad klaida apmokestinant IĮ padaryta specialiai.

„Mano nuomone, tai bauda už iniciatyvą. Neretai iš žmonių reikalaujama mokėti mokesčius, nors jokių pajamų jie negauna. Tai absurdiška padėtis. Aš nuolat bendrauju su tais žmonėmis ir žinau: daugelis jų dabar moka mokesčius iš santaupų. Tačiau taip ilgai tęstis negali. Kodėl UAB įsteigęs verslininkas gali įdarbinti save, ir nebūtinai visu etatu, o tiek, kiek yra darbo, tačiau IĮ savininkas taip elgtis negali?“ – stebisi A.Mackevičius.

Į Kauno verslininkų asociacijos prezidentą būtent šiomis dienomis kreipiasi ir pensinio amžiaus sulaukę verslininkai. Jie negali patikėti Vyriausybės sprendimais.

„Maža to, kad šie žmonės dvejus metus gaus sumažintą pensiją, nes dirba, ir pensija sumažinta vidutiniškai apie 200 litų. Tačiau dar, jeigu turi IĮ, per mėnesį „Sodrai“ privalės mokėti 300 litų. Skaičiuokime: gaunantiems minimalią pensiją telieka 150–200 litų. Štai ir gyvenk. O juk darbo nėra, užsakymų įmonėms taip pat trūksta“, – pasakoja A.Mackevičius.

G.Stoškus ir jo kolegos tvirtina iš pradžių siūlę kompromisus. Jeigu Vyriausybė taip nori didinti mokesčius, tai reikėtų nors susitarti dėl aplinkybių: kas ir kokiomis sąlygomis mokės naujus mokesčius.

„Mūsų pozicija buvo tokia: IĮ savininkui turėjo būti suteikta teisė įsidarbinti pagal darbo sutartį ir mokėti sau tokį atlyginimą, kokį gali įmonė. Nuo šios sumos jis turėtų mokėti ir socialinio draudimo mokestį, būtų apdraustas ligos atveju, gautų kitokias išmokas išėjęs į pensiją“, – diskusijas primena G.Stoškus.

Tačiau atsitiko kitaip.

Siūlo stabdyti įstatymų galiojimą

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė apgailestauja, kad mokesčių projektus rengę Vyriausybės nariai, kaip ir visada, išvengs atsakomybės.

„Dabar pripažįstama, kad padaryta klaida, tačiau niekas nenori skaičiuoti, kiek nuostolių padaryta ir verslui, ir valstybei“, – piktinasi Z.Sorokienė. Ji siūlo mokesčių reformą pradėti nuo valdininkų atsakomybės didinimo. Esą tik tuomet valdininkai, prieš priimdami sprendimus, atidžiau pasidomės verslo aplinka.

Kokia išeitis dabar?
„Reikia kuo skubiau sustabdyti nuo metų pradžios galiojančius įstatymus, rengti naujus projektus, kurie tenkintų ir valstybę, ir verslininkus“, – sako Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė.

Valdžiai rūpi tik jos reikalai

Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos pirmininkė Dalia Matukienė nepraranda vilčių, kad padėtis bus skubiai taisoma.
„Ūkio ministerija pripažįsta, kad Vyriausybė padarė klaidą, ir pritaria mūsų pasiūlymams stabdyti įstatymo galiojimą“, – sako ji.

Be to, artimiausiomis dienomis SVV taryba susitiks ir su naujojo mokesčio iniciatore SADM viceministre A.Morkūniene. Pokalbis bus karštas. Pasak D.Matukienės, SVV taryba reikalaus, kad Vyriausybė pirmiausia atliktų išsamų tyrimą, kokia mokesčių našta tenka kiekvienos rūšies verslui, ir tik tada diskutuotų apie mokesčių keitimus.

„Deja, šiuo metu Finansų ministerija, Ūkio ministerija, SADM ir savivaldybės – kiekviena galvoja tik apie savo reikalus, nemato bendro vaizdo. Taip ant smulkiųjų verslininkų užkrauta mokesčių našta persirito per 50 proc.“, – apgailestavo D.Matukienė.

Komentarai

Nejaučia verslo pulso

Mečislovas Zasčiurinskas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys:

Šis atvejis dar kartą parodė, kad Vyriausybė nejaučia verslo pulso. Ministrai teikia įstatymo pataisas neapgalvotas, neaptartas su realiai rinkoje dirbančiais žmonėmis. Ar specialiai norima sunaikinti smulkiuosius verslininkus, ar tokie mokesčiai priimti stichiškai, nesuvokiant padarinių?

Paradoksalu, kad iš sau darbo vietas susikūrusių žmonių reikalaujama mokėti daugiau mokesčių negu jie gauna pajamų. Kodėl taip atsitiko, kas tokių nutarimų autoriai? Mano žiniomis, tarp autorių yra viceministrė A.Morkūnienė. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto darbo grupė rinkosi jau du kartus, tačiau įdomu, kad į ją pateko tik opozicijos atstovai. Valdantieji, privirę košės, darbo grupės veikloje nedalyvauja. Mano siūlymas konkretus: atšaukti pastaruosius sprendimus, palikti, nors ir neidealią, 2009 m. galiojusią tvarką ir toliau diskutuoti, kaip pagerinti aplinką smulkiesiems verslininkams.

Individualioji įmonė – rizikinga

Rimvydas Jasinavičius, Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas:

Aš verslą pradėjau iš karto nuo UAB. Gal pirmiems žingsniams ir apsimoka kurti IĮ, tai padaryti paprasčiau, nereikia pradinio kapitalo ir iš pradžių yra galimybių šiek tiek sumažinti mokesčius. Tačiau labai greitai iškyla poreikis steigti UAB. Priežastis paprasta: didėja rizika. Juk IĮ savininkas atsako visu savo šeimos turtu, o versle būna visokių netikėtumų. Pavyzdžiui, sužlugs kokia nors svarbi sutartis ir bankrutuosi, teks atiduoti paskutinius marškinius. UAB atsako tik bendrovės turtu.

Apmokestinta neprotingai

Donatas Žiogas, VšĮ „Verslininkų namai“ direktorius:

Vasarį Kauno apskrityje labai daug IĮ buvo likviduota. Manau, kad tai kryptingas IĮ naikinimas. Šiuo metu individuali veikla apmokestinta tiesiog neprotingai: mokesčių našta siekia 40–50 proc. Taip esant krizei apmokestinta veikla, kai žmogus pats susikuria darbo vietą, neprašo iš valstybės pašalpų. Mano nuomone, šiuo metu IĮ mokesčiai turėtų siekti 20 proc. pelno. Tada verslininkai, dirbantys pagal verslo liudijimą, būtų labiau motyvuoti imtis individualios veiklos, už pajamas mokėti mokesčius ir gauti socialines garantijas.

Jeigu Vyriausybė nusprendė naikinti IĮ, tai reikėjo numatyti pereinamąjį laikotarpį. Deja, Seimas nepritarė pasiūlymui UAB įstatinį kapitalą sumažinti iki 1000 litų. Kitaip elgiasi kaimynai latviai: artimiausiu laiku Latvijoje įmonę bus galima steigti, turint 1 latą įstatinio kapitalo. Svarbu, kad žmonės imtųsi verslo, o ne eitų į darbo biržas.

Faktai apie pabrangusias studijas rodo liūdnas tendencijas

Geriausi ir tiesiog geri abiturientai dažniau išvažiuoja studijuoti užsienyje. Lyginant su praėjusiais mokslo metais, studentų skaičius Lietuvos aukštosios mokyklose sumažėjo 9,4 tūkst., kolegijose – beveik 5 tūkst.

Vis didesnė dalis likusiųjų renkasi socialinius mokslus, nes socialiniai mokslai yra pigesni. Tai rodo skaičiai – studijuojančiųjų ekonomiką skaičius per metus padidėjo 14, sociologiją – 12, politikos mokslus – 10 procentų.

Neturėdami pakankamai talentingų žmonių, ypač inžinierių, medikų, tiksliųjų ir gamtos mokslų atstovų, negalime tinkamai konkuruoti pasaulio rinkoje. Apie tai turi galvoti Seimas ir Vyriausybė. Laikas nustoti rūpintis tik propaganda.

Bankai ir Rusija

Nepasimokėte, kubiliniai, iš jūsų surežisuotos pusvelčiui atiduotos Mažeikių naftos istorijos? Bėgdami nuo rusiškos meškos, jūs užšokate ant savanaudiškų ryklių pulko.O ta meška guli už naujos geležinės uždangos ir skaudančią leteną čiulpia. Po tokių istorijų kelis dešimtmečius žmonės jus nekenčia ir valdžion jūsų nerenka. Taip bus ir po šiandieninio Kubiliaus organizuoto atidavimo šalį niokioti skandinavų bankams.

Rusijos statytinių ir kitų meilė Lietuvai

Visi, kas prasimuša prie lovio, gieda apie meilę Lietuvai, kad išsaugotų kiek galima ilgiau valdžią ir turtus.

Tai darė net Rusijos statytiniai okupacijos laikais.

Tai nėra tikroji meilė Lietuvai. Tai yra meilė pavogtiems turtams

Puota maro metu

Pinigai plūsta į biudžetą mokesčių pavidalu tuo metu, kai kitos šalys stiprina smulkųjį bei vidutinįjį verslą, kad sumažintų nedarbą, nes tokiuose versluose pasaulyje dirba dauguma. Tuo tarpu Lietuvoje Finansų ministerijos duomenimis, per 2010 m. vasario mėn. į valstybės biudžetą surinkta 1 mlrd. 35,2 mln. Lt, planuota – 899,9 mln. Lt, t.y. įplaukė 135,3 mln. litų daugiau nei planuota. Surinkta daugiau nei planuota pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio.

Va kur nueina mūsų pinigai, kurie būtų padėję verslams atsilaikyti prieš bankrotus ir sumažinti katastrofišką nedarbą. Šalies teismai kone kasdien sulaukia ieškinių iškelti bankroto ir restruktūrizacijos bylas, o kartais prašymų būna ir po kelis per dieną.

Statistikos departamentas praneša, kad 2009 m. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams buvo vidutiniškai 5,8 tūkst., tai 3,8 karto mažiau nei 2008 m. (2008 m. jų buvo 22,1 tūkst.).

Gėda mūsų Vyriausybei.

Gėda mūsų valdančiai daugumai Seime.

Ką šiandien reikėtų daryti Lietuvoje?

Teisingiau pasakytume, kad monopolijos per partijas uzurpavo Lietuvoje valdžią. Eiti į partijas ir trintis tarp saujelės cinikų, dirbančių už trupinius toms pačioms monopolijoms? Steigti naujus cinikų sambūrius?

Pirmiausia reikia demaskuoti kubilius, landsbergius ir sotvarienes. Tą mes sėkmingai ir darome.

Nesvarbu, kad kubiliniai sako akivaizdžius dalykus. Svarbu, kad jie sako viena, o daro viską priešingai jų pačių pasisakymams. Rusijos statytus partinius komitetus pakeitė skandinavų bankų skyriai, kurie mus valdo per kubilinius pakalikus. Linksminsimės, kai turėsime mūsų pačių valdomą Lietuvą.

Šalin priklausomybę nuo skandinaviškų bankų, sugriovusių verslus, universitetus, kolegijas, ligonines ir pensijų sistemą.

Kubilius yra tik naivus propagandistas

A. Kubilius: opozicijos siūlymuose – daugiausia propaganda.

Opozicijos alternatyvi programa „Plačioji koalicija“ didžiąja dalimi nesiskiria nuo Vyriausybės programos, teigia Premjeras.

Išvada: Kubiliaus Vyriausybės programa didžiąja dalimi yra propaganda. Tokiu sunkiu metu tai yra neleistina. Skubiai keiskime Vyriausybę.

Kubiliaus svarbiausia klaida

Kubiliaus klaida buvo, kad Friedmano teorija Didžiosios Recesijos metu yra pragaištinga Lietuvai. Kodėl dabar žymiai geriau Lenkijoje? Kodėl taip gerai susitvarkė prancūzai? Kas galite, paskaitykite apie priešingus Friedmano rekomendacijai veiksmus Prancūzijoje iš The New York Times: " Paris accelerated payments and tax reimbursements to small and medium-size companies; it deferred tax payments and accepted deductions immediately, auditing them later; it gave subsidies equal to almost a month’s salary per worker so firms could reduce labor costs and inventory without losing employees. And Paris provided some credit guarantees, so that shell-shocked banks were more willing to make loans to small companies like this one.

... France is not only weathering the economic storm, but has emerged as one of the most stable economies in Europe, the first to pull out of recession and with unexpectedly large growth in the last quarter of 2009, while the German recovery stalled."

Šaunuoliai Lietuvos studentai, kovojantys prieš Kubiliaus reformą

"Studentų akcija prieš aukštojo mokslo reformos principus

2010-03-08

Rubrikose: Visuomenė » Švietimas ir ugdymas

Bernardinai.lt nuotrauka

Kovo 9 d. 9 val. Universiteto g. 9, prie Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto arkos, Solidarūs Lietuvos studentai – SOLIST‘ai – organizuoja protesto akciją „Nebūk plyta SIENOJE“, kuri vyks Pink Floyd‘ų „THE WALL“ motyvais, skambant dainai „We don‘t need no „education“ ir bus nukreipta prieš vykdomos aukštojo mokslo „reformos“ principus bei neigiamas pasekmes.

„Šios akcijos metu įsibėgėję sugriausime didžiulę iš plytas imituojančių kartoninių dėžių pastatytą SIENĄ, blokuojančią įėjimą į universitetą, – sakė vienas akcijos organizatorių Ričardas Rasčiukas. Ši SIENA simbolizuos aukštojo mokslo „reformos“ įtvirtintą ribojamą studijų prieinamumą ir diskriminacinį studentų rūšiavimą į valstybės finansuojamus ir studijuojančiuosius savo lėšomis. Yra neteisinga, kad vos keliomis dešimtosiomis balo atsilikęs abiturientas negauna studijų krepšelio ir turi mokėti už studijas maždaug nuo 5 tūkst. iki 19 tūkst. per metus. Blogiausia, kad už mokslą turi mokėti netgi gerai besimokantys studentai – jiems kažkodėl nebegalioja Konstitucija, laiduojanti nemokamą mokslą gerai valstybinėse mokyklose besimokantiems studentams – taip neturėtų būti“, – teigė studentas.

Valstybės finansavimą gavę abiturientai studijų „krepšelius“ gali neštis tiek į valstybines, tiek ir į privačias aukštąsias mokyklas. „Atrodytų, kad leidimas neštis „krepšelius“ į privačias aukštąsias mokyklas yra pažangus sprendimas, nes išplečiamos studentų galimybės rinktis studijų programas, tačiau valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos atsiduria ties nevienodomis konkurencijos sąlygomis – privačios mokyklos gali imti iš studentų papildomų įmokų ir, turėdamos didesnius biudžetus, sparčiau kelti studijų kokybę, o valstybinės aukštosios mokyklos šios teisės neturi. Manome, kad tai nėra teisinga“, – dėstė judėjimo dalyvė Liepa Kuraitė.

Dėl aukštojo mokslo „reformos“ į studentus žiūrima kaip į aukštųjų mokyklų biudžetus papildantį pinigų šaltinį – nesvarbu, ar pinigai ateina studento „krepšelio“, ar banko paskolos pavidalu. „Esame gavę studentų laiškų, kuriuose teigiama, kad nepažangūs studentai per egzaminus gavo penketus. Manome, kad tai daroma tam, kad aukštoji mokykla galėtų išsaugoti studentų krepšelius arba įmokas“, pasakojo kitas akcijos organizatorius Juozapas Labokas. Tokių beviltiškų, mokslą imituojančių studentų laikymas aukštosiose mokyklose tik smukdo Lietuvos mokslo vertę. Tuo tarpu Rektorių konferencijos pirmininkas ir VGTU rektorius p. R. Ginevičius neseniai užsiminė, kad universitetai svarstys, r verta „pasipinigiauti“ priimant beviltiškus studentus. Štai kokie „gilūs kademiniai“ svarstymai kirba aukštųjų mokyklų vadovų galvose“, – piktinosi studentas.

Į universitetus priimami ir neatitinkantys universitetinio lygio studentai, nes išlaikiusiems brandos egzaminus, tačiau negavusiems valstybės finansavimo, taikomos bene vienintelis atrankos kriterijus – sugebėjimas apmokėti studijų sąskaitas. „Studijuoju kartu su tokiais studentais, kurie nežino, kas yra chrestomatija, ir dėstytojas gaišina mano ir kitų laiką, aiškindamas, kas tai yra. Manau, kad universitetai turėtų kelti reikalavimus norintiesiems studijuoti, kad tokie, neturintys 10 klasės lygio žinių, nepakliūtų į universitetus“, – teigė judėjimo dalyvė Eglė Paplauskaitė.

Akcijos organizatorei Olgai Suprun Mykolo Riomerio universiteto studentai pasakojo, kad į teisės studijų programą šiemet priimta tris kartus daugiau studentų negu pernai, studentai netelpa skaityklose, o universiteto koridoriuose judėjimas ne ką mažesnis nei Honkongo gatvėse. Pasak Olgos Suprun, gerai būtų turėti ne tik Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių, bet taip pat ir Studijų kokybės kontrolierių, turintį įgaliojimus uždaryti nustatytų kokybės reikalavimų neatitinkančias studijų programas. „Studentai turėtų būti priimami į studijų programas atsižvelgiant į įsidarbinimo ateityje perspektyvas, nes, negavę darbo pagal išsilavinimą, studentai praras studijų metu įgytas kompetencijas ir turės persikvalifikuoti – taip bus tik švaistomi mokesčių mokėtojų arba pačių studentų pinigai“, – dėstė magistrantė Olga Suprun.

Solidarūs Lietuvos studentai nepritaria politikų vykdomai laisvosios rinkos principais paremtai bei studijas komercionalizuojančiai aukštojo mokslo reformai ir teigia, kad kokybiškas Lietuvos mokslo proveržis įmanomas tik sureguliavus neracionaliai veikiančią ir išbalansuotą povidurinio švietimo sistemą. Pasak SOLIST‘ų, reikia atlikti nuodugnų aukštųjų mokyklų vykdomų studijų krypčių auditą ir, palikus tik aukštus kokybės reikalavimus atitinkančias studijų programas, optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą. Į kokybės testą išlaikiusias studijų programas reikėtų priimti tik motyvuotus, mokslinio pažinimo siekiančius studentus – pastarųjų bendradarbiavimas su kompetentingais ir kvalifikuotais dėstytojais bei iš užsienio vizituojančiais pripažinimą pelniusiais profesoriais neabejotinai padėtų suklestėti Lietuvos mokslui. Tačiau tam reikia ilgalaikius tautos interesus ginančios politinės valios, o ne trumparegiškų bankų gelbėjimo akcijų, paverčiant studentus bankų skolininkais, o studijas – komercijos objektu.

SOLIST‘ų informacija."

Bernardinai.lt

Kubilinių propagandistams

Jūs esate paprasti tarybiniai žmonės. Svajojate, kad jei propaganda bus geresnė, tai žmonės jums vergaus už dyką. Mes netikėjome rusų propaganda, kuriai buvo skiriama daug naftos dolerių. Netikime ir jūsų, primityvia ir pigia, propaganda. Be reikalo diskutuojate. Eitumėte geriau su Lietuvos jaunimu dirbti, jam darbo vietas kurti. Arba važiuotumėte dirbti į Vakarus, atsiųstumėte pinigų sustiprinti Lietuvos ekonomiką. Raskite užsiėmimą, gebelsai saviveiklininkai.

Ką galvoja mūsų valdžia?

Ilgais žiemos vakarais turime laiko pasidomėti, kuo rūpinasi mūsų valdantieji. Štai pensijų tvarkos aptarimai Seime yra gana įdomūs. „[Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete] niekas iš esmės neprieštaravo, kad reikia ilginti pensinį amžių, nuomonės išsiskyrė tik dėl to, nuo kada ir kaip greitai tai reikia daryti. [Komiteto] pirmininkas konservatorius R. J. Dagys sako, kad tai neišvengiamai reikia pradėti daryti nuo 2012 metų, nes tą įpareigoja Lisabonos strategija.
Visai kitaip mąsto tam pačiam komitetui priklausanti valstietė liaudininkė R. Baškienė, pasak kurios, geriausiu atveju pensinį amžių būtų galima pradėti ilginti 2014 metais ir pridedant ne po pusmetį (prie pensinio amžiaus – ELTA) kasmet, o lėčiau. 'Aš puikiai žinau Lisabonos strategijos punktus, mes turime įsipareigojimą, bet tas įsipareigojimas yra pasiekti 65 metus 2026 metais. Vadinasi, tam yra pakankamai daug laiko ir Lietuva neturėtų startuoti ir stengtis tai daryti anksčiau'.– sakė R. Baškienė“[1]. Atrodo, kas čia blogo. Priėmė kažkas už mus įsipareigojimus, dabar mums teks juos vykdyti. Bet kas bus, kai vykdysime? Juk daugelis vyrų Lietuvoje gyvena gana trumpai. Pažvelkime į skaičius.
„Lietuvoje moterys gyvena 11,3 metų ilgiau nei vyrai, tai didžiausias skirtumas Europos Sąjungoje. 2008 m. moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 77,6, vyrų – 66,3 metų. Europos Sąjungoje moterys vidutiniškai gyvena 82, vyrai – 75,8 metų (2006 m. duomenimis)“[2]. Aišku, kad dauguma daugelio Europos Sąjungos šalių vyrų pasidžiaugs pensija dešimt ar daugiau metų. Dauguma Lietuvos vyrų sulauks pensijos, likus apie vienerius metus iki mirties. Netinka mums tie įsipareigojimai, kuriuos kažkas už mus priėmė, o Seimas negalvodamas dabar bando paversti mūsų įstatymais. Kas sugebėtų pasirūpinti Lietuvos žmonėmis? Ką mes galime rinkti valdžion?
1. Siūlymai dėl „Sodros“ reformos kaitina aistras. Lrt svetainės pirmas puslapis.
2. Daugiau moterų žengia į verslą. Lrt svetainės pirmas puslapis.

Kodėl Lietuvoje krizė tokia sunki?

Dažnai kaltinami socdemai jei ką nors ir pavagia, tai tuo turi užsiimti teismai. Jų kaltintojams vertėtų tiesiogiai kreiptis į prokurorus.

Ar tikrai Kubilius yra nekaltas avinėlis?

Ne, Kubilius toliau kenkia Lietuvai. Keldamas mokesčius bei mažindamas valstybės išlaidas krizės metu, Kubilius nuvaro verslus nuo koto. Verslai bankrutuoja, arba atleidžia darbuotojus, arba mažina atlyginimus katastrofiškais mastais. Lietuvos ūkio smukimas yra vienas didžiausių Europoje. Nieko nuostabaus, kad net pensijoms trūksta pinigų.

Ateina laikas Kubiliui trauktis iš Vyriausybės.