Ar lietuviai nesusitaikytų su studentų apkrovimu didžiulėmis skolomis?

Labai vertinu ministro Monkevičiaus pastangas išlaikyti aukštojo mokslo finansavimą. Kokie bebūtų jo motyvai, tai ką jis daro, yra naudinga mums visiems. Lietuva be universitetų - Lietuva be ateities.

Neigiamai reikia vertinti Adamkaus, Kirkilo bei Kubiliaus klikų pastangas pastoviai tikrinti, ar lietuviai nesusitaikytų su studentų apkrovimu didžiulėmis skolomis. Tokia idėja labai patinka kai kuriems bankams, bandantiems pakeisti pelningą statybų burbulą kuo nors labiau patikimu. Tai sukuria nervingą aplinką abiturientams. Kiekvienas gabus žmogus, paliekantis Lietuvą dėl šių manevrų, yra didelis praradimas mūsų mažai tautai.

Tik protestuodami ir aktyviai kovodami prieš korumpuotus vadovus rinkimuose, galime tikėtis sustabdyti šį tiesioginį mūsų tautos potencialo naikinimą.

Kodėl pirmiausia mokslas bei studijos, o tik po to ekonomika?

Neretai tenka gilintis į aptarimus, kaip reikėtų dalintis Europos Sajungos pinigus, kuriant taikomąjį mokslą ir juo paremtą verslą. Tai gerai, bet maža. Negali būti šiuolaikinės ekonomikos be aukštos kvalifikacijos kadrų. Negali būti tokių kadrų be geros universitetų sistemos. Negali būti gerų studijų be fundamentalaus mokslo. Kitaip sakant, jei nežinome, kas darosi šiuolaikiniame moksle, tai neįmanoma paruošti aukšto lygio specialistus šiuolaikinei ekonomikai. Būtina, kad valstybė ir verslas ženkliau negu dabar prisidėtų vystant fundamentaliuosius tyrimus mūsų universitetuose ir institutuose.

Neturime tikros opozicijos

Kubiliaus partija atsakinga už mūsų ekonomikos bėdas taip pat, kaip ir Kirkilo. Kubilius yra " slaptas" Kirkilo draugas. Be to, jis dalyvauja valdančiose koalicijose vos ne iki rinkimų. Po to draugai ir kūmai išsiskirsto medžioti balsų.

Kur 800 mln Lt?

Kol įstatymus priiminėja Adamkaus, Kirkilo ir jo "slapto draugo" Kubiliaus vadovaujami žmonės, tol visos stambiausios vagystės ir monopoliniai viršpelniai Lietuvoje bus teisėti. Pašalinkime gudrius vagis iš valdžios. Sustabdykime monopolijas. (Komentaras straipsniui: ""VP dešimtukui" įstatymų spragos leido paimti 800 mln. Lt". 2008 08 28, lrt.lt).

Aukštojo mokslo finansavimas priklauso nuo šalies ekonomikos vizijos

Yra nemažas būrys žmonių, ypač universitetuose, manančių, kad Lietuvai nereikia daug išsilavinusio jaunimo. Tokios idėjos neatitinka studijų politikos krypties išsivysčiusiose šalyse, bandant sukurti konkurencingą ekonomiką. Taigi ir mums būtų gera pagalvoti, kokios Lietuvos mes siekiame. Galima pritraukti žydų iš Rusijos išvežtą kapitalą, pastatyti galingą atominę elektrinę, aptarnaujančią visą regioną, pasamdyti rusus joje dirbti. Lietuviams gi liktu tik saugoti radioaktyvias atliekas nuo teroristų bei valyti skleidžiamą radijoaktyvią taršą. Neseniai plačiai nuskambėjo prancūzų išlieto į ežerą radiaktyvaus vandens istorija. Ir išmirštanti tauta būtų geru poligonu vaistus kuriančioms kompanijoms priešvėžinių preparatų tyrimuose. Mūsų onkologai šiek tiek iš to uždirbtų. Taip prisitaikiusiai prie laukinio kapitalizmo Lietuvai daug išsilavinusių žmonių tikrai nebūtina. Bet ar mes norime tokios ateities mūsų gimtinei?

Pilnai apmokamų studijų politinis likimas Lietuvoje 2008 metais

Pasirodė gera Romo Lazutkos studijų finansavimo Lietuvoje ekonomikos analizė: "Studijų finansavimas: nei pinigų nei pasitikėjimo" 2008 08 23 / 15:21 /(http://www.lrt.lt/news.php?strid=2838146&id=4806823). Ši ekonominė analizė turi daug įdomių minčių. Ji gali būti naudinga abiturientams ir jų tėvams, kad suprasti lietuviško išsilavinimo naudą ir problemas.



Politiškai gi jau aišku kita: pilnai apmokamų studijų idėja yra trečias mūsų politikos bėgis, kuriuo, kaip metro, paleista aukšta įtampa, todėl niekas negali liesti nenubaustas. Į užsienį išvažiuotų ne tik geriausieji, bet ir dauguma. Universitetai, priklausomi nuo tų mokesčių, užsidarytų jau sekančiais metais. Nei vienas, turintis bent kiek realios valdžios, nenori taip greitai užsitarnauti visuotinę neapykantą bei netekti darbo už universitetų sistemos sugriovimą. Atsakingų partijų populiarumą tarp studentų ir jų giminių tokia "reforma" sumažintų katastrofiškai. Konstitucijos reikalavimas sudaryti sąlygas nemokamai studijuoti gerai besimokantiems sutampa su tokiomis politinėmis realijomis.



Balsuokime prieš dabartinio mažo mokesčio iniciatorius. Laikykime įtampą aukšta. Visi, kas kenkia Lietuvos universitetams, kartu kenkia ir mūsų darbo jėgos konkurencingumui pasaulinėje rinkoje, sumažina mūsų tautos atsigavimo ir išlikimo galimybes. Dauguma palaiko idėją, kad mūsų jauni talentai reikalingi Lietuvoje. Sudarykime jiems sąlygas čia vystytis, dirbti ir studijuoti.

Daugiau sąlygų mokslo sustiprinimui

1. Didesnę negu dabar bendro vidaus produkto dalį skirti jam. Tai apsimokės, nes padarys mūsų darbo jėgą ir mūsų verslą konkurencingesniais.

2. Skatinti verslininkus investuoti į tyrimus.

3. Sudaryti bent elementarias sąlygas talentams iš užsienio: panaikinti reikalavimus lietuvių kalbos žinių lygiui moksle ir panaikinti habilitatuoto daktaro laipsnį, kurio daugumoje šalių nėra.

4. Sujungti akademinius institutus su universitetais, kad supaprastinti kelią jaunimui.

5. Suderinti konkrečių mokslininkų finansavimą su mokslo projektų finansavimu. Abu metodai turi savo vertę. Tačiau projektai turėtų gauti daugiau, jeigu Lietuva nori pati pasirinkti ekonomikos vystymo kryptį.

6. Sudaryti materialines ir darbo sąlygas, kad atvykę iš užsienio ar grižę talentai nejaustų labai didelio skirtumo su sąlygomis užsieny. Jei estai tai daro, kodėl lietuviams tai atrodo neįmanoma?

Kaip pagerinti universitetų kokybę

Yra du svarbiausi gerų studijų universitete pagrindai: fundamentalaus mokslo vystymas ir talentų pritraukimas. Universitetų kokybė priklauso nuo mokslo finansavimo. Jį reikia didinti ir sutvarkyti. Jei norime, kad mūsų talentai neišsisklaidytų po visą pasaulį, reikia nuimti biurokratinius lietuvių kalbos žinojimo ir kitus barjerus talentams iš užsienio. Mokyti mūsų studentus turi patys geriausi pasaulyje, bet prieinami už mūsų pinigus, specialistai. Priešingu atveju gabiausieji juos randa užsienyje. Greitu laiku užsieny kokybės ieškos dauguma, jeigu nesikeisime.