Kodėl turime saugotis iš pažiūros sveikų žmonių?

"Nes besimptomiai žmonės koronavirusą nešioja dideliais kiekiais.

Pietų Korėjos tyrėjai nustatė, kad maždaug 30 proc. užsikrėtusiųjų niekada nepasireiškia simptomai, tačiau jų dėka virusas slaptai plinta.

Iš visų koronaviruso savybių turbūt labiausiai nustebino tai, kad iš pažiūros sveiki žmonės gali jį skleisti kitiems. Šis požymis apsunkina viruso aptikimą ir todėl apsunkina pastangas identifikuoti ir išskirti užkrėstus žmones.

Daugelis asimptominio plitimo įrodymų buvo pagrįsti stebėjimu (asmuo be simptomų vis dėlto apkrėtė kitus) arba pašalinimu (žmonės susirgo, bet negalėjo būti susieti su bet kuo, kam būdingi simptomai).

Naujas Pietų Korėjoje atliktas tyrimas, ketvirtadienį paskelbtas JAMA Internal Medicine, siūlo daugiau aiškių įrodymų, kad simptomų neturintys žmonės nosyje, gerklėje ir plaučiuose nešioja tiek pat viruso, kiek ir tie, kurie serga su simptomais, ir beveik tiek pat laiko.

Pietų Korėjos komanda išanalizavo mėginius, paimtus iš 193 simptominių ir 110 asimptominių žmonių, izoliuotų bendruomenės gydymo centre Cheonan mieste nuo kovo 6 iki kovo 26 dienos. Iš pradžių buvusių besimptomių pacientų 89 - maždaug 30 procentų visų - visą laiką liko sveiki, o 21 simptomai vėliau pasireiškė.

Dalyviai dažniausiai buvo jauni, vidutinis jų amžius buvo tik 25 metai. (Praėjusią savaitę atliktame tyrime nustatyta, kad vaikai, kurie dažniausiai yra lengvai persergantys, taip pat turi ne mažiau viruso nei suaugusieji.)

„Abiejose grupėse viruso kiekis buvo panašus per visą infekcijos eigą“, - teigė dr. Kindrachuk. Asimptominiai žmonės viruso atsikratė šiek tiek greičiau: maždaug 17-tą dieną, o simptomų turintiems pacientams virusas išnyko 19 ar 20 dieną.

Abu įvertinimai yra daug ilgesni nei daugelyje šalių reikalaujamas karantino laikotarpis, pažymėjo dr. Gaglia. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai neseniai sumažino rekomenduojamą karantiną iki 10 dienų nuo 14 dienos.

Tačiau keli tyrimai rodo, kad užsikrėtę žmonės skleidžia ar perkelia į aplinką užkrėčiantį koronavirusą tik maždaug savaitę, nors testai virusų fragmentus jų kūne gali parodyti daug ilgiau.

Pakankamai ištyrus, visus užkrėstus galima atskirti nuo kitų. Bet jei testų užtenka tik simptominiams ligoniams patikrinti, tada besimptomiai žmonės, ypač jauni ir socialūs, gali išsisklaidyti po visuomenę ir išlaikyti viruso plitimą aukštu lygiu."

Praktiškai tai reiškia, kad jeigu jūsų viršininkas, draugas ar giminė atrodo sveikas, kaip ridikas, tai neužtikrina, kad galima su juo bendrauti, nesisaugant koronaviruso.

Trumpas paaiškinimas, ką daryti su koronavirusu dabar

"Nepaisant viso tebesitęsiančio neaiškumo, kaip šis naujasis koronavirusas perduodamas, ir kaip jis veikia žmogaus organizmą, daug kas tapo akivaizdu. Koronavirusas dažnai plinta patalpose, artimai bendraujant su žmonėmis. Kalbėjimas, dainavimas, čiaudulys ir kosulys vaidina svarbų vaidmenį koronaviruso perdavime. Kaukės sumažina riziką. Pradėjus normalią veiklą po karantino, beveik visada atsiranda naujų atvejų, kuriems reikia skubių veiksmų - testų, pacientų sekimo ir karantinavimo, -  kad virusas būtų kontroliuojamas."

Daugiau sąlygų mokslo sustiprinimui

1. Didesnę negu dabar bendro vidaus produkto dalį skirti jam. Tai apsimokės, nes padarys mūsų darbo jėgą ir mūsų verslą konkurencingesniais.

2. Skatinti verslininkus investuoti į tyrimus.

3. Sudaryti bent elementarias sąlygas talentams iš užsienio: panaikinti reikalavimus lietuvių kalbos žinių lygiui moksle ir panaikinti habilitatuoto daktaro laipsnį, kurio daugumoje šalių nėra.

4. Sujungti akademinius institutus su universitetais, kad supaprastinti kelią jaunimui.

5. Suderinti konkrečių mokslininkų finansavimą su mokslo projektų finansavimu. Abu metodai turi savo vertę. Tačiau projektai turėtų gauti daugiau, jeigu Lietuva nori pati pasirinkti ekonomikos vystymo kryptį.

6. Sudaryti materialines ir darbo sąlygas, kad atvykę iš užsienio ar grižę talentai nejaustų labai didelio skirtumo su sąlygomis užsieny. Jei estai tai daro, kodėl lietuviams tai atrodo neįmanoma?