Mūsų ateitis - kartu su skandinavais

Sveikinu poną Čilinską su puikia antikrizinių įstatymų analize ekonomikos ir konstitucinės teisės požiūriu. Labai svarbu paremti jo pastangas. Tie įstatymai jau seniai yra žmonių teisme. Dažnai atsiliepia užsienio lietuviai. Jie mato, kaip tvarkosi kitos valstybės. Jie perduoda jų nuostabą ir pasipiktinimą Kubiliaus reformomis mums. Gaila, kad Kubiliaus veiksmai kompromituoja visas dešiniąsias ir antirusiškas jėgas Lietuvoje. Atotranka bus stipri. Jei Lietuvos valstybingumas išsilaikys, tai mūsų laukia skandinaviškas valstybės variantas. (1)



1. K. Čilinskas: antikriziniai įstatymai gali atsidurti teisme. Cituoju visą šios trumpos žinutės tekstą. Pono Čilinsko nurodomi faktai verti mūsų dėmesio:
"K. Čilinskas: antikriziniai įstatymai gali atsidurti teisme
2008 12 31 / 13:44 /


ELTA
Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininko K. Čilinsko teigimu, antikriziniai įstatymai gali atsidurti teisme, ELTOS nuotr.Teisininko ir buvusio parlamentaro teigimu, 2009 metų biudžetas ir antikriziniai mokesčių įstatymai gali atsidurti Konstituciniame Teisme.
Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininko Kęstučio Čilinsko teigimu, asmenys, kurie nukentės dėl 2009-ųjų valstybės biudžeto rodiklius patvirtinusių įstatymų bei „antikrizinių“ mokesčių įstatymų, galės savo teises ginti teisme.

Jis mano, kad Konstitucinis Teismas (KT) galėtų tirti, ar minėtos įstatymų normos neprieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad valdžia turi tarnauti žmonėms ir joje įtvirtintiems socialinio teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principams.
Buvusio parlamentaro teigimu, biudžetas „subalansuojamas“, mokesčiai didinami, valstybės parama gyventojams mažinama prisidengiant krizės motyvu, bet tas motyvas netaikomas pagrindinėms valdžios įstaigoms. Jos pasitvirtina sau didesnes nei anksčiau išlaidas, tarsi valstybė žengtų ne į krizės, o gausaus pertekliaus metus.
K. Čilinsko teigimu, nė viena Vakarų valstybė nepasirinko tokių antikrizinių sprendimų kaip Lietuva – didinami mokesčiai, mažinama parama ir taip iš visuomenės „kišenės“ atimti pinigai perdedami į dvi „kišenes“. Viena – monopolinės energijos teikimo bendrovės, kita – valstybės biudžetas, ypač ta jo dalis, kuri skirta valstybės centrinėms įstaigoms išlaikyti.
Teisės projektų ir tyrimų centras nurodo, kad 2009 metais numatomas rekordiškai didelis centrinių valstybės įstaigų finansavimas. Pavyzdžiui, 2008 m. biudžete Vyriausybės ir jos kanceliarijos išlaikymui buvo skirta 37,1 mln. litų, o „antikriziniame“ 2009 m. biudžete – 40,7 mln. litų.
Seimui ir jo kanceliarijai 2008 metais dėl pastato rekonstrukcijos ir remonto buvo skirta daugiausiai per visą Seimo gyvavimo laikotarpį – 124,8 mln. litų, dabar Seimo ir jo kanceliarijos reikmėms skirta dar daugiau, t.y. 125,4 mln. litų, Ūkio ministerijai 2008 m. buvo skirta 971,5 mln. litų, dabar Ūkio ir Energetikos ministerijoms skiriama 1 mlrd. 41 mln. litų.
„Iš tikrųjų, – teigia K. Čilinskas, – valstybės padėtis nelengva, bet krizė turėtų būti įveikta naikinant jos pagrindinę priežastį – didžiulę žalą valstybės finansams darantį LEO sandorį“, – kalbėjo K. Čilinskas.
„Valstybė turėtų kreiptis į teismą dėl to sandorio, kaip pažeidžiančio viešąją tvarką, įstatymus ir ES direktyvas, pripažinimo negaliojančiu ir priteisimo valstybei iš jai priklausančių maždaug vieno milijardo dydžio dividendų ir aštuonis milijardus litų kainuojantį energetikos kapitalą ir kasmet daugelį milijonų litų to kapitalo duodamą pelną“, – pridūrė jis."