Kiaulių gripas pasiekė ir Lietuvą

Koks sutapimas. Pirmos pasaulinės gripo pandemijos daugiau nei keturiasdešimt metų laikotarpiu atėjimas į Lietuvą [1] sutampa su mūsų medicinos sistemos, pritaikytos profilaktikai, gydymui, karams bei pandemijoms, ardymo pradžia.

Svetimšalių bankams parsidavę, kubiliniai bei kirkiliniai Tėvynės išdavikai bei kiti cirkininkai pradėjo privatizuoti sveikatos apsaugos sistemą Lietuvoje [2].

Kas bus, jei pasikartos sunkiausia istorijoje žinomos pandemijos istorija, prasidėjusioji 1918 metais? Mirs daugiausia jauni (20-40 metų). Tokie, kokių mūsų čia dauguma skaitančių ir rašančių. Žmogų pandeminio gripo atveju dažniausiai sunaikina jo paties stipri imuninė sistema. Neretai žmonės mirs, nepraėjus ir parai nuo simptomų pradžios. Kraujuos kai kada ne tik iš nosies ir burnos, bet iš akių bei ausų.

Sugrįžus antrąjai gripo bangai, mirtingumas taps žymiai aukštesnis, negu įprasto gripo. Mes galime susidurti su tokia antrąja banga šių metų rudenį. Šansus susirgti turi apie pusė pasaulio gyventojų. Ar laikas dabar privatizuoti greitąją pagalbą?

Danų kiaulidėms yra gerai, kad Lietuvoje naikinama sveikatos apsauga. Kuo mažiau šioje žemėje lietuvių, tuo daugiau vietos danų kiaulėms.

1. Kiaulių gripas pasiekė ir Lietuvą

2. Į greitąją pagalbą įsileis privatų kapitalą?

Diskusija su nepatenkintu Lietuvos universitetais

↓↓ Pirma seniausi

1

Kęstas >hmhmhmh 2009-06-23 20:04

Juokis, kiek nori. Dabar jau vėlu. Reikėjo pradėti ne nuo mūsų jaunimo išvarymo užsienin, o nuo profesorių atrankos sutvarkymo. Kas benorės mokėti tokius pinigus ar rizikuoti būti priverstas susimokėti?

Koks verslas turėtų finansuoti Lietuvos universitetus? Gal lenkų valdoma "Mažeikių nafta"? Gal skandinavų valdomi bankai?

Toks primityvus naivumas yra mūsų universitetų reformos pagrindas.

hmhmhmh 2009-06-23 18:59

Straipsnio argumentacija silpnoka. Visų pirma, istoriniai palyginimai netikslūs. LDK tikrai nesteigė universiteto tam, kad lietuviai neišvažiuotų mokytis į užsienį - jau buvo universitetas Krokuvoje, o lietuviškais reikalais universiteto steigėjai - jėzuitai - tikrai nesirūpino, juos domino kova su reformacija.
Ir dabartinė mokslo sistema kenčia tikrai ne nuo perdėtos kritikos, ir ne dėl jos tokie apgailėtini ir moksliniai, ir studijų pasiekimai, ir bendradarbiavimas su verslu.
Dirbama (o gal ir ne?) nedaug, atbulom rankom, be gerų idėjų. Kol jų nėra, nėra ir galimų produktų, į kurių komercializavimą verslas galėtu investuoti - tiesiog "mokslo" verslas juk niekur neremia. Investicija turi atsipirkti, kitaip niekas versle nedirba.
Jei kam atrodo, kad mokslas pas mus dirba gerai, palyginkit vidutinio lietuviško profesoriaus h indeksą su vidutinio užsieniečio kokioje nors normalioje šalyje. Ir ką pamatysit - koks šešetukas pas vietinį korifėjų ir ne mažiau 20-30 - pas eilinį ten.
Valstybė į mokslą investuoja tikrai nedaug, bet ir investavus daug į esamą sistemą nieko gero nebus, kol nebus atviros ir skaidrios konkurencinės procedūros tiems pinigams gauti (pozicijoms ir grantams). Apskritai reikėtų vieną dieną užmiršti, kad Lietuva turi sukurti darbo vietas lietuviams ir tiesiog postuluoti - mums reikia tiek tai mokslininkų darbo vietų (mažiau nei dabar, nes kitaip nebus iš kur imti lėšų), duodame joms standartinį europinį finansavimą, surenkam tarptautinius viską prižiūrinčius scientific board'us ir priimam žmones į tas pozicijas. Geriausius aplikavusius, nesvarbu kokios tautybės. Tada gal kas ir pasikeis, o kol yra atvirkščiai - pozicijos kuriamos konkretiems žmonėms (juk toks geras doktorantas buvo, negi nepriimsi...) - nieko gero nebus.

"nepelnytai viešojoje erdvėje diskredituojamos mūsų nacionalinės aukštosios mokyklos" - leiskite nusijuokti, ok, autoriau? [1]

1. Vygandas Paulikas. Apie investicijas į mokslą. Komentarai

Kodėl mes vis dar gyvename ne geriau, negu Rusijoje ?

Galima apibendrinti neseniai pasirodžiusį Daujočio straipsnelį apie Konstitucinio Teismo vaidmenį mūsų visuomenėje[1]. Gyvename Lietuvoje pagal Rusijos įvestą tvarką. Sovietų laikais buvo Politbiuras. Dabar yra skandinavų bankininkai. Sovietų laikais buvo Centro Komitetas. Dabar yra vietiniai oligarchai. Ką šitie ponuliai pasako, tą visi ir daro.

Skandinavų bankams naudinga, kad dauguma būtų prasiskolinę. Todėl namų pirkėjai sėdi skolose paskendę. Studentai bus prasiskolinę. Greitai ir medicininėms paslaugoms teks skolintis.
Tai ir yra artėjančios "reformos" sveikatos apsaugoje pagrindas.

Sovietai atiminėjo pasus iš išvykusių į užsienį. Propaganda juos derkė nesustodama. Ir dabar taip daroma. Teismai, įskaitant ir Konstitucinį, yra paremti telefonine teise. Jie daro tai, ko tie ponuliai paprašo. Taip veikia ir Seimas, ir Vyriausybės, ir Prezidentai.

Geriausias to įrodymas - priimtų sprendimų neatitikimas Konstitucijai bei lietuvių interesams, kurį pastebi Daujotis ir kiti autoriai. Atitikimas bankų ir oligarchų poreikiams yra tiesiog stebėtinas. Kiek ilgai gali būti demonstruojamas informacijos amžiuje toks nepridengtas įžūlumas?

Šalis maža, visi vieni kitiems nugaras kasome. Kai smulkmė įkliūva, tai darydama, vadiname tokį atvejį korupcija. Iš tiesų ta korupcija mūsų visuomenė persisėmusi neblogiau, negu Bulgarijoje. Tik mes nesame tokie plepūs, kaip bulgarai. Vaizduojame demokratiją.

Viena bėda, kad nebijo žmonės nei tos propagandos, nei pasų atiminėjimo. Ima, ir tyliai išvažiuoja, normalesnio gyvenimo, mažiau melo, ieškodami. Mes juos apkaltiname gardesnio duonos kasnio vaikymusi ir toliau apgaudinėjame save ir kitus.

Kaip bankininkai ir oligarchai, kurių godumas įstūmė visą pasaulį į krizę, įtikino jus, brazauskinius ir landsberginius parazitus, kad bankininkų ir oligarchų turtas šiandien yra gėris mūsų mažai valstybei?

Žmonių kantrybė turi ribas. Mes nušlavėme Rusijos pastatytas originalias struktūras. Nušluosime ir tas kopijas, kurias jūs pastatėte, naudodamiesi rusišku pavyzdžiu. Jūs naikinate Lietuvą. Jūs esate korumpuoti Tėvynės išdavikai - pavojingesni priešai už Rusiją.

O Lietuvos žmonėms lieka vienintelis šiam sunkmečiui tinkamas patarimas: eikite į gatves. Policininkai guminėmis kulkomis pašaudė, po to patys basi pastovėjo. Tai vadinasi lietuviškas solidarumas. Laikas mums vėl tapti suaugusiais.

1. V. Daujotis. Konstitucinis Teismas ir demokratija

Kubilinių propagandos primityvumas ir melas

Kubilinių propagandos absurdiška logika, naudojama jų tik skandinaviškiems bankams naudingų, griaunančių Lietuvą, "reformų" pateisinimui:

1. Krizę sukėlė Kirkilas.

2. Krizė nėra tik lokalus, vien Lietuvai būdingas reiškinys.

3. Kitaip sakant, krizė yra pasaulinė.

4. Reiškia, Kirkilas sukėlė pasaulinė krizę. Gal Kirkilas padidina ir Saulės magnetinį aktyvumą?

(Kad jie valdė koalicijoje su Kirkilu ir balsavo už išlaidavimą, nutylima.)

Sveikatos apsaugos ministras sutinka su Pasaulio banko išvadomis, teigiančiomis, kad Lietuvoje yra per daug ligoninių ir gydytojų

O gripo pandemijos atveju ar bus Lietuvoje per daug ligoninių ir gydytojų? Gal bankininkai tegu dabar mus gydo, jei bankininkystė jiems nesigauna, nes sukelia pasaulinio lygio recesiją?

Diskusija su reformų šalininku be emocijų

Kęstas 2009-06-04 20:11

1. Dėl konkurencijos: jei mokančių už mokslą nebus, o tai labiausiai tikėtinas variantas, esant paskelbtoms kainoms, tai nebus ir rizikos pakliūti į mokančių sąrašus (neatlaikius konkurencijos su sukčiais).

_Visada atsiras tingių ir turtingų kvailių._

2. Nusirašinėjimas yra labai griežtai persekiojamas. Už nusirašinėjimą iš karto šalinama iš universiteto. Tas žmogus, kuris yra linkęs nusirašinėti, nusirašinės per visus egzaminus, o tai reiškia vieną dieną įklius. Jei visi dėstytojai persekios tokius „gudruolius“, tai nusirašinėjimas bus išgyvendintas. Prie to turėtų prisidėti ir studentai, kurie patys dėl tokio sukčių elgesio nukenčia. Taigi neliks ir problemos.

_Papasakokit tai dabartiniams studentams. Iškentėsite nemažai pajuokų. Jei nusirašinėjimas jau dabar labai griežtai persekiojamas, tai kas bus kitaip ateityje?_

3. Kodėl tamstai atrodo, kad Lietuvos universitetai yra nekonkurencingi? Kuo remiantis Jūs taip teigiate? Su kuo ir dėl ko (kokio objekto) gali konkuruoti universitetas?

_Lietuvos universitetas konkuruoja pasaulinėje rinkoje. Informuotų vartotojų nuomonė parodo tą nekonkurencingumą._

4. Turtas ir pajamos neįtakoja mokymosi lygio. Ne pinigai apsprendžia tai ką žmogus turi galvoje. Pats žmogus apsprendžia tai kiek jis turi pinigų. Šiuo atveju mielas Kęstai supainiojote priežastis su pasekmėmis.

_Dar senovės graikai atsakė į klausimą: jei Tu toks protingas, tai kodėl Tu toks beturtis? Atsitiktinumas turi didesnį poveikį mūsų gerbūviui, negu daugelis naivuolių supranta._

5. Kam reikalingas tas "copy-paste" apie kažkokius neaiškius verslininkus, kurie vėl gi nesupranta apie ką kalbama.

_Nieko kito geriau tie verslininkai nesupranta, kaip to, kas liečia jų vaikus. Čia jų nuomonė verta pasitikėjimo ir "copy-paste"._

Rašote, kad „Lietuvos universitetas konkuruoja pasaulinėje rinkoje. Informuotų vartotojų nuomonė parodo tą nekonkurencingumą.“
Kas tie informuoti vartotojai?

_Buvo visi gabiausieji, kurie išvažiuodavo studijuoti užsienyje iki šiol. Dabar bus ir likusieji._

Kas ta pasaulinė rinka? Jūs vadovaujatės ne faktais, ne analize, o lozungais, nuomonėmis. Moksliniame diskurse tai beverčiai argumentai. Pasaulinė studijų rinka egzistuoja tik labai gabiems moksleiviams, o tokių yra vienetai. Šioje rinkoje dalyvauja anaiptol ne visos pasaulio aukštosios mokyklos. Lietuvos aukštosios mokyklos joje nedalyvauja ir nedalyvaus.

_Dalyvauja. Jos netekdavo pačių geriausių abiturientų jau kurį laiką. Tie geriausi studentai jau mokosi arba baigė studijas užsienyje. Tai ir yra konkurencija rinkoje._

Rašote: „Dar senovės graikai atsakė į klausimą: jei Tu toks protingas, tai kodėl Tu toks beturtis? Atsitiktinumas turi didesnį poveikį mūsų gerbūviui, negu daugelis naivuolių supranta.“
Na prie ko čia senovės graikai ir dar atsitiktinumas? Kam reikia aiškinti tokias primityvias tiesas apie atsitiktinumą ir žmonių pasaulį? Jeigu jūs supainiojote X su Y, tai visos Jūsų išvados yra netinkamos. Valstybė niekada negalvos apie atskirus atvejus, valstybei visada rūpės tik vidurkis. Taip buvo, taip yra, taip bus ir kitaip būti negali.

_Amen._

Pinigai ir turtas niekada nenulems žmogaus protinių gebėjimų ir mokymosi rezultatų. Mokymosi rezultatai, protas, užsisipyrimas gali nulemti turtinę padėtį.

_Gali, bet retai nulemia. Kai kam pasiseka, bet daugumai - ne._

„Visada atsiras tingių ir turtingų kvailių.“
Jų bus nedaug ir išmetus juos už nepažangumą universitetas nepajus jokios finansinės skriaudos. Studijų kokybei tai tik į naudą. Diplomus turės tik jų verti asmenys.

_Naivios svajonės._

Prie ko čia pajuokos. Jūsų kalba persodrinta emocijomis. Kalbėkime ne apie pajuokas, o apie pageidaujamą rezultatą. Norėdami sužinoti tiesą turėtume vengti visų emocinių pagražinimų.

Dar kartą Jums kartoju, kad asmenys, kurių vaikai gerai mokosi gali būti ramūs - jų vaikai gaus nemokamą mokymosi vietą Lietuvos aukštojoje mokykloje. Tie asmenys, kurių vaikai prastai mokosi, tokios vietos negaus. Sakymas, kad jie išvyks į užsienį yra melas sau pačiam. Tie asmenys, kurie yra nepajėgūs gauti valstybės finansuojamos vietos Lietuvoje bus tiesiog nepajėgūs mokintis užsienyje. Su logika verslininkų išvedžiojimai nesikirstų tik tada, jei užsienyje į kurį jie žada išvykti, būtų taikomi žemesni pažangumo reikalavimai nei Lietuvoje. Taigi tas užsienis tai tikrai ne Vokietija ir ne Prancūzija, ir ne Islandija.

_Visiems reikia bandyti studijas užsieny. Juk prarasti nebeliko ko. Lietuvos kolegijos bei universitetai paverčiami bankrutuojančiais uabais. Naivu būtų vaikytis ubagiškų krepšelių pasvirusiame lietuviško išsilavinimo Titanike._

Palinkėjimas Jums: nesijaudinkite, mąstykite blaiviai, be emocijų, netikėkite lozungais, tikėkite analize.

_Tokia primityvia analize paremtos ir naktinės mokesčių reformos, ir aukštojo mokslo reforma._

Suprantu, kad Jūs šia reforma esate pasipiktinęs, bet nevalia, kritikuoti viską iš eilės. Studentų skaičiaus mažėjimas, kuris yra užprogramuotas labai aukštose kainose, bus sveikas dalykas visai visuomenei.

_Nebus jaunimo jums mokėti pensijas, jus gydyti, mokyti jūsų anūkus. Nieko, mažiau valgysite. Gal pabadauti bus tikrai sveikiau. Vėl Caritas vežios jums kruopas._

Sėkmės Jums.

(Seimo nariai dėl studijų reformos kreipėsi į KT. Diskusija su komentatoriumi CSA. Mano (Kęstas) replikos atskirtos taip: _ ...._)

Lietuvos universitetai yra nekonkurencingi

Vakaruose supranta, kad neturtingesni mokykloje mokosi prasčiau. Todėl juos priima su mažesniais reikalavimais ir skiria jiems didesnę paramą.

Lietuvoje gi net ir gavusieji krepšelį turės vėliau sumokėti pilną kainą, jei neišlaikys konkurencijos su nusirašinėjančiais ar kitaip sukčiaujančiais kurso draugais.


Aukštojo mokslo reforma nepatenkintiems parlamentarams kreipusis į Konstitucinį Teismą, švietimo ir mokslo ministras Steponavičius ragina nekelti sumaišties.

Ar ne ponas ministras ir jo sėbrai sukėlė sumaištį? Lietuvos universitetai yra nekonkurencingi, todėl jiems ši reforma yra mirties nuosprendis.

"Verslo lyderių – didžiausių šalies bendrovių vadovų – apklausa atskleidė, kad jie studijas Lietuvoje vertina skeptiškiau nei studentai. Jei už studijas tektų mokėti visą jų kainą, 60 proc. verslo lyderių savo vaikus mieliau siųstų siekti aukštojo mokslo diplomo užsienio aukštosiose mokyklose." (Mūsų aukštosios – tik vidutiniokams?)

Gerbiamieji Konstitucinio Teismo teisėjai,

Juk mes praleidome puikias jaunystės dienas Vilniaus universitete. Daug iš jo gavome. Nejaugi dabar neatiduosime skolą?

Išvažiuos jaunimas - liksi be pensijos ir be gydytojų. O gal tau bus gerai ir nekonkurencingi, bet pigesni? Gal jau pakeitei galvoseną? Tikrai greitai supratai. Puiku.

Ar įmanoma kubilinius priversti užsiimti bankų sutvarkymu?

Bankai uždarė savo kreditavimo resursus. Nejaugi tokie didvyriai, kurie paruošė įstatymus Lietuvos universitetų uždarymui ir dabar ruošiasi uždaryti ligonines, negalėtų (jei norėtų) atidaryti kreditavimo resursus? O gal tiesiog ne tuo užsiima? O gal mums skubiai reikalingi kiti, atsargesni?