Norėjome, kad būtų, kaip galima geriau, o išėjo - kaip visada.
Norėjome, kad sustiprėtų kolegijos universitetų sąskaita. Abiturientai nepatenkino tokių mūsų pageidavimų.
Norėjome sunaikinti taip vadinamus silpnus universitetus ir kolegijas, ar bent sujungti į stambesnius. Pasirodo, rizikuojame galutinai užsmaugti regionų vystymą ir palikti šalį be būtinų jaunųjų specialistų. Teks kurti valstybinius užsakymus ir dalinti juos užkulisinėmis machinacijomis. Nieko naujo.
Norėjome leisti bankams uždirbti jaunų žmonių sąskaita. Dabar tie, kurie nesugeba ar nenori konkuruoti su bendraamžiais mokydamiesi, turės atnešti didžiules palūkanas bankams. Bet situacija nepasikeitė net bankininkams. Anksčiau mokantys už studijas galėdavo pasiskolinti namui ar butui. Dabar jie gyvens su tėvais ir mokės daug metų už išsilavinimą. Bus dar mažiau išsilavinusių, truputį geriau uždirbančių, šeimų.
Dauguma tikisi prisiskolinti studijoms milžiniškas sumas iš bankų ir emigruoti, kad nereikėtų vargti su tomis skolomis. Bankams tai vienodai šviečia: valstybė juk garantuoja ir sumokės už viską. Dabar bet kas, neturintis nei sugebėjimų, nei noro rimtai dirbti, gali baigti studijas, mokėdamas už jas didžiules valstybės pinigų sumas.
Juk neišvarys mūsų skurdūs universitetai žmogaus, atnešančio tiek daug.
Minios abiturientų siekia paskolų išsilavinimui universitetuose ir atsisako krepšelių (nemokamo išsilavinimo!)kolegijose. Kodėl? Kai bankas duoda paskolą butui, Lietuvoje lieka butas, garantuojantis tos paskolos pelningumą bankui. Kai bankas duoda paskolą studijoms, Lietuvoje nelieka nieko, išskyrus tik Lietuvos valstybės garantiją tai paskolai. Akivaizdu, kokią paskolą jaunimui labiau apsimoka paimti, jei jis nenori vargti studijuodamas, o siekia tik diplomo. Abiem atvejais bankas nėra nuskriaustas. Todėl mes ir turime tokią sistemą. Ar tikrai mes jos norime?
Reformos rezultatas: universiteto diplomas kiekvienam tinginiui.
Nesuprantu, kaip galima vadinti tokias reformas drąsiomis. Jos tik įtvirtina padėtį, buvusią iki šiol.
Nėra ko bijotis ar džiaugtis. Tai eilinė lietuviška reforma, sukurianti daugiau problemų, negu išsprendžianti, tačiau nekeičianti pagrindų.
Bus nedaug prasiskolinusių studijoms absolventų, kurie pasiliks Lietuvoje ir bandys atiduoti skolas. Labai žymi dalis pabėgs nuo tų skolų į užsienį.
Aišku, dauguma nenorės skolintis ir iškart studijuos užsienyje. Smunkant ekonomikai, kuo toliau, tuo labiau mūsų universitetai taps per dideli, jų tikrai bus per daug.
Ne veltui geriausieji lietuvių kilmės studentai ir toliau studijuoja užsienyje. Niekas nebenori fiktyvaus kapitalizmo lūpdažiais pagražinto rojaus.
Reformatoriams pasakysime nedaug. Kolkas jūsų bandymai baigiasi emigracijos pagreitinimu ir pasų atiminėjimu iš emigrantų. Laikas nuversti kenkėjų valdžią.
Jūsų valanda jau artinasi. Alkani policininkai jau nebešaudys guminėmis kulkomis.
Taip rimto valstybės finansavimo dėka prasidėjo inovatyvių technologijų vystymas Suomijoje. Mums reikia iš tokio pavyzdžio mokytis.
Bet kol kas mes darome priešingai. Mes ne stipriname mūsų valstybę. Mes ją išvagiame.