Pasaulyje - tik recesija. Lietuvoje - baisi depresija.

Sukelti Lietuvos ūkyje suirutę, neregėtą Europoje. Sugriauti tiek verslų. Atimti iš alkanų vaikų ir daugybės šeimų duonos kasnį. Atimti daugelio žmonių būstus. Apkrauti daugybę studentų nepakeliama skolų našta, sunaikinant ekonomikos vystymosi perspektyvą. Atimti varganos pensijos trupinius. Supriešinti jaunas motinas su pensininkais, bankininkus su studentais, darbdavius su dirbančiaisiais.

O po tokios veiklos pasiūlyti kompensacijai bevertį popieriaus lapą su pompastišku vardu: Nacionalinis Susitarimas. Dar kartą išlindo Kubiliaus sugebėjimas nevykusiai pajuokauti.

Tėra tik vienas rimtas atsakymas: visuotinis streikas.

Kubiliui tai atrodo, kaip dugnas. Mes žinome, kad tai yra jam šakės.

Yra daug gerbtino man prieštaraujančiųjų jausmuose. Nuvertus Kubilių, svarbiausia bus išlaikyti tvarką Lietuvoje. Juk ir pats Kubilius yra iš tų revoliucionierių, kurie pasinaudojo kitų žmonių auka valdžion prasimušti. O atsidūręs valdžioje, sukėlė tokią baisią suirutę.

Reikia rūpintis Tėvynės likimu. Reikia šviesti tautiečius. Reikia organizuotis. Tegul antras kartas nemeluoja.

Bet teisė streikuoti ir protestuoti yra viena iš esminių žmogaus teisių. Ja atkalbinėjama naudotis tik despotijose.

Oponentai teigia, kad protestai Lietuvoje yra negalimi, nes Rusija yra baisi kaimynė.

Nepervertinčiau Rusijos grėsmės dabar. Kai mes protestais laimėjome pirmą kartą, Rusijos pajėgos dar buvo Lietuvos viduje.

Šiuo metu mes esame po Europos Sąjungos bei NATO lietsargiu. Lietuvoje net nėra didelių žmonių grupių, kurios džiaugtųsi, jei kokiu nors stebuklu okupantų kariuomenė vėl atsidurtų Lietuvoje.

Kirkilo klaidomis irgi nepaaiškinsime mūsų sunkią padėtį. Kirkilo ir Kubiliaus koalicija prieš krizę nedarė Lietuvos ekonomikoje nieko skirtingo nuo to, ką darė dauguma valdančiųjų pasaulyje.

Kontrastas atsirado tik po paskutiniųjų Seimo rinkimų. Kubiliaus komanda dabar smaugia ekonomiką mokesčiais bei netikusiu valdymu, kai tuo tarpu dauguma pasaulio valstybių sumaniai palaiko savo verslus ir darbo jėgą užsitęsusios sunkios krizės metu.

Kas statys ir gins Lietuvos valstybę po aukštojo mokslo reformos?

Taip žiauriai pabrangusios mokamos vietos išvaiko į užsienį ne tik geriausią mūsų jaunimą, bet ir vidutiniokus.

Apie kokius mokslus, kokias inovacijas bei kokį konkuravimą pasaulinėje rinkoje galima kalbėti po šios kvailiausios pasaulyje reformos? Kas gins Lietuvą? Alkoholikai su šakėmis?

Geriau besimokantys patys išvažiuoja į užsienį. Dabar išvarote tuos, kuriuos paniekinančiai vadinate trejetukininkais. Kaip mes konkuruosime su Indija (paslaugos), Kinija (pramonės prekės ir žaliosios technologijos) bei kitais kraštais, kurie geriau tvarkosi, negu mes?

Ką daryti, sunaikinus oligarchų valdomas monopolijas ir jų pakalikus?

Lietuvos radijas labai griežtai reikalavo sociologo daktaro Merkio papasakoti ką nors pozityvaus apie Lietuvos perspektyvas. Daktaras Merkys nerado kuo šiandien džiaugtis. Kas penktas vyras Lietuvoje yra bedarbis. Oligarchų valdomos monopolijos užspaudė mažuosius verslus. Lietuvoje nėra stabilumo. Nebėra ir šalies raidos programos. Mano nuomone, vienintelis pozityvus dalykas, kuriuo turime rūpintis, yra mūsų nepriklausomybė ir tvarka valstybėje, nuvertus oligarchus ir juos palaikančias valdžios struktūras. Naudokime telefonus, socialinius tinklus bei forumus. Visi kaip vienas stokime prieš bet kokius žmones, kurie siektų pasinaudoti betvarke. Viešumas, mūsų patirtis ir visuotinis pasipriešinimas turėtų mus apsaugoti nuo antros demagogų bei despotų serijos.

Išmokų mažinimas ir mūsų ateitis

Kubilius nepageidauja skolintis, neva tai, kad nepakenktų mūsų anūkams. Todėl, sumažindamas išmokas, jis visai nuvairuoja ekonomiką į griovį.

Ar gyvens anūkai šalyje, paverstoje dykyne?

Reikalingas visuotinis streikas. Pabandykime atvėsinti išprotėjusį užsienio bankų statytinį.

Ideologams iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto

Lietuvos laisvosios rinkos institutui, siūlančiam nulinį pelno mokesčio tarifą, darbo santykių lankstumą, Sodros reformą bei sveikatos reformą:

Viskas, ką jūs čia siūlote, tik didins darbuotojų naštą. Tai skatins emigraciją. Kils darbo jėgos kaina. Verslai dar greičiau bankrutuos.

Ko dabar mokytis?

Paveldėti iš Rusijos valdymo laikų buvusių direktorių ir pirmininkų valdomi verslai byra nuo krizės prisilietimo. Dar pagreitėjusi emigracija neleis eksplotuoti darbo jėgą nebaudžiamai. Globalizacija naikina paskutines neefektyvaus darbo liekanas. Naujos Lietuvos ūkio vystymo strategijos nebėra.

Todėl niekas Lietuvoje nežino, ko turi mokytis mūsų žmones, kad jų darbas būtų paklausus rinkoje. Patarimas stipresniems ir jaunesniems: važiuokite mokytis ir dirbti užsienyje. Palaukite, kol vagių sudėliotas kortų namelis Lietuvoje galutinai subyrės. Gal tada ateis laikas normaliai dirbti ir gimtinėje.

Hipnozės seansai prieš audrą

Pasigirdo hipnozę primenantys įkalbinėjimai. Girdi, krizės Lietuvoje nėra. Valstybė neišvogiama. Lietuva neišsivaikščioja. Viskuo kaltas bendruomeniškumo trūkumas. Arba tiesiog lietuviams būdinga skurdo kultūra

Visa tai yra valdančiųjų skleidžiama propaganda. Sėdėkite, bėdavokite, sugalvokite visokias kliūtis, tik netrukdykite mums greitai prisivogti.

Kai vijome lauk Rusijos valdžią, niekas mums nesutrukdė. Kai vysime lauk šiandieninius vagis, bus dar lengviau.

Priešraketinė gynyba

Remiantis neoficialiais žinių šaltiniais jau paaiškėjo, kad JAV atsisako lokalizuoti priešraketinės gynybos radarus Čekijoje ir raketas Lenkijoje.

Čečėnijos ir Lietuvos likimai

Stalinas, dangstydamasis komunistine ideologija, daugumą čečėnų tautos ištrėmė. Likusius nužudė.

Buvusių direktorių ir pirmininkų klika, prisidengdama konservatorių ir socdemų ideologija, padarė tą patį su lietuviais.

Tuos, kuriuos neištrėmė į darbus Vakaruose, marina badu Lietuvoje.

Mes galime parodyti čečėnams, abchazams ir osetinams, kaip teisingai siekti laisvės.

Užbaikime darbus Lietuvoje.

Mokslo žiniasklaida ir Lietuvos ekonomika

"Gražus kultūrinis J. Adomaičio-Šerno palikimas verčia pasakyti keletą žodžių ir apie šiandieninę mokslo žiniasklaidą, labai reikalingą kuriant žinių visuomenę. Periodinės spaudos lentynos linksta nuo storų, gero popieriaus, puikių iliustracijų žurnalų. Tuzinas tokių skirti panelėms. Bet jų turinys – daugiau nei apgailėtinas – hedonistinio gyvenimo, prabangaus ir tuščio, propagavimas. Tik žurnalas „Mokslas ir gyvenimas“ dar kiek įstengdamas visuomenei teikia intelektualinio peno. Sovietmečiu jo tiražai siekė šimtus tūkstančių, šiandien – šimteriopai mažesni... Buvo bandymų leisti mokslą populiarinančių kitokiu stiliumi žurnalų, bet ir tie projektai žlugo. Tad kokią Lietuvos ateitį matome, į ką kreipiame savo jaunimą?" [1] Apleidome mokslo žiniasklaidą. Pradėjome ardyti universitetus ir kolegijas. Išsilavinimas, kurį turėjome šviesuolių dėka, buvo vienintelis didelis ir tikras mūsų ekonomikos privalumas. Pakeitėme jį dalyvavimu finansinėse machinacijose ir statybų burbule. Tas burbulas sprogo. Ar išsaugosime Lietuvą? Ministras Kreivys sako: Juk ne veltui Šiaurės šalių bankai ir įvairios bendrovės mus laiko savo namų rinka. Tai melas. Jei jie laikytų mus taip artimais, tai negriautų Lietuvos kolegijas bei universitetus absurdiška paskolų sistema ir taip neskandintų skolose būsto pirkėjus. Jie elgiasi su mumis, kaip su naikintinais konkurentais. 1. Minint J. Adomaičio-Šerno 150 metų sukaktį. Libertas Klimka

Klausimai Kubiliui

Vartojimo mokesčių kėlimui galo nematyti. Jie daugiausia gula ant vidutiniokų pečių. Kodėl už krizę, kurią sukėlė bankininkai ir pilaičių statytojai, turime mokėti mes visi?

Kas bus, jei po kito mokesčių pakėlimo organizuosime visuotinį streiką? Gal tai privers praretinti kyšininkų biurokratų eiles? Nebereikės nei mokesčių padidinimo?

Kiekvienas, kas bent kiek pabuvojo Vakaruose, žino, kad streikai yra gal kiek triukšminga, bet normali gyvenimo dalis. Žmonėms pavyksta išsikovoti geresnes sąlygas, todėl jie daro tai net kapitalizmo tvirtovėje JAV. Nusimeskime Rusijos uždėtus pančius. Streikuokime ir mes. Daug kas bijo, kad jaunoje valstybėje taip lengvai pakenksime stabilumui. Taip, galima galvoti, kad mūsų valstybė dar nesutvirtėjusi, jeigu joje valdžią lengvai paima visokie perėjūnai. Bet įtikimiau skamba, kad mūsų valstybė yra visai sustabarėjusi. Kyšininkai biurokratai sunkiais geležiniais pančiais spaudžia Lietuvą. Kiekvienas, įskaitant Kubilių, bando valdyti iš Rusijos paveldėtais totalitarizmo metodais, nes taip jiems lengviausia, ir nieko kito jie nežino. Pasitikėkime Lietuvos visuomene. Kalbėdama su valdžia iš jėgos pozicijų, ji greitai išsklaidys susikaupusią nuodingą korupcinę atmosferą. Ar Kubilius bei Kirkilas, pardavinėjantys Lietuvą bet kam, daugiau sumokėjusiam, yra geresni už Valinską? Ne. Kiek žmonių jie pirmiausia apgavo, o po to sunaikino. O klounas bent lieka klounu. Protestuokime prieš tikruosius grobuonis. Laikas išvalyti Tėvynę. Konservatoriai stengiasi nukreipti dėmesį nuo nevykusio valdymo Lietuvoje. Daug kam įdomus yra ruošiamas pensijų mažinimas. Tie pensininkai, kurie užkrovė Lietuvai kubilinių valdymą, gaus pagal nuopelnus. Bet nukentės ir nekalti žmonės. Neleiskime atimti paskutinį duonos kasnį iš mūsų senelių ir tėvų. Sustabdykime valstybės griovimą.

Pagrindinė Kubiliaus klaida

Recesijos metu auginti valstybės biudžeto deficitą, leidžiant pinigus, yra vienintelė išeitis. Tai padeda išvengti dar didesnės žalos ekonomikai ir biudžetui.

Tokia elementari idėja liko nesuprasta Lietuvos Seime, Vyriausybėje ir Prezidentūroje. Turime didžiausius bedarbystę bei ekonomikos nuosmukį Europoje. Dėl tokios ekonomikos katastrofos, nesurenkami padidinti mokesčiai. Iškilo grėsmė pensijoms, mokykloms, ligoninėms, policijai ir karinėms pajėgoms. Padidėjo devalvacijos rizika, todėl bankai kelia palūkanas paskoloms litais.