Mokslo žiniasklaida ir Lietuvos ekonomika

"Gražus kultūrinis J. Adomaičio-Šerno palikimas verčia pasakyti keletą žodžių ir apie šiandieninę mokslo žiniasklaidą, labai reikalingą kuriant žinių visuomenę. Periodinės spaudos lentynos linksta nuo storų, gero popieriaus, puikių iliustracijų žurnalų. Tuzinas tokių skirti panelėms. Bet jų turinys – daugiau nei apgailėtinas – hedonistinio gyvenimo, prabangaus ir tuščio, propagavimas. Tik žurnalas „Mokslas ir gyvenimas“ dar kiek įstengdamas visuomenei teikia intelektualinio peno. Sovietmečiu jo tiražai siekė šimtus tūkstančių, šiandien – šimteriopai mažesni... Buvo bandymų leisti mokslą populiarinančių kitokiu stiliumi žurnalų, bet ir tie projektai žlugo. Tad kokią Lietuvos ateitį matome, į ką kreipiame savo jaunimą?" [1] Apleidome mokslo žiniasklaidą. Pradėjome ardyti universitetus ir kolegijas. Išsilavinimas, kurį turėjome šviesuolių dėka, buvo vienintelis didelis ir tikras mūsų ekonomikos privalumas. Pakeitėme jį dalyvavimu finansinėse machinacijose ir statybų burbule. Tas burbulas sprogo. Ar išsaugosime Lietuvą? Ministras Kreivys sako: Juk ne veltui Šiaurės šalių bankai ir įvairios bendrovės mus laiko savo namų rinka. Tai melas. Jei jie laikytų mus taip artimais, tai negriautų Lietuvos kolegijas bei universitetus absurdiška paskolų sistema ir taip neskandintų skolose būsto pirkėjus. Jie elgiasi su mumis, kaip su naikintinais konkurentais. 1. Minint J. Adomaičio-Šerno 150 metų sukaktį. Libertas Klimka