_Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų vadovų algoms per pirmąjį pusmetį išleista 3,7 mln. litų
2010-09-29
Rubrikose: Naujienos Visuomenė » Švietimas ir ugdymas
pinigai
Zenekos nuotrauka
Keturiolikos Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų vadovų darbo užmokesčiui per pirmąjį pusmetį išleista daugiau kaip 3,7 mln. litų.
Kai kurių universitetų rektorių ir prorektorių atlyginimai vidutiniškai siekia 10 tūkst. litų per mėnesį, dalies aukštųjų mokyklų vadovų kišenes papildo priemokos.
Daugiausia pinigų vadovybės atlyginimams - 227,8 tūkst. litų - antrąjį šių metų ketvirtį atseikėjo Vilniaus universitetas (VU). Jie išmokėti rektoriui Benediktui Juodkai ir 5 prorektoriams. Pagal Seimo Audito komitetui pateiktus duomenis, vidutinis vieno VU vadovybės atstovo mėnesio atlyginimas siekė apie 13 tūkst litų prieš mokesčius, rašo "Lietuvos žinios".
VU vadovų algas padidino priemokos. Pirmąjį šių metų ketvirtį tokių priedų prie atlyginimo išmokėta už 23,3 tūkst litų, antrąjį - už 22,8 tūkst litų. Pirmąjį ketvirtį B.Juodkai skirta 1,5 tūkst litų mėnesio priemoka, kiekvienam prorektoriui - beveik 1,3 tūkst. litų mėnesio priemokos.
Antras pagal vadovų darbo užmokesčio fondo naudojimą - Mykolo Romerio universitetas (MRU). Antrąjį ketvirtį rektoriaus ir prorektorių atlyginimams išleista 172,5 tūkst. litų. Jie išmokėti 6 vadovams, taigi vidutinis vieno jų mėnesio atlyginimas siekė apie 9,6 tūkst. litų neatskaičius mokesčių. Priemokų MRU vadovams pirmąjį pusmetį nebuvo skirta.
Po 160 tūkst. litų antrąjį šių metų ketvirtį vadovų atlyginimams išleista Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) ir Kauno technologijos (KTU) universitetuose.
VGTU rektoriaus ir 5 prorektorių darbo užmokesčio vidurkis siekė apie 9 tūkst. litų iki mokesčių. KTU rektoriui ir 4 prorektoriams išmokėtų atlyginimų vidurkis sudarė beveik 11 tūkst. litų neatskaičius mokesčių.
Didesnius pastarosios aukštosios mokyklos vadovų atlyginimus lėmė ir priemokos. Pirmąjį šių metų ketvirtį aukštosios mokyklos vadovams išmokėta priemokų už 33,3 tūkst. litų, antrąjį - už 38 tūkst litų.
Tačiau priemokos esą mokamos ne iš valstybės, o iš universiteto lėšų, gaunamų už teikiamas mokamas paslaugas.
Antrąjį ketvirtį Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) rektoriaus ir trijų jo pavaduotojų atlyginimams skirta 121 tūkst. litų. Vidutiniškai kiekvieno jų mėnesio alga siekė 10 tūkst. litų. LVA vadovų darbo užmokestį taip pat padidino priemokos. Pirmąjį ketvirtį jų išmokėta už 2 tūkst. litų, antrąjį - už 6 tūkst litų.
Pirmąjį šių metų pusmetį trys Muzikos ir teatro akademijos vadovai per mėnesį vidutiniškai uždirbdavo apie 10 tūkst. litų. Per šį laikotarpį jiems išmokėta priemokų už 3,5 tūkst. litų.
Vidutinis Klaipėdos universiteto vadovų atlyginimas siekė daugiau kaip 7 tūkst. litų iki mokesčių. Per pirmąjį pusmetį priemokų išmokėta už 6 tūkst litų.
Tokio pat dydžio ir Žemės ūkio universiteto vadovų mėnesio atlyginimų vidurkis. Antrąjį šių metų ketvirtį rektoriui ir jo pavaduotojams priskaičiuota 61 tūkst. litų darbo užmokesčio.
Vidutinis vadovo atlyginimas apie 7 tūkst. litų antrąjį ketvirtį siekė ir Vytauto Didžiojo universitete, taip pat Kūno kultūros akademijoje.
Solidžios priemokos mokėtos ir Šiaulių universiteto vadovams. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius tam išleista 11 tūkst litų, antrąjį ketvirtį -19,4 tūkst. litų. Vidutinis aukštosios mokyklos vadovų atlyginimas siekė 6 tūkst litų prieš mokesčius.
Priemokos mokėtos ir Kauno medicinos universiteto (KMU) vadovams. Per pirmąjį pusmetį - už 19 tūkst. litų. Penki KMU vadovai tuo laikotarpiu vidutiniškai kas mėnesį uždirbdavo daugiau kaip 5 tūkst. litų.
Vilniaus dailės akademijoje vadovų darbo užmokesčio fondas antrąjį ketvirtį sudarė 167 tūkst. litų.
Vilniaus pedagoginis universitetas nepateikė duomenų, kaip antrąjį ketvirtį naudojo vadovų darbo užmokesčio fondo lėšas. Iš pirmąjį ketvirtį pateiktų duomenų matyti, kad universiteto rektorius ir pavaduotojai vidutiniškai uždirbo po 6 tūkst. litų per mėnesį.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys pažymėjo, kad universitetų vadovų atlyginimų sandara patvirtinta Vyriausybės nutarimu. Tačiau universitetai - autonomiškos institucijos, todėl atlyginimų struktūrą formuoja individualiai, įvertindami turimus išteklius ir nustatytą tvarką [1]._
1. Bernardinai.
2010 m. rugsėjo 30 d., ketvirtadienis
2010 m. rugsėjo 28 d., antradienis
VU pozicijos pasaulyje 2010-taisiais
_Panašias pozicijas VU išlaiko jau trečius metus iš eilės. Ankstesnių metų QS reitinguose VU užimdavo 501-600 vietas. VU atstovų teigimu, šįmet VU palypėjo aukštyn pagal bendrą balų skaičių.
Pasak B. Juodkos, kilti reitinguose bus siekiama gerinant mokslo rodiklius ir tarptautiškumą. Mokslo rodikliai esą turėtų didėti prie universiteto jungiantis mokslo institutams ir didėjant doktorantų skaičiui, tarptautiškumas turėtų augti steigiant daugiau magistro programų užsienio kalba ir pritraukiant daugiau studentų iš užsienio.
Universitetai reitinguojami pagal keturis pagrindinius kriterijus: kokybišką mokslą, kokybiškas studijas, aukštą absolventų įsidarbinimo lygį ir universiteto tarptautinę reputaciją. Aukščiausią reitingą pasaulyje šiemet turi Kembridžo (Jungtinė Karalystė) universitetas [1]._
Nenorėčiau sutikti su gerbiamu rektoriumi B.Juodka. Visas mokslas Vilniuje yra silpnesnis, negu kaimynysteje, sakykim Bialystoke. Gaunasi, kad sudėdami nulį su nuliu, vis dar turime nulį. Dirbkite su verslininkais ir politikais. Pasistenkite pakelti absolventų įdarbinimo rodiklį. Kitaip jums šakės. Nepadės jokia bronza geležies amžiuje.
1. 501-550-ą vietą pasaulio reitinge VU prilygina krepšininkų bronzai
Mindaugas Jackevičius, Delfio portalas.
Pasak B. Juodkos, kilti reitinguose bus siekiama gerinant mokslo rodiklius ir tarptautiškumą. Mokslo rodikliai esą turėtų didėti prie universiteto jungiantis mokslo institutams ir didėjant doktorantų skaičiui, tarptautiškumas turėtų augti steigiant daugiau magistro programų užsienio kalba ir pritraukiant daugiau studentų iš užsienio.
Universitetai reitinguojami pagal keturis pagrindinius kriterijus: kokybišką mokslą, kokybiškas studijas, aukštą absolventų įsidarbinimo lygį ir universiteto tarptautinę reputaciją. Aukščiausią reitingą pasaulyje šiemet turi Kembridžo (Jungtinė Karalystė) universitetas [1]._
Nenorėčiau sutikti su gerbiamu rektoriumi B.Juodka. Visas mokslas Vilniuje yra silpnesnis, negu kaimynysteje, sakykim Bialystoke. Gaunasi, kad sudėdami nulį su nuliu, vis dar turime nulį. Dirbkite su verslininkais ir politikais. Pasistenkite pakelti absolventų įdarbinimo rodiklį. Kitaip jums šakės. Nepadės jokia bronza geležies amžiuje.
1. 501-550-ą vietą pasaulio reitinge VU prilygina krepšininkų bronzai
Mindaugas Jackevičius, Delfio portalas.
2010 m. rugsėjo 27 d., pirmadienis
Dar nėra vieningo suvenyro, reprezentuojančio Lietuvą.
Siūlau paprastą lietuvišką vokelį. Po to, kai Kubilius su slaptu socdemų pritarimu tariamai sutvarkė Lietuvą, vokelis tapo pagrindiniu verslo įrankiu. Nepamirškime priklijuoti gražų tautišką pašto ženklą, kuriais vieninteliais Lietuva garsėja pasaulyje.
2010 m. rugsėjo 26 d., sekmadienis
Kaip pašalinti socdemus ir kubiloidus, parsidavusius užsienio bankams ir kitoms monopolijoms? Kaip ruoštis rinkimams?
Laikas suvienyti jėgas, kurioms būtinas Lietuvos valstybės atsikėlimas iš dvokiančio korupcijos liūno.
Ieškokime donorų tarp tų verslininkų, kurie nori dorai vystyti Lietuvos verslą, apsaugodami jį nuo korupcija paremtos dalies užsienio monopolijų konkurencijos.
Sudarykime sąlygas rinkti aukas internete ir lietuviškose parapijose bei mokyklose iš visų Lietuvos patriotų, įskaitant ir užsienio lietuvius.
Panaudokime tas lėšas taikliai reklamai skleisti, įskaitant ir didelį kiekį neigiamos reklamos, ypač tiesiogiai prieš rinkimus.
Sudarykime visas sąlygas priminti rinkėjams apie būtinybę balsuoti rinkimų dieną. Tam rinkime elektroninius adresus bei telefono numerius, vaikščiodami nuo durų prie durų, o taip pat visų mitingų bei demonstracijų metu.
Sekime visus korumpuoto elgesio atvejus ir panaudokime juos reklamoje. Mažoje šalyje korumpuoti tautos atstovai bei jų grupės turi greitai ir negrįžtamai prarasti šansus rinkimuose.
Ieškokime donorų tarp tų verslininkų, kurie nori dorai vystyti Lietuvos verslą, apsaugodami jį nuo korupcija paremtos dalies užsienio monopolijų konkurencijos.
Sudarykime sąlygas rinkti aukas internete ir lietuviškose parapijose bei mokyklose iš visų Lietuvos patriotų, įskaitant ir užsienio lietuvius.
Panaudokime tas lėšas taikliai reklamai skleisti, įskaitant ir didelį kiekį neigiamos reklamos, ypač tiesiogiai prieš rinkimus.
Sudarykime visas sąlygas priminti rinkėjams apie būtinybę balsuoti rinkimų dieną. Tam rinkime elektroninius adresus bei telefono numerius, vaikščiodami nuo durų prie durų, o taip pat visų mitingų bei demonstracijų metu.
Sekime visus korumpuoto elgesio atvejus ir panaudokime juos reklamoje. Mažoje šalyje korumpuoti tautos atstovai bei jų grupės turi greitai ir negrįžtamai prarasti šansus rinkimuose.
2010 m. rugsėjo 24 d., penktadienis
Kas gali suvaldyti korupcijos pinkles Lietuvoje? Nejaugi tik akmenys?
_Chuanai, Hasanai ir Ivanai mielai pildo slaptas partines kasas ir pavienių politikų kišenes. Paklauskime savęs, apie ką praneša žiniasklaida: apie dujų sektoriaus pertvarką, ar apie tai, kad prasidėjo stambių politinių kyšių aukcionas [1]._
1. Hasanas prie vamzdžio. 2010 09 24 / 13:09 / Arūnas Brazauskas, Lietuvos radijo ir televizijos internetinis puslapis.
1. Hasanas prie vamzdžio. 2010 09 24 / 13:09 / Arūnas Brazauskas, Lietuvos radijo ir televizijos internetinis puslapis.
2010 m. rugsėjo 22 d., trečiadienis
Kaip atsikratyti bedarbystės?
_Po krizės sukrėtimo Lietuvoje susiformavo nepavydėtina padėtis: 300 tūkst. bedarbių, antra tiek emigravusiųjų. Dirba 1,1 mln. Ant tų dirbančiųjų pečių – apie 1,5 mln. „Sodros“ išlaikytinių. Beveik nustojęs kvėpuoti verslas jau ima ieškoti darbininkų, bet gali pasiūlyti tik juokingą minimalią algą. Tačiau darbininkų už tokią algą neranda, nes žmogui naudingiau gauti „Sodros“ išmokas ir prisidurti iš nelegalaus verslo.
Neįtikėtina, bet Andriaus Kubiliaus Vyriausybė toliau pasiryžusi veržti diržus. Biudžeto deficitą mažinti siekiama, norint, kad po poros metų atitiktume Mastrichto kriterijus – biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. O tada, planuojama 2014 metais, galėtume įsivesti eurą. Ne tik dėl euro svajojama veržti diržus. Iki 32 mlrd. litų priauginta valstybės skola su brangiomis palūkanomis nors ir nėra katastrofiška, bet gula ant tų pačių dirbančiųjų pečių (guls ir ant užaugančios kartos). Blogiausia, kad per krizę paskolos pravalgytos, iš esmės skirtos pašalpoms, ne investicijoms. Taigi niekas neatsipirks.
Visi kalba, kad išsiveržti iš skurdo padėtų verslo skatinimas. Bet niekas neturi tų skatinamųjų vaistų – nei pozicija, nei opozicija.
Šiemet valdžia skatino: sugrąžino pelno mokestį į 15 proc. tarifą, kurį pernai buvo padidinusi iki 20 proc. Dar suteikė mokesčių lengvatą darbdaviams, įdarbinantiems jaunimą. Dar šiek tiek palengvino įmonių steigimo procedūras. Smulkmena visa tai. Ir teisus Verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas: smulkiajam verslui skatinti nėra labai daug galimybių. Jei vidaus paklausa apmirusi, kas pirks tavo prekes ir paslaugas? Darbo partija siūlo sumažinti mokesčius vidaus rinkai dirbančioms įmonėms. Bet sumažinti mokesčiai – vėl biudžeto skylė.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis ir Pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys sutartinai kartoja, kad vienintelė priemonė, kuri galėjo iš esmės paskatinti verslą ir išjudinti visą ekonomiką, – būsto renovavimas. Ūkio ministras Dainius Kreivys buvo mus užbūręs grandioziniu 5 mlrd. Lt planu. Buvo kalbama apie sutartį su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku bei žadėta: tuoj tie milijardai stebuklingu būdu plūstels į verslą ir pirmiausia į būsto renovaciją.
Galima sutikti su finansų analitiku R.Kuodžiu: jeigu būtume milijardus įdėję namams apšiltinti, efektas garantuotas. Mažesnės išlaidos už šilumą, mažiau sumokėtume „Gazpromui“ už dujas. Būstams renovuoti būtų įdarbinti 100 tūkst. statybininkų, būtų neiškilusi emigracijos banga ir verslo šešėlis nesiplėstų. Ir vidaus rinka būtų įsukta.
Bėda, kad lietuviai savanoriškai nenori imtis įsipareigojimų už paskolą ir tvarkytis būsto. Per krizę juo labiau. O neturtingi gauna kompensacijas už šildymą – kam jiems rizika už paskolas, jei ir taip gerai. Programa būtų vis sparčiau įgyvendinama tik tuo atveju, jei valstybė pati paimtų paskolą ir prievarta lieptų renovuotis. Prievartos, kaip žinia, neleidžia Konstitucija. O valstybės vardu paimta paskola didintų ir taip didelį biudžeto deficitą. Taigi rizikuoti pabijojo ir valdžia, ir piliečiai.
Jei nebus interpeliuotas, šį politinį sezoną D.Kreivys kurs vis naujus projektus. Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas tikriausiai tą būsto renovaciją jau pamiršo (nors tai jo ministerijos sritis). Kad išlaikytų postą, jam reikia panaudoti nors dalį Europos Sąjungos paramos. Pinigai prieš nosį, bet jų nepasisemsi be projektų. O mes nesugebame susitarti net dėl atliekų perdirbimo. Norime nieko nedaryti ir viską gauti.
Opozicija visą rudenį kartos burtažodį „verslo skatinimas“, bet niekas nepasikeis, tik ateis žiema.[1]_ Verslo skatinimo idėja šiuo metu netinka, nes nėra vidaus paklausos, bei paklausa užsienyje ima buksuoti. Vienintelė galimybė Lietuvai išlikti šiuo sunkiausiu mums metu: vidaus paklausos didinimas valstybės sąskaita. Kokia nauda iš sumažinto deficito valstybėje, jei valstybė išnyksta. Turime skatinti paklausą, padėdami neturtingiesiems ir vidutiniokams, investuodami į išsilavinimą bei sveikatos apsaugą. Nedaug yra verslų, kuriuos vertėtų kaip nors paskatinti. Gal tik naudokimės mūsų klimato privalumais globalaus karščio augimo akivaizdoje ir skatinkime turizmą Lietuvoje.
1. _L.Pečeliūnienė. Burtažodis – verslo skatinimas. „Valstiečių laikraštis“ 2010 rugsėjo mėn. 22 d.
Neįtikėtina, bet Andriaus Kubiliaus Vyriausybė toliau pasiryžusi veržti diržus. Biudžeto deficitą mažinti siekiama, norint, kad po poros metų atitiktume Mastrichto kriterijus – biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. O tada, planuojama 2014 metais, galėtume įsivesti eurą. Ne tik dėl euro svajojama veržti diržus. Iki 32 mlrd. litų priauginta valstybės skola su brangiomis palūkanomis nors ir nėra katastrofiška, bet gula ant tų pačių dirbančiųjų pečių (guls ir ant užaugančios kartos). Blogiausia, kad per krizę paskolos pravalgytos, iš esmės skirtos pašalpoms, ne investicijoms. Taigi niekas neatsipirks.
Visi kalba, kad išsiveržti iš skurdo padėtų verslo skatinimas. Bet niekas neturi tų skatinamųjų vaistų – nei pozicija, nei opozicija.
Šiemet valdžia skatino: sugrąžino pelno mokestį į 15 proc. tarifą, kurį pernai buvo padidinusi iki 20 proc. Dar suteikė mokesčių lengvatą darbdaviams, įdarbinantiems jaunimą. Dar šiek tiek palengvino įmonių steigimo procedūras. Smulkmena visa tai. Ir teisus Verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas: smulkiajam verslui skatinti nėra labai daug galimybių. Jei vidaus paklausa apmirusi, kas pirks tavo prekes ir paslaugas? Darbo partija siūlo sumažinti mokesčius vidaus rinkai dirbančioms įmonėms. Bet sumažinti mokesčiai – vėl biudžeto skylė.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis ir Pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys sutartinai kartoja, kad vienintelė priemonė, kuri galėjo iš esmės paskatinti verslą ir išjudinti visą ekonomiką, – būsto renovavimas. Ūkio ministras Dainius Kreivys buvo mus užbūręs grandioziniu 5 mlrd. Lt planu. Buvo kalbama apie sutartį su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku bei žadėta: tuoj tie milijardai stebuklingu būdu plūstels į verslą ir pirmiausia į būsto renovaciją.
Galima sutikti su finansų analitiku R.Kuodžiu: jeigu būtume milijardus įdėję namams apšiltinti, efektas garantuotas. Mažesnės išlaidos už šilumą, mažiau sumokėtume „Gazpromui“ už dujas. Būstams renovuoti būtų įdarbinti 100 tūkst. statybininkų, būtų neiškilusi emigracijos banga ir verslo šešėlis nesiplėstų. Ir vidaus rinka būtų įsukta.
Bėda, kad lietuviai savanoriškai nenori imtis įsipareigojimų už paskolą ir tvarkytis būsto. Per krizę juo labiau. O neturtingi gauna kompensacijas už šildymą – kam jiems rizika už paskolas, jei ir taip gerai. Programa būtų vis sparčiau įgyvendinama tik tuo atveju, jei valstybė pati paimtų paskolą ir prievarta lieptų renovuotis. Prievartos, kaip žinia, neleidžia Konstitucija. O valstybės vardu paimta paskola didintų ir taip didelį biudžeto deficitą. Taigi rizikuoti pabijojo ir valdžia, ir piliečiai.
Jei nebus interpeliuotas, šį politinį sezoną D.Kreivys kurs vis naujus projektus. Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas tikriausiai tą būsto renovaciją jau pamiršo (nors tai jo ministerijos sritis). Kad išlaikytų postą, jam reikia panaudoti nors dalį Europos Sąjungos paramos. Pinigai prieš nosį, bet jų nepasisemsi be projektų. O mes nesugebame susitarti net dėl atliekų perdirbimo. Norime nieko nedaryti ir viską gauti.
Opozicija visą rudenį kartos burtažodį „verslo skatinimas“, bet niekas nepasikeis, tik ateis žiema.[1]_ Verslo skatinimo idėja šiuo metu netinka, nes nėra vidaus paklausos, bei paklausa užsienyje ima buksuoti. Vienintelė galimybė Lietuvai išlikti šiuo sunkiausiu mums metu: vidaus paklausos didinimas valstybės sąskaita. Kokia nauda iš sumažinto deficito valstybėje, jei valstybė išnyksta. Turime skatinti paklausą, padėdami neturtingiesiems ir vidutiniokams, investuodami į išsilavinimą bei sveikatos apsaugą. Nedaug yra verslų, kuriuos vertėtų kaip nors paskatinti. Gal tik naudokimės mūsų klimato privalumais globalaus karščio augimo akivaizdoje ir skatinkime turizmą Lietuvoje.
1. _L.Pečeliūnienė. Burtažodis – verslo skatinimas. „Valstiečių laikraštis“ 2010 rugsėjo mėn. 22 d.
2010 m. rugsėjo 19 d., sekmadienis
Rusija – į NATO? Su kuo tuomet kariausime?
Vieni lietuviai kariaus su kitais lietuviais. Tie kurie labiau nekenčia Stalino, kariaus su tais, kurie labiau nekenčia Hitlerio. Mes vis dar valdome Lietuvą, žiūrėdami tik į veidrodėlį atgal, nors Lietuva dabar sparčiai lekia bedugnės link. Tokie tariami proto bokštai, kaip Kubilius, Degutienė ir Landsbergis maitina mus pasakėlėmis apie senus blogus laikus, o patys krauna į savo kišenes viską, kas papuola.
Kodėl Rytų Europoje daugumai taip sunku išmokti sistemingai dirbti
Kokios nuostabiai žemos butų nuomos kainos Rytų Europoje [1]! Su tokiomis kainomis neįmanoma remontuoti butą po eksploatacijos. Tokia nuoma nėra verslas. Kas tai yra? Kodėl tai vyksta? Tie, kurie gavo tuos butus nemokamai, juos privatizavo, neturi pinigų dėl krizės. Parduoti bijo, nes infliacija gali suėsti pinigus. Todėl bando išsaugoti nuomodami. Tuo naudojasi jaunimėlis. Jie susikrausto į tuos butus spiečiais ir gyvena beveik nemokamai. Kai gauni ką nors neuždirbtą nemokamai, tai Rytų Europoje vadinama prichvatizacija. Gaudami ką nors svarbaus nemokamai, žmonės negali rimtai pradėti dirbti, o laksto ir ieško daugiau ko nors, tinkamo prichvatizavimui. Cirkas tęsiasi.
1. _Būsto nuomos kainos nekyla dėl pasiūlos
www.DELFI.lt
© "Panevėžio balsas"
Lietuviai keičia požiūrį į būtinybę turėti nuosavą būstą - šiuo metu vėl linkstama skaičiuoti, kad nuoma atsieina pigiau, nei įsigyti nuosavą būstą už kreditą ir jį išlaikyti. Rugpjūčio pradžioje prasidėjęs sujudimas būsto nuomos rinkoje toks pat išlieka ir šį mėnesį. Kasmet vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje didžiųjų miestų nuomos rinkoje kyla pikas. Į miestus suplūdę studentai paprastai išjudina ir tuos gyventojus, kurie laukia tinkamos progos pasikeisti būstą, nes yra perėję į naują darbą, arba tiesiog ieško patogesnės gyvenamosios vietos. Paprastai tokiu metu nuomos kainos pakyla. Tačiau šiemet, kaip tvirtina specialistai, dėl didelės pasiūlos jos mažai keitėsi, rašo „Lietuvos žinios“.
UAB "Diginet LT" direktoriaus pavaduotoja Viktorija Steponavičiūtė LŽ sakė esanti įsitikinusi, kad nuomos kainos šią vasarą nekito - neužfiksuota nei didėjimo, nei mažėjimo. Jos laikėsi tokios pat dydžio kaip ir anksčiau, t. y. buvo stabilios. "Pastebime, kad savininkai, kuriems per mėnesį nepavyksta išnuomoti objekto, yra linkę nuleisti nuomos kainą. Apie 10 proc. pastarąjį mėnesį įdėtų naujų skelbimų kaina jau buvo mažinama", - kalbėjo ji.
Bendrovės "Ober Haus" Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada LŽ teigė, jog nukritusios nuomos kainos negali kilti dėl didelės pasiūlos. "Nuomos kainos negali pakilti dėl didelės nuomojamų būstų pasiūlos. Kai kurie žmonės nori parduoti butus, tačiau neranda pirkėjų, todėl juos nuomoja. Būsto ieškantis asmuo gali jų apžiūrėti 3-5 ir derėtis su savininkais", - pasakojo M.Čiulada.
Žmonės, norintys išsinuomoti butą, baiminasi centrinio šildymo sistemos, todėl pirmiausia savininkų klausia apie komunalinius mokesčius. Populiariausi yra tie būstai, kuriuose galima patiems reguliuoti šildymą. "Dažnėja tokia praktika, kad šildymo sezono laikotarpiu nuomotojas ir nuomininkas šiek tiek dalijasi šildymo naštą. Buto šeimininkas žiemą linkęs sumažinti nuomos kainą keliais šimtais litų. Tada žmogus lieka ramus, kad šaltuoju sezonu tikrai neliks be nuomininko, nes pakeisti jį žiemą labai sunku", - aiškino M.Čiulada.
Aruodas.lt duomenimis, Vilniaus centre 1 kambario butą dabar galima išsinuomoti vidutiniškai už 700 litų per mėnesį, 2 kambarių - už 1100 litų, o 3 kambarių - už 1300 litų. Toliau nuo sostinės centro esančiuose mikrorajonuose 1 kambario buto nuomos kaina siekia vidutiniškai apie 450 litų, 2 kambarių - 500-600 litų, o 3 kambarių - 700-900 litų per mėnesį.
Kauno centre 1 kambario butas nuomojamas už vidutiniškai 600 litų, 2 kambarių - už 700 litų, 3 kambarių - už 900 litų per mėnesį. Toliau nuo miesto centro nuoma yra pigesnė. Kambario buto nuomos kaina Kauno miegamajame rajone siekia apie 350 litų, 2 kambarių - 500 litų, o 3 kambarių - apie 550 litų.
Klaipėdoje 1 kambario buto vidutinė nuomos kaina - 400-500 litų, 2 kambarių - apie 600 litų, 3 kambarių - 700-800 litų per mėnesį.
_
1. _Būsto nuomos kainos nekyla dėl pasiūlos
www.DELFI.lt
© "Panevėžio balsas"
Lietuviai keičia požiūrį į būtinybę turėti nuosavą būstą - šiuo metu vėl linkstama skaičiuoti, kad nuoma atsieina pigiau, nei įsigyti nuosavą būstą už kreditą ir jį išlaikyti. Rugpjūčio pradžioje prasidėjęs sujudimas būsto nuomos rinkoje toks pat išlieka ir šį mėnesį. Kasmet vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje didžiųjų miestų nuomos rinkoje kyla pikas. Į miestus suplūdę studentai paprastai išjudina ir tuos gyventojus, kurie laukia tinkamos progos pasikeisti būstą, nes yra perėję į naują darbą, arba tiesiog ieško patogesnės gyvenamosios vietos. Paprastai tokiu metu nuomos kainos pakyla. Tačiau šiemet, kaip tvirtina specialistai, dėl didelės pasiūlos jos mažai keitėsi, rašo „Lietuvos žinios“.
UAB "Diginet LT" direktoriaus pavaduotoja Viktorija Steponavičiūtė LŽ sakė esanti įsitikinusi, kad nuomos kainos šią vasarą nekito - neužfiksuota nei didėjimo, nei mažėjimo. Jos laikėsi tokios pat dydžio kaip ir anksčiau, t. y. buvo stabilios. "Pastebime, kad savininkai, kuriems per mėnesį nepavyksta išnuomoti objekto, yra linkę nuleisti nuomos kainą. Apie 10 proc. pastarąjį mėnesį įdėtų naujų skelbimų kaina jau buvo mažinama", - kalbėjo ji.
Bendrovės "Ober Haus" Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada LŽ teigė, jog nukritusios nuomos kainos negali kilti dėl didelės pasiūlos. "Nuomos kainos negali pakilti dėl didelės nuomojamų būstų pasiūlos. Kai kurie žmonės nori parduoti butus, tačiau neranda pirkėjų, todėl juos nuomoja. Būsto ieškantis asmuo gali jų apžiūrėti 3-5 ir derėtis su savininkais", - pasakojo M.Čiulada.
Žmonės, norintys išsinuomoti butą, baiminasi centrinio šildymo sistemos, todėl pirmiausia savininkų klausia apie komunalinius mokesčius. Populiariausi yra tie būstai, kuriuose galima patiems reguliuoti šildymą. "Dažnėja tokia praktika, kad šildymo sezono laikotarpiu nuomotojas ir nuomininkas šiek tiek dalijasi šildymo naštą. Buto šeimininkas žiemą linkęs sumažinti nuomos kainą keliais šimtais litų. Tada žmogus lieka ramus, kad šaltuoju sezonu tikrai neliks be nuomininko, nes pakeisti jį žiemą labai sunku", - aiškino M.Čiulada.
Aruodas.lt duomenimis, Vilniaus centre 1 kambario butą dabar galima išsinuomoti vidutiniškai už 700 litų per mėnesį, 2 kambarių - už 1100 litų, o 3 kambarių - už 1300 litų. Toliau nuo sostinės centro esančiuose mikrorajonuose 1 kambario buto nuomos kaina siekia vidutiniškai apie 450 litų, 2 kambarių - 500-600 litų, o 3 kambarių - 700-900 litų per mėnesį.
Kauno centre 1 kambario butas nuomojamas už vidutiniškai 600 litų, 2 kambarių - už 700 litų, 3 kambarių - už 900 litų per mėnesį. Toliau nuo miesto centro nuoma yra pigesnė. Kambario buto nuomos kaina Kauno miegamajame rajone siekia apie 350 litų, 2 kambarių - 500 litų, o 3 kambarių - apie 550 litų.
Klaipėdoje 1 kambario buto vidutinė nuomos kaina - 400-500 litų, 2 kambarių - apie 600 litų, 3 kambarių - 700-800 litų per mėnesį.
_
2010 m. rugsėjo 18 d., šeštadienis
Lietuvoje siaučia skurdas [1].
Kur A.Kubiliaus pasekėjai? Ko tylite? Juk skurdas ir to skurdo aptarimas geriau negu bet kas agituoja už emigraciją. Būtinai reikalaukite nuteisti Caritas ir kitus aktyvistus pagal jūsų fašistinius įstatymus. Heil Kubilius!
1. _Bandė atkreipti dėmesį į augantį skurdą
2010 09 18 / 16:00 /
Virginija Motiejūnienė
LTV naujienų tarnyba
Akcijomis sostinėje Skurdo mažinimo organizacijų tinklas atkreipia visuomenės ir valdžios dėmesį į vis didėjančią socialinę atskirtį Lietuvoje. Vilniaus Katedros aikštėje šeštadienį šurmuliavo Gedimino šventei skirta verslininkų mugė. Žmonės būriavosi ir prie Arkikatedros pašonėje įsikūrusio „Carito“ miestelio, kur savo veiklą visuomenei pristato skurdo mažinimo organizacijos. Anot jų, vis didėjanti visuomenės socialinė atskirtis slegia ne vieną tautietį.
Savo veiksmų planą kaip kovoti su skurdu 10 metų yra priėmusi Europos Komisija. Skaičiuojama, kad žemiau skurdo ribos gyvena maždaug 80 milijonų europiečių, tačiau per dešimtmetį skurstančiųjų Europoje ketinama sumažinti iki 20 milijonų.
Lietuvos tikslas – kad per dešimtmetį iš skurdo išbristų 170 tūkst. žmonių, tačiau kol kas skurstančiųjų mūsų šalyje tik daugėja – kas septintas darbingo amžiaus asmuo neturi darbo, 8 proc. dirbančiųjų gauna minimalų atlyginimą, penktadalis milijono gyvena iš socialinių pašalpų. Lietuvoje apie 600 tūkst. gyventojų gauna maisto paketus.
„Iš tiesų daugėja skurdo, jaučiam, kad daugėja apatijos, daugėja depresijos, kančios, nusivylimo ir tai, kad žmonės negali įsidarbint. Anksčiau mes dar padėdavom žmonėms įsidarbint, todėl tas aktyvumas būdavo stipresnis, tada matydavom daugiau vilties žmonėse. Dabar yra tikrai daug nevilties, depresijos, bet mes į tai vis tiek žiūrime su vilties žvilgsniu, kad tai galimybė mums, Lietuvai, kiekvienam žmogui būti solidariam“, – kalbėjo Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ direktorius Linas Kukuraitis.
„Mūsų akcijos tikslas ir yra atkreipti valdžios dėmesį, kad ta problema yra ir kad mes negyvenam tokioj rožinėj visuomenėje, kuri yra deklaruojama“, – sakė akcijos dalyvis.
Visuomenės ir valdžios dėmesį į skurdą šalyje atkreipė Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas. Baltai apsirengę žmonės šeštadienį vidurdienį suėjo draugėn pareikšti, kad skurdą nugalėti mes galime tik kartu, padėdami vieni kitiems.
2010-tieji Europoje paskelbti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais._
Kur A.Kubiliaus pasekėjai? Ko tylite? Juk skurdas ir to skurdo aptarimas geriau negu bet kas agituoja už emigraciją. Būtinai reikalaukite nuteisti Caritas ir kitus aktyvistus pagal jūsų fašistinius įstatymus. Heil Kubilius!
1. _Bandė atkreipti dėmesį į augantį skurdą
2010 09 18 / 16:00 /
Virginija Motiejūnienė
LTV naujienų tarnyba
Akcijomis sostinėje Skurdo mažinimo organizacijų tinklas atkreipia visuomenės ir valdžios dėmesį į vis didėjančią socialinę atskirtį Lietuvoje. Vilniaus Katedros aikštėje šeštadienį šurmuliavo Gedimino šventei skirta verslininkų mugė. Žmonės būriavosi ir prie Arkikatedros pašonėje įsikūrusio „Carito“ miestelio, kur savo veiklą visuomenei pristato skurdo mažinimo organizacijos. Anot jų, vis didėjanti visuomenės socialinė atskirtis slegia ne vieną tautietį.
Savo veiksmų planą kaip kovoti su skurdu 10 metų yra priėmusi Europos Komisija. Skaičiuojama, kad žemiau skurdo ribos gyvena maždaug 80 milijonų europiečių, tačiau per dešimtmetį skurstančiųjų Europoje ketinama sumažinti iki 20 milijonų.
Lietuvos tikslas – kad per dešimtmetį iš skurdo išbristų 170 tūkst. žmonių, tačiau kol kas skurstančiųjų mūsų šalyje tik daugėja – kas septintas darbingo amžiaus asmuo neturi darbo, 8 proc. dirbančiųjų gauna minimalų atlyginimą, penktadalis milijono gyvena iš socialinių pašalpų. Lietuvoje apie 600 tūkst. gyventojų gauna maisto paketus.
„Iš tiesų daugėja skurdo, jaučiam, kad daugėja apatijos, daugėja depresijos, kančios, nusivylimo ir tai, kad žmonės negali įsidarbint. Anksčiau mes dar padėdavom žmonėms įsidarbint, todėl tas aktyvumas būdavo stipresnis, tada matydavom daugiau vilties žmonėse. Dabar yra tikrai daug nevilties, depresijos, bet mes į tai vis tiek žiūrime su vilties žvilgsniu, kad tai galimybė mums, Lietuvai, kiekvienam žmogui būti solidariam“, – kalbėjo Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ direktorius Linas Kukuraitis.
„Mūsų akcijos tikslas ir yra atkreipti valdžios dėmesį, kad ta problema yra ir kad mes negyvenam tokioj rožinėj visuomenėje, kuri yra deklaruojama“, – sakė akcijos dalyvis.
Visuomenės ir valdžios dėmesį į skurdą šalyje atkreipė Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas. Baltai apsirengę žmonės šeštadienį vidurdienį suėjo draugėn pareikšti, kad skurdą nugalėti mes galime tik kartu, padėdami vieni kitiems.
2010-tieji Europoje paskelbti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais._
2010 m. rugsėjo 15 d., trečiadienis
_Sistemingas raginimas arba kurstymas emigruoti.207 straipsnis.
Sistemingas raginimas arba kurstymas žodžiu, raštu arba kitokiu būdu Lietuvos Respublikos piliečius emigruoti į užsienį –
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Nes bijoma, kad nebeliks iš ko melžti mokesčių ar kyšių [1]._
207 straipsnis yra mažiausiai naudojamas iš visų. Kiekvienas šokoladukas iš užsienio, kiekviena muilo opera televizoriuje ragina emigruoti, pagyventi tarp tų žmonių, kurie sugeba padaryti tokius mažus stebuklus jų gyvenime, kai korupcija jų nebespaudžia. Kiek tūkstančių mes gautume, jei prokurorai apkaltintų visus, kurie vilioja mus išvažiuoti... 207 straipsnis yra toks genialus, ar toks kvailas, kad mums netektų visai dirbti, jei prokurorai atliktų tai, ką reikalauja daryti šiame straipsnyje Seimas, pasityčiodamas iš Konstitucijos reikalavimo užtikrinti žodžio laisvę šalyje.
1.Informacija apmąstymui 2010.09.15 20:10 Komentaras iš: Pernai netekome 11 proc. dirbančiųjų Lietuvos radijas ir televizija
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Nes bijoma, kad nebeliks iš ko melžti mokesčių ar kyšių [1]._
207 straipsnis yra mažiausiai naudojamas iš visų. Kiekvienas šokoladukas iš užsienio, kiekviena muilo opera televizoriuje ragina emigruoti, pagyventi tarp tų žmonių, kurie sugeba padaryti tokius mažus stebuklus jų gyvenime, kai korupcija jų nebespaudžia. Kiek tūkstančių mes gautume, jei prokurorai apkaltintų visus, kurie vilioja mus išvažiuoti... 207 straipsnis yra toks genialus, ar toks kvailas, kad mums netektų visai dirbti, jei prokurorai atliktų tai, ką reikalauja daryti šiame straipsnyje Seimas, pasityčiodamas iš Konstitucijos reikalavimo užtikrinti žodžio laisvę šalyje.
1.Informacija apmąstymui 2010.09.15 20:10 Komentaras iš: Pernai netekome 11 proc. dirbančiųjų Lietuvos radijas ir televizija
2010 m. rugsėjo 14 d., antradienis
Optimistinis požiūris į Tėvynės ateitį
Korupcija, apipynusi visus, valdžiusius nepriklausomą Lietuvą jau tiek metų, deja, įtikino mus, kad tokia mūsų valstybė neturi ateities.
Emigracija yra vienintelis patikimas kelias net turintiems įtakingų ryšių Lietuvoje. Kas iš tų ryšių, jei visa šalis lėtai smunka į korupcijos pelkę, paralizuojančią visų mūsų gyvenimą [1]?
Kuo giliau smuksime į krizę, tuo greičiau šis korupcijos vėžys žus. Todėl tik į dykynę tapusią Lietuvą galės sugrįžti mūsų emigrantai. Turėsime kurti tikrąją Lietuvos valstybę iš naujo ir nuo nulio. Ruoškimės tam.
Daug kas galvoja, kad lietuviai negrįš, o Lietuvą užplūs svetimšaliai. Netikiu. Mes, lietuviai, mėgstame miškus, kuriais greitai pavirsta bet kokia dykynė Lietuvoje. Tėvynės miškai mus visada trauks. Kitos tautos nesupranta tokių emocijų. Tvarkantis taip blogai, kaip tvarkosi mūsų valdantieji, net svetimų šalių žmonės pas mus nenoriai važiuoja. Lietuvoje imigrantų gyventojų skaičiui yra mažiau, negu bet kur kitur Europoje.
Ot sulaukėm. Lietuvoje lieka tik vagys ir kalbininkai. Vagys vagia, o kalbininkai išranda gražius lietuviškus pavadinimus, kad tos vagystės nelabai bjauriai atrodytų.
1. _„Visuomį“ skandina saviškiai
Indrė Makaraitytė
Kol kas valdiško turto valdymo reforma yra surašyta tik popieriuje. Ją grasina sužlugdyti patys konservatoriai.
Viešasis sektorius, kurį reikia reformuoti, tuoj švęs pergalę prieš reformas, nes artėjantys rinkimai tuoj atims paskutines politikų jėgas dėl jų apsispręsti. Kitaip tariant, atrodo, šiai Vyriausybei laikas, skirtas reformoms, baigėsi.
Su tokia ambicinga – permainų – programa prie valdžios stojusi valdančioji koalicija skaičiuoja niekuo neypatingą derlių. O dar šią savaitę Prezidentė bakstelėjo pirštu, kad valinskininkų valdomoje Aplinkos ministerijoje kvepia ne reformomis, o stagnacija ir netgi atsilikimu nuo įsipareigojimų Europos Sąjungai.
Bet ne tik šoumenų partija atrodo graudokai. Konservatorių kraitelėje artėjant rinkimams – taip pat nedaug nuopelnų, už kuriuos šiai partijai reikėtų skirti balsą. Tiksliau, nuopelnas kol kas išvis tik vienas – pradėtos pertvarkos energetikos sistemoje – išardytas „Leo LT“, imtasi kurti elektros rinką ir, atrodo, ministras Arvydas Sekmokas visai nebijo „Gazpromo“.
Reformos juda liberalų ministerijose, o vos tik paminėjus konservatorių valdomos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavadinimą apima nenoras nieko apie ją girdėti.
Dabar ta pati, konservatorių, partija laidoja dar vieną reformą – valstybinio turto valdymo, nors jos iniciatorius yra saviškis, konservatorius, ūkio ministras Dainius Kreivys.
Tiesa, kol kas kalbama, kad „Visuomis“ nepraėjo per valdančiosios koalicijos filtrą – per tradicinius trečiadienio koalicijos pusryčius entuziazmu niekas netryško. Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Jurgis Razma teigė negalįs slėpti, kad Ūkio ministerijos siūloma reforma buvo sutikta be ypatingo entuziazmo ir kad ministrui reikės gerokai padirbėti, „kad atskleistų tuos svarbius motyvus, kodėl toks sprendimas būtų prasmingas”.
Ir opozicija šiam projektui nepritaria, nors, tiesą pasakius, niekas viešai normaliai nepaaiškino, kodėl politikų atskyrimas nuo melžiamų karvių – t.y. valdiškų įmonių, yra blogai.
Tačiau iš tikrųjų jei koalicijoje ši reforma nepraeis, tai bus pasistengę patys konservatoriai. Vienas iš jų, Jonas Šimėnas, šiuo Ūkio ministerijos projektu suabejojo ne tik frakcijoje, bet ir viešai, per nacionalinį transliuotoją, laidoje, kuri kaip tik ir buvo skirta šiam projektui.
Visą valstybės turtą, taip pat ir itin emociškai jautrų sektorių – miškus, apimanti reforma iš savo šiltų vietų išvijo urėdus ir šie jau pradėjo dirbti nemokamą lobistinį darbą, kad tik Vyriausybei nepavyktų atskirti komercinės ir miško tvarkymo funkcijos. Kaip manote, kieno slenksčius mina generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas, kuris rinkimuose yra dalyvavęs Tėvynės sąjungos sąrašuose?
Miškininkai, kalbama, netgi pasirengę sumokėti Finansų ministerijai, tiksliau, biudžetui, kad tik šią, komercinę, funkciją paliktų.
Visuomenei paaiškinti, kodėl valstybės turto valdymo racionalizacija ir jo atskyrimas nuo politinės įtakos yra blogai, gali būti sudėtinga.
Ši reforma pirmiausiai blogai yra politikams, jų partijoms, kurioms prieš rinkimus reikia pinigų. Niekam ne paslaptis, kad politikų rankos – plačiose valdiškų įmonių kišenėse, o ypač regionuose. Ir, kai valstybėje sunkmetis, geriau jau nurėžti nuo žmonių – pensijų, bedarbių pašalpų, invalidumo išmokų, bet, šiukštu, ne nuo aukso puodo.
Tiesą pasakius, galima būtų kritikuoti ir patį „Visuomį“, bet neįgalių politikų šalyje pačiu banaliausiu būdu nusirašyta praktika nuo tokią pat reformą įvykdžiusių Skandinavijos šalių yra bent šiokia tokia viltis, kad juodoji skylė bus bent šiek tiek sumažinta._
Emigracija yra vienintelis patikimas kelias net turintiems įtakingų ryšių Lietuvoje. Kas iš tų ryšių, jei visa šalis lėtai smunka į korupcijos pelkę, paralizuojančią visų mūsų gyvenimą [1]?
Kuo giliau smuksime į krizę, tuo greičiau šis korupcijos vėžys žus. Todėl tik į dykynę tapusią Lietuvą galės sugrįžti mūsų emigrantai. Turėsime kurti tikrąją Lietuvos valstybę iš naujo ir nuo nulio. Ruoškimės tam.
Daug kas galvoja, kad lietuviai negrįš, o Lietuvą užplūs svetimšaliai. Netikiu. Mes, lietuviai, mėgstame miškus, kuriais greitai pavirsta bet kokia dykynė Lietuvoje. Tėvynės miškai mus visada trauks. Kitos tautos nesupranta tokių emocijų. Tvarkantis taip blogai, kaip tvarkosi mūsų valdantieji, net svetimų šalių žmonės pas mus nenoriai važiuoja. Lietuvoje imigrantų gyventojų skaičiui yra mažiau, negu bet kur kitur Europoje.
Ot sulaukėm. Lietuvoje lieka tik vagys ir kalbininkai. Vagys vagia, o kalbininkai išranda gražius lietuviškus pavadinimus, kad tos vagystės nelabai bjauriai atrodytų.
1. _„Visuomį“ skandina saviškiai
Indrė Makaraitytė
Kol kas valdiško turto valdymo reforma yra surašyta tik popieriuje. Ją grasina sužlugdyti patys konservatoriai.
Viešasis sektorius, kurį reikia reformuoti, tuoj švęs pergalę prieš reformas, nes artėjantys rinkimai tuoj atims paskutines politikų jėgas dėl jų apsispręsti. Kitaip tariant, atrodo, šiai Vyriausybei laikas, skirtas reformoms, baigėsi.
Su tokia ambicinga – permainų – programa prie valdžios stojusi valdančioji koalicija skaičiuoja niekuo neypatingą derlių. O dar šią savaitę Prezidentė bakstelėjo pirštu, kad valinskininkų valdomoje Aplinkos ministerijoje kvepia ne reformomis, o stagnacija ir netgi atsilikimu nuo įsipareigojimų Europos Sąjungai.
Bet ne tik šoumenų partija atrodo graudokai. Konservatorių kraitelėje artėjant rinkimams – taip pat nedaug nuopelnų, už kuriuos šiai partijai reikėtų skirti balsą. Tiksliau, nuopelnas kol kas išvis tik vienas – pradėtos pertvarkos energetikos sistemoje – išardytas „Leo LT“, imtasi kurti elektros rinką ir, atrodo, ministras Arvydas Sekmokas visai nebijo „Gazpromo“.
Reformos juda liberalų ministerijose, o vos tik paminėjus konservatorių valdomos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavadinimą apima nenoras nieko apie ją girdėti.
Dabar ta pati, konservatorių, partija laidoja dar vieną reformą – valstybinio turto valdymo, nors jos iniciatorius yra saviškis, konservatorius, ūkio ministras Dainius Kreivys.
Tiesa, kol kas kalbama, kad „Visuomis“ nepraėjo per valdančiosios koalicijos filtrą – per tradicinius trečiadienio koalicijos pusryčius entuziazmu niekas netryško. Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Jurgis Razma teigė negalįs slėpti, kad Ūkio ministerijos siūloma reforma buvo sutikta be ypatingo entuziazmo ir kad ministrui reikės gerokai padirbėti, „kad atskleistų tuos svarbius motyvus, kodėl toks sprendimas būtų prasmingas”.
Ir opozicija šiam projektui nepritaria, nors, tiesą pasakius, niekas viešai normaliai nepaaiškino, kodėl politikų atskyrimas nuo melžiamų karvių – t.y. valdiškų įmonių, yra blogai.
Tačiau iš tikrųjų jei koalicijoje ši reforma nepraeis, tai bus pasistengę patys konservatoriai. Vienas iš jų, Jonas Šimėnas, šiuo Ūkio ministerijos projektu suabejojo ne tik frakcijoje, bet ir viešai, per nacionalinį transliuotoją, laidoje, kuri kaip tik ir buvo skirta šiam projektui.
Visą valstybės turtą, taip pat ir itin emociškai jautrų sektorių – miškus, apimanti reforma iš savo šiltų vietų išvijo urėdus ir šie jau pradėjo dirbti nemokamą lobistinį darbą, kad tik Vyriausybei nepavyktų atskirti komercinės ir miško tvarkymo funkcijos. Kaip manote, kieno slenksčius mina generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas, kuris rinkimuose yra dalyvavęs Tėvynės sąjungos sąrašuose?
Miškininkai, kalbama, netgi pasirengę sumokėti Finansų ministerijai, tiksliau, biudžetui, kad tik šią, komercinę, funkciją paliktų.
Visuomenei paaiškinti, kodėl valstybės turto valdymo racionalizacija ir jo atskyrimas nuo politinės įtakos yra blogai, gali būti sudėtinga.
Ši reforma pirmiausiai blogai yra politikams, jų partijoms, kurioms prieš rinkimus reikia pinigų. Niekam ne paslaptis, kad politikų rankos – plačiose valdiškų įmonių kišenėse, o ypač regionuose. Ir, kai valstybėje sunkmetis, geriau jau nurėžti nuo žmonių – pensijų, bedarbių pašalpų, invalidumo išmokų, bet, šiukštu, ne nuo aukso puodo.
Tiesą pasakius, galima būtų kritikuoti ir patį „Visuomį“, bet neįgalių politikų šalyje pačiu banaliausiu būdu nusirašyta praktika nuo tokią pat reformą įvykdžiusių Skandinavijos šalių yra bent šiokia tokia viltis, kad juodoji skylė bus bent šiek tiek sumažinta._
2010 m. rugsėjo 11 d., šeštadienis
_ B. Obama: JAV ekonomikos atsigavimas – „skausmingai lėtas“ _
A.Kubilius tikėjosi, kad pasaulio ekonomikos atsigavimas bus greitas, kad eksporto dėka krizė Lietuvoje greitai baigsis, todėl mokesčiais neproporcingai stipriai užspaudė vidaus rinką. Eksportas stringa, nes krizė pasauly nesibaigia. Vidaus rinka buvo menka, o pasidarė katastrofiškai silpna. Todėl A.Kubiliaus koalicija pasmerkta.
Prievarta išsilaikyti ji irgi neturi šansų. A.Kubilius nėra A.Smetona. Apie diktatoriaus galias nėra jokios kalbos.
Prievarta išsilaikyti ji irgi neturi šansų. A.Kubilius nėra A.Smetona. Apie diktatoriaus galias nėra jokios kalbos.
2010 m. rugsėjo 7 d., antradienis
A.Kubilius apie emigracijos tariamus privalumus
Svarstant emigracijos lygį, A.Kubiliaus lengvabūdiškumas yra stulbinantis. Nepakanka anekdoto apie kelis „Barclay`s“ banke dirbančius Londono lietuvius. Kur reali statistika, kiek išvažiuoja, ir kiek grįžta? Jei dauguma gabių negrįžta, kas sukurs tą fantastinę modernią, dinamišką, konkurencingą ekonomiką, paremtą žiniomis? Kur mokestinės lengvatos, paremiančios tokios ekonomikos vystymąsi?
2010 m. rugsėjo 6 d., pirmadienis
Svarbiausias fizikos laboranto eksperimentas
Lietuvoje tarp jaunų, 15-24 m. žmonių, 37,1 proc. neturi darbo. Sveikiname jus, mielieji ponai kubiliniai, su katastrofiško lygio jaunimo nedarbo pasiekimu. Galite dabar drąsiai atsistatydinti. Jūs jau pateksite į vadovėlius. Darėte tą patį, ką darė prieškarinis JAV prezidentas Hoover. Gavote tuos pačius rezultatus. Elementarūs ekonomikos dėsniai veikia ir Lietuvoje.
2010 m. rugsėjo 5 d., sekmadienis
Kaip apginti Lietuvą?
Organizuodami Lietuvos gynybą, mes turime pasirinkti, ko mums reikia. Mes esame pajėgūs paruošti Lietuvą pasipriešinimui be prievartos naudojimo. Tuo pačiu metu mes galime paruošti Lietuvos žmones sėkmingam partizaniniam karui su efektyviu raketų bei minų panaudojimu bei valdymo decentralizavimu. Miestų senamiesčiai ir miškai yra tinkamiausios Lietuvos vietos tokios kovos priemonių išsaugojimui.
Kas bus, jei pakartosime Smetonos laikų klaidą ir ruošime tik tradicines ginkluotas pajėgas, užtikrindami gerą gyvenimą saujelei karininkų? Turtingesni agresoriai vėl įpirš tiems karininkams dar geresnio gyvenimo svajones. Vėl pasiduosime be rimto pasipriešinimo. Tokia strategija jau paseno.
Kas bus, jei pakartosime Smetonos laikų klaidą ir ruošime tik tradicines ginkluotas pajėgas, užtikrindami gerą gyvenimą saujelei karininkų? Turtingesni agresoriai vėl įpirš tiems karininkams dar geresnio gyvenimo svajones. Vėl pasiduosime be rimto pasipriešinimo. Tokia strategija jau paseno.
Kodėl pražūtingas rinkos santykių primityvumas moksle ir mene?
Paremdami platesnį jaunimo ratą, mes padarytume Lietuvą dalimi to pasaulio, kuriame verta gyventi. Mene, moksle, technologijose ir kitoje kūryboje iš anksto neaišku, kas pakeis pasaulį, net kas padarys tuos didelius pinigus, kurie retkarčiais padaromi kūrybinėje veikloje.
Todėl turime atsisakyti kaimiečių galvosenos, remti tokį pat platų ratą, kokį remia kaimyninės šalys. Kitaip neturėsime šalyje kritinės koncentracijos gabesnių, bent jau neturėsime pakankamai, kad galėtume konkuruoti su kaimynais.
Supaprastintų rinkos santykių įvedimas moksle ir kūryboje yra primityvi kaimietiška klaida. Tokia, naiviu marksizmu paremta. kubilinių naujovė yra skubiai taisytina.
Todėl turime atsisakyti kaimiečių galvosenos, remti tokį pat platų ratą, kokį remia kaimyninės šalys. Kitaip neturėsime šalyje kritinės koncentracijos gabesnių, bent jau neturėsime pakankamai, kad galėtume konkuruoti su kaimynais.
Supaprastintų rinkos santykių įvedimas moksle ir kūryboje yra primityvi kaimietiška klaida. Tokia, naiviu marksizmu paremta. kubilinių naujovė yra skubiai taisytina.
2010 m. rugsėjo 3 d., penktadienis
Rytietiška demokratija mūsų žemėje
Jei gyventojams ir toliau nebus noro prasiskolinti, kad perdažyti daugiabučius korupcija persunktoje taip vadinamoje renovacijoje, valstybė renovuoti pastatą privers jėga, rašo „Verslo žinios“. Savivaldybė turės pati sumokėti kompensacijas už šildymą, jei jos teritorijoje nevyks renovacija. Žmonės bus taip pat griežčiau spaudžiami – jei name atsiras nors maža grupelė norinčių renovuoti ir tariamai taupyti šilumą, jų balsų užteks pradėti korupcines mūsų pinigų dalybas prieš daugumos valią.
Dilema kyla dėl kreditų mokumo – ar gyventojai sugebės išsimokėti prieš jų valią paimtas paskolas.
„Prievartos čia nėra, pagal įstatymus yra bendrų sprendimų, kurie privalomi visiems – tokia yra demokratija“, – guodžia aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.
Priversti skolintis yra demokratija?
Tai gal pasitikti seimūnus akmenų kruša taip pat yra ne prievarta, o demokratija?
Ar tikrai norime tokios rytietiškos demokratijos, kokią mums bruka kubiloidai? Ar tam mes ėjome prieš Rusijos tankus?
Dilema kyla dėl kreditų mokumo – ar gyventojai sugebės išsimokėti prieš jų valią paimtas paskolas.
„Prievartos čia nėra, pagal įstatymus yra bendrų sprendimų, kurie privalomi visiems – tokia yra demokratija“, – guodžia aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.
Priversti skolintis yra demokratija?
Tai gal pasitikti seimūnus akmenų kruša taip pat yra ne prievarta, o demokratija?
Ar tikrai norime tokios rytietiškos demokratijos, kokią mums bruka kubiloidai? Ar tam mes ėjome prieš Rusijos tankus?
2010 m. rugsėjo 1 d., trečiadienis
Užsienis ir Lietuva
Reikia domėtis, kas darosi užsienyje. Nevertėtų, kad liktume su tokiais proto bokštais, kaip A.Kubilius, kuris kalbėdamas apie Vyriausybės planą, pamiršta paminėti katastrofišką bedarbystę beprecendentinės emigracijos fone. Jei visai negirdėsite, kas realiai pasaulyje vyksta, išmirsite, kaip musės rudenį.
Tuo labiau, kad mūsų pagrindinių prekybos partnerių, Vokietijos ir Rusijos, tariamas atsigavimas yra vienintelis Kubiliaus vilčių išlikti Premjero kėdėje pagrindas. O tas laikinas atsigavimas buvo paremtas amerikiečių stimulo pinigais. Tie pinigai jau baigiasi. Laikas A.Kubiliui ir jo pasekėjams krauti lagaminus. Grimztame toliau į krizę.
Tuo labiau, kad mūsų pagrindinių prekybos partnerių, Vokietijos ir Rusijos, tariamas atsigavimas yra vienintelis Kubiliaus vilčių išlikti Premjero kėdėje pagrindas. O tas laikinas atsigavimas buvo paremtas amerikiečių stimulo pinigais. Tie pinigai jau baigiasi. Laikas A.Kubiliui ir jo pasekėjams krauti lagaminus. Grimztame toliau į krizę.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)