Kaip atsikratyti bedarbystės?

_Po krizės sukrėtimo Lietuvoje susiformavo nepavydėtina padėtis: 300 tūkst. bedarbių, antra tiek emigravusiųjų. Dirba 1,1 mln. Ant tų dirbančiųjų pečių – apie 1,5 mln. „Sodros“ išlaikytinių. Beveik nustojęs kvėpuoti verslas jau ima ieškoti darbininkų, bet gali pasiūlyti tik juokingą minimalią algą. Tačiau darbininkų už tokią algą neranda, nes žmogui naudingiau gauti „Sodros“ išmokas ir prisidurti iš nelegalaus verslo.

Neįtikėtina, bet Andriaus Kubiliaus Vyriausybė toliau pasiryžusi veržti diržus. Biudžeto deficitą mažinti siekiama, norint, kad po poros metų atitiktume Mastrichto kriterijus – biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. O tada, planuojama 2014 metais, galėtume įsivesti eurą. Ne tik dėl euro svajojama veržti diržus. Iki 32 mlrd. litų priauginta valstybės skola su brangiomis palūkanomis nors ir nėra katastrofiška, bet gula ant tų pačių dirbančiųjų pečių (guls ir ant užaugančios kartos). Blogiausia, kad per krizę paskolos pravalgytos, iš esmės skirtos pašalpoms, ne investicijoms. Taigi niekas neatsipirks.

Visi kalba, kad išsiveržti iš skurdo padėtų verslo skatinimas. Bet niekas neturi tų skatinamųjų vaistų – nei pozicija, nei opozicija.

Šiemet valdžia skatino: sugrąžino pelno mokestį į 15 proc. tarifą, kurį pernai buvo padidinusi iki 20 proc. Dar suteikė mokesčių lengvatą darbdaviams, įdarbinantiems jaunimą. Dar šiek tiek palengvino įmonių steigimo procedūras. Smulkmena visa tai. Ir teisus Verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas: smulkiajam verslui skatinti nėra labai daug galimybių. Jei vidaus paklausa apmirusi, kas pirks tavo prekes ir paslaugas? Darbo partija siūlo sumažinti mokesčius vidaus rinkai dirbančioms įmonėms. Bet sumažinti mokesčiai – vėl biudžeto skylė.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis ir Pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys sutartinai kartoja, kad vienintelė priemonė, kuri galėjo iš esmės paskatinti verslą ir išjudinti visą ekonomiką, – būsto renovavimas. Ūkio ministras Dainius Kreivys buvo mus užbūręs grandioziniu 5 mlrd. Lt planu. Buvo kalbama apie sutartį su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku bei žadėta: tuoj tie milijardai stebuklingu būdu plūstels į verslą ir pirmiausia į būsto renovaciją.

Galima sutikti su finansų analitiku R.Kuodžiu: jeigu būtume milijardus įdėję namams apšiltinti, efektas garantuotas. Mažesnės išlaidos už šilumą, mažiau sumokėtume „Gazpromui“ už dujas. Būstams renovuoti būtų įdarbinti 100 tūkst. statybininkų, būtų neiškilusi emigracijos banga ir verslo šešėlis nesiplėstų. Ir vidaus rinka būtų įsukta.

Bėda, kad lietuviai savanoriškai nenori imtis įsipareigojimų už paskolą ir tvarkytis būsto. Per krizę juo labiau. O neturtingi gauna kompensacijas už šildymą – kam jiems rizika už paskolas, jei ir taip gerai. Programa būtų vis sparčiau įgyvendinama tik tuo atveju, jei valstybė pati paimtų paskolą ir prievarta lieptų renovuotis. Prievartos, kaip žinia, neleidžia Konstitucija. O valstybės vardu paimta paskola didintų ir taip didelį biudžeto deficitą. Taigi rizikuoti pabijojo ir valdžia, ir piliečiai.

Jei nebus interpeliuotas, šį politinį sezoną D.Kreivys kurs vis naujus projektus. Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas tikriausiai tą būsto renovaciją jau pamiršo (nors tai jo ministerijos sritis). Kad išlaikytų postą, jam reikia panaudoti nors dalį Europos Sąjungos paramos. Pinigai prieš nosį, bet jų nepasisemsi be projektų. O mes nesugebame susitarti net dėl atliekų perdirbimo. Norime nieko nedaryti ir viską gauti.

Opozicija visą rudenį kartos burtažodį „verslo skatinimas“, bet niekas nepasikeis, tik ateis žiema.[1]_ Verslo skatinimo idėja šiuo metu netinka, nes nėra vidaus paklausos, bei paklausa užsienyje ima buksuoti. Vienintelė galimybė Lietuvai išlikti šiuo sunkiausiu mums metu: vidaus paklausos didinimas valstybės sąskaita. Kokia nauda iš sumažinto deficito valstybėje, jei valstybė išnyksta. Turime skatinti paklausą, padėdami neturtingiesiems ir vidutiniokams, investuodami į išsilavinimą bei sveikatos apsaugą. Nedaug yra verslų, kuriuos vertėtų kaip nors paskatinti. Gal tik naudokimės mūsų klimato privalumais globalaus karščio augimo akivaizdoje ir skatinkime turizmą Lietuvoje.

1. _L.Pečeliūnienė. Burtažodis – verslo skatinimas. „Valstiečių laikraštis“ 2010 rugsėjo mėn. 22 d.