Skandinavų bankai susitarė mulkinti

_2011 gegužės mėn. 13 d. 08:23:29
Ignas JAČAUSKAS, zinios@vakarozinios.lt


Susidomėjimas bankų karteliais per Baltijos valstybes pagaliau atsirito iki Lietuvos - neoficialiais duomenimis, Konkurencijos taryba pradėjo aiškintis galimus Lietuvoje veikiančių skandinavų bankų susitarimus. Ekspertai tvirtina, kad kartelis - akivaizdus, tačiau scenarijumi, kad kaltieji bus pripažinti, labai abejoja.

Tyrimą dangsto?

Neoficialiais duomenimis, Konkurencijos taryba pradėjo tyrimus trijuose didžiausiuose skandinaviškuose bankuose Lietuvoje dėl galimo bankų kartelinio susitarimo nustatant aptarnavimo mokesčius už atsiskaitymą banko kortelėmis. Tiesa, oficialiai to patvirtinti Konkurencijos taryba nesiryžo - įstaigos atstovė Palmira Kvietkauskienė “Vakaro žinioms” tvirtino, kad “Konkurencijos taryba nieko šiuo klausimu nekomentuoja dėl savo darbo specifikos”.

Tyrimas, kaip manoma, pradėtas neatsitiktinai - Latvijos konkurencijos taryba kovo viduryje nubaudė 22 šalyje veikiančius komercinius bankus 27 mln. litų bauda už kartelinį susitarimą dėl mokėjimo kortelių ir bankomatų komisinių mokesčių. Tuomet Latvijos institucija skelbė, kad susitarimas iškreipė konkurenciją, padarė žalos prekybininkams ir vartotojams. Didžiausios baudos, skirtos tiek Latvijoje, tiek ir Lietuvoje veikiantiems skandinavų bankams, siekė apie 22 mln. litų. Tiesa, Latvijos bankų asociacija pareiškė, kad kaltinimai yra absurdiški, o dalis bankų baudas apskundė.

Banga iškart nusirito iki Estijos - ten bankai ėmė žaibiškai derėtis dėl tarpbankinių paslaugų komisinių mokesčių mažinimo. Tiesa, Lietuvoje įkainiai, bent jau vartotojų pastebėjimu, nenukrito.

Kovos nelaimės

Latvijos ekonomistas Dimitrijus Smirnovas “Vakaro žinioms” teigė, kad net ir Latvijos bankams skyrus milžiniškas baudas, jų mokėti niekas neskuba - vyksta ginčai, kuriuos, atrodo, Latvijos tarnybos gali pralaimėti.

“O šie procesai reiškia tai, kad visose Baltijos šalyse veikia savotiška oligopolija - realios bankų konkurencijos nėra, tad visur taikomos vienodos sąlygos. Tad galima įtarti, kad monopoliniai susitarimai turi daug atmainų, ne tik kalbant apie mokėjimo korteles. Tačiau atrodo, kad visi tyrimai ir skirtos nuobaudos baigsis niekuo. Greičiausiai bankai ginčą laimės, nes jie atkakliai tvirtina, kad tarifai nebuvo reguliuojami susitarimais”, - sakė jis.

Anot D.Smirnovo, Lietuvoje “dėl rinkos ypatumų susitarimai gali būti vykdomi dar lengviau nei Latvijoje”. Anot jo, kartelio šaknys netgi siekia daug giliau, mat Europoje ir visame pasaulyje iš esmės mokėjimo korteles kontroliuoja du operatoriai (“Visa” ir “Mastercard”), kurie lengvai gali derinti paslaugų įkainius. Tad ir komerciniams bankams esą nėra prasmės konkuruoti tarpusavyje.

Akivaizdu, bet neapčiuopiama

Vladimiras TRUKŠINAS - ekonomistas:

Statistika rodo, kad bankai 2010 metais, palyginti su 2008-aisiais, “kitų” finansinių paslaugų tarifus padidino beveik 36 procentais. Tai - labai daug. Čia nereikia nė susitarimų - Skandinavijos bankai dominuoja Lietuvoje. O jų motininiai bankai tiesiog duoda nurodymus - ir važiuojam.

Galbūt tyrimas ir palengvins padėtį paprastų žmonių, kurie priversti valdžios nutarimu atlikti visus mokėjimus. Nurodymus valdžia duoda, bet pasirūpinti, kad būtų alternatyvų tam, nepasirūpina. O pažvelgus į Baltijos šalių tarpbankinių palūkanų rinką, viskas paaiškėja: jei patikrintumėte, kaip kinta vadinamasis VILIBOR’as RIGABOR’as ir TALINBOR’as (Lietuvos, Latvijos ir Estijos tarpbankinių palūkanų rodikliai - red. past.), tai vaizdas yra idealiai identiškas.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios_

Kada nubausime socdemus ir kubilinius, atidavusius Lietuvą užsienio bankų prievartai?