Matome, kad sujudo konservatoriai su propagandiniais straipsniais skalūnų dujų gamybos Lietuvoje naudai. Stebimės, kad neseniai motiną vogti privertęs ir gėdingai atsistatydinęs buvęs ministras Kreivys pasisakė. Tik politika, nieko naujo. Juokiamės, kad Šedbaras pasisakė apie tą pačią politiką, kaip ir Kreivys. Bet pastebime, kad Šedbaras tiesiai šviesiai, kaimiškai, parašė apie tariamą naudą visiems, kas pasirašys sutartis, ir atnešė žinių iš tariamų specialistų burnų. Todėl panagrinėkime jo rašinėlį plačiau.
_Specialistų teigimu, minėtos cheminės medžiagos neužterš nei vandens, nei žemės, nes mes jas naudojame kasdien, jos nekenksmingos aplinkai, tuo labiau, kad jas žvalgytojai privalės surinkti ir utilizuoti [1]._
Paklauskime, jei tos medžiagos yra reikalingos mūsų organizmui, kaip vanduo ir oras, jei jos neužteršia nei vandens, nei žemės, nei dangaus, jei angelai tiesiog jose maudosi, tai kam jas tada reikia surinkti ir utilizuoti? Juk suprantame, kad to užteršto vandens kiekiai yra didžiuliai. Gerai žinome, kaip sunku išvalyti užterštą vandenį. Gal žvalgytojai turi pernelyg daug pinigų? Beje, angelams kliūva daug, nes ištrūkusios dujos teršia orą.
_Per milijoną skalūnų gavybos gręžinių turinčioje JAV per visą istoriją būta pavienių atvejų, kad kažkas netikėto nutiko, tačiau ten dujos, lyginant su Europa, atpigo perpus._
Pasidomėkime, kas tai per pavieniai atvejai, kuo jie žymūs, jei visas skalūnų skaldymas buvo daromas su pienu ir medum?
Mums aišku, kad realybė yra ne tokia šviesi. Juk be gamybos nėra žvalgybos, nes ta žvalgyba yra brangi. Žinome, kad technika, kuri visą dujų gamybos darbą atlieka, yra sunki ir jos būna daug. Kur buvo kaimas, ten skalūninių dujų gavyba padaro pramoninę zoną. Greitai išmala kelius, sukelia daug dulkių. Sulūžta dažnai. Todėl tų labai naudingų anot S.Šedbaro jūsų sveikatai skysčių atsitiktiniai, nepageidaujami, išsiliejimai yra dažni. Patenka į geriamą vandenį. Žmonės, kurie užplūsta dirbti į tas vietoves, kur vyksta dujų gavyba, yra svetimi. Tie žmonės nesidomi jūsų gražiu slėniu. Jie ten įrengia tvenkinius tiems atliekų skysčiams saugoti. Jie dingsta taip greitai, kad vagonėliuose lieka neišgerta dar šilta kava, kai dujų kaina nukrenta tiek, kad gavyba toliau šioje vietoje nebeapsimoka.
_Siekiant pasiekti milžiniškus skalūnų dujų telkinius yra sunaudojami milijonai kubinių metrų geriamojo vandens, kuriuo naudojant didelį spaudimą plėšomos skalūninės uolienos. Vanduo maišomas su smėliu bei cheminiais priedais - toksiškomis, alergiškomis, mutageninėmis ir kancerogeninėmis medžiagomis.
Europos Komisija paskelbė, kad dėl didelio pavojaus žmonėms ir gamtai būtina nedelsiant atkreipti dėmesį, kad ieškant dujų žemės gelmės teršiamos akrilamidu, benzenu, etilo benzenu, izopropilbenzenu, naftalenu, tetranatrio etilendiamintetraacetatu. Akrilamidas yra nervų nuodas, benzenas yra vėžio sukelėjas ir taip toliau.
Kartu su dujomis didžioji dalis nuodingo vandens išsiurbiama į paviršių, o kiti chemikalai lieka gelmėse - mokslininkai iki šiol nežino, kokį poveikį tai darys ateityje. Taip pat nėra žinoma, kiek šio toksiško vandens per gręžinio sudūrimus patenka į požemines gėlo vandens saugyklas.
Vokietijos mokslininkai taip pat nustatė, kad plėšant uolienas gamtinės radioaktyviosios medžiagos - uranas, toris ir radis - su nuotekomis patenka į paviršių, per uolienų įtrūkimus gali patekti ir į požeminį bei paviršinį vandenį, kaupiasi vamzdžiuose, rezervuaruose ir karjeruose [2]._
Taigi, dabar žinome jog chemikalais ir radioaktyvumu užterštas vanduo nelieka giliai žemėje po panaudojimo. Daug jo išeina atgal su dujomis. To užteršto vandens yra dideli kiekiai. Jį reikia kaupti ir valyti. Pasitaiko avarijų. Lietus nuplauna tą taršą į geriamo vandens telkinius.
Išreiškime užuojauta konservatoriams. Jų argumentas, kad naujos atominės statyba Lietuvoje pakenks rusams, todėl verta tą nuostolingą atominę statyti, neįtikino mus, Lietuvos žmones. Kodėl dabar matome konservatorius stumiant nuostolingą skalūnų dujų gavybą Lietuvoje? Atspėjote, svarbiausia, tų dujų gavyba pakenks rusams. Darykime sau žalą, nuodykim Lietuvą, kad tik rusai turėtų kokių nors tariamų sunkumų. Mus, lietuvius jau nebeįtikina ta nevykusi argumentacija, kaip rodo praeitas referendumas. Suvokiame, kad konservatoriai nemato realaus gyvenimo, mato tik rusus. Juk konservatoriai nieko nebemoka, tik su rusais kariauti.
_ “Quos vult perdere dementat (lot.).” Those whom God wishes to destroy he drives mad (angl.)._
Ir pasakykime paprastai, liaudiškai, lietuvių kalba: Dievas atima protą tiems, kuriuos Jis nori sunaikinti. Palikime konservatorius Dievo valiai.
Mes turime ribotus resursus. Kuo daugiau jų skirsime iškasamiems energijos šaltiniams (anglis, nafta, dujos), tuo brangiau mums kainuos artėjantis išskiriamo anglies dvideginio apmokestinimas, tuo labiau mes vėluosime į energijos naudojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių šaltinių įsisavinimo traukinį.
Privalome suprasti, kad skalūnų dujų panaudojimas mums kainuos dvejopai, iš vienos pusės atnešdamas taršą mums čia, Lietuvoje, ir, iš antros pusės, globaliame, visos žemės lygyje, anglies dvideginio pavidalu. Nebūkime naivūs, tvirtai įsisąmonindami, kad tikrą naudą gaus keletas užsieniečių bei keletas žmonių Vilniuje. O mokėti tikrą kainą teks mums visiems, kaip mūsų sveikata, taip ir mūsų mokesčiais.
Ar mes norime tokiose sąlygose gyventi? Pagalvokime. Išsaugokime mūsų aplinką ir žmones - išsaugosime Lietuvą. Galima nesunkiai rasti kiek supaprastintą tų dujų išgavimo aprašymą lietuvių kalba [3].
Norėtume dar suvokti platesnę laiko ir erdvės perspektyvą. Prisiminkime, kad skalūnų dujas išgauti nutarė mūsų didesni kaimynai, pavyzdžiui, lenkai. Todėl manome, jog per statomą dujų terminalą už rinkos kainą mes tų dujų turėsime, kiek reikės.
Dabar apie laiką. Žinome, kad šiuo momentu skalūninė technologija tikrai nepajėgi patenkinti net švelnius JAV gamtosaugos reikalavimus, todėl yra nuo tų apribojimų atleista. Mums aišku, kad kas tinka ištuštėjusiose atšiauraus klimato Šiaurės Dakotos dykvietėse, netinka jaukioje ir, palyginus, tankiai apgyventoje Lietuvoje. Mes tikime, kad padidinti Europos gamtosauginiai reikalavimai privers kompanijas investuoti į saugesnes technologijas. Tada ir mes sutiktume kalbėti apie norvegų pasiekimų pakartojimą, įsisavinant mūsų gamtos turtus.