Kad atsakyti į šį klausimą, pasižiūrėkime, ką mums, žmonėms, davė globalizacija. Skurdžiausi du žmonijos trečdaliai (tokiose šalyse, kaip Vietnamas, Kinija ar Indonezija) atkuto, gavo mūsų, vakariečių, darbus ir pradėjo daugiau valgyti. Jiems globalizacija yra gerai. Vienas procentas (dalinai net penki procentai) turtingiausių žmonių pasaulyje iš globalizacijos labai praturtėjo. Likusiųjų žmonių (Vakarų šalių dirbančiųjų) atlyginimai krito dėl konkurencijos su tais vietnamais [1]. Globalizacijos ekonominis pakilimas pakėlė tik brangias jachtas, ne mažesnes valtis.
Svarbu, kad tie vietnamai Vakarų šalyse balsuoti negali. O išsilavinusių Vakarų šalių dirbančiųjų dauguma gali ir dabar balsuoja prieš globalizaciją. Todėl vieno procento turtingiausių stumiama politika pradeda strigti. Ateina stipraus pasipriešinimo globalizacijai laikai. Todėl D.Grybauskaitės pastangos užversti Europą (ir Lietuvą) bėgliais iš Ukrainos sulaukia stipraus pasipriešinimo. Ukrainos destabilizavimo politika, supriešinant ten gyvenančius rusus su Lvovo srities gyventojais, brangiai kainuoja. Vakarų rinkėjai daugiau pinigų neduoda. Mes tokių pinigų neturime ir neturėsime. Bėda, kad D.Grybauskaitė su draugais nieko kito nemoka, tik mosuoti šautuvais. Todėl D.Grybauskaitės su draugais krachas yra neišvengiamas.
1. Steven Weisman. “The Great Tradeoff: Confronting Moral Conflicts in the Era of Globalization”
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą