"Lietuvoje brandinama ir įgyvendinama 5 integruotų mokslo studijų ir verslo centrų, vadinamų mokslo slėniais, idėja. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) juose mato proveržį mokslui bei verslo ir mokslo bendradarbiavimo skatinimą. Tuo tarpu Vilniaus universiteto docentas dr. Dobilas Kirvelis slėnių steigimą vadina atsilikusiu dalyku ir siūlo į kūrybinį regioną sujungti Vilnių ir Kauną. Antraip, nuogąstauja profesorius, kuriami slėniai pavirs penkiomis juodosiomis skylėmis." (1)
Patinka man ši diskusija. Ne tokia pikta, kaip rinkimų turgus. Gaila, bet technologinio slėnio pagrindus neaptaria nei vienas. Slėnio gyvybė priklauso nuo pinigų. Turi būti žmonės, kurie turi tų pinigų, arba surenka juos iš kitų, norinčių rizikuoti, palaikant naujas technologijas. Vieni iš jų vadinami investuojančiais angelais, kiti - naujovių kapitalistais. Bet visi jie stropiai dirba, parinkdami vertas palaikymo technologijas ir jas vystančius kolektyvus, padėdami jiems įsitvirtinti versle patirtimi bei pažintimis, ne tik pinigais. Slėnis yra vieta, kurioje tokie žmonės susitinka su mokslininkais ir technologijų specialistais. Sukurtas naujas bendroves pardavus akcijų rinkose ar stambioms korporacijoms, tie investoriai gauna pelną.
1. Kuriami mokslo slėniai: vieniems proveržis, kitiems – juodos skylės Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt2008 spalio mėn. 4 d. 14:16.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą