Oi bankai, bankai...

Dažnas komentarų rašytojas bei pokalbių dalyvis sako apie krizę, kad opozicija kalta, kad Amerika ar Rusija viskuo kaltos, kad reikia aptarti bankus ir panašiai. Atrodo, kad mes esame laukiniai izoliuotoje saloje, kad nesuprantame, kas darosi aplink mus. Krizė - tai mūsų butai, brangesni negu Berlyne. Krizė - tai mūsų statybininkai ir vairuotojai, netekę jų gražių uždarbių. Kai lenkai skolinosi eksporto sutvirtinimui, mes, bankų reklamos užliūliuoti, skolinomės būstams ir maksimų bei jų konkurentų statybai Lietuvoje. Krizė - tai mažėjantis pirkėjų skaičius mūsų eksportuotojams Vakaruose, o dabar - jau ir Rytuose. Krizė - tai alkanos mūsų šeimos, bandančios išsimokėti skolas. Krizė - tai pabrangę ar visai išnykę galimybės pasiskolinti mūsų verslams bei nekilnojamo turto pirkėjams. Krizė - tai mūsų Kirkilas ir ilgai jį palaikęs Kubilius, keliantys mokesčius "Sodrai", patentininkams ir kitiems, kai visas pasaulis mažina mokesčius, stimuliuodami dūstančią ekonomiką. Ir tai tik pradžia. Pasakos apie Ameriką, Rusiją ir bankus yra tiktai pasakos, rodančios, kad turtingi irgi verkia. Nustokime meluoti bent patys sau. Imkimės gelbėti, ką dar galima išgelbėti.