Viename iš Lietuvos dienraščių trumpai aprašytas Lietuvos studijų sistemos krachas. Šios mintys vertos d4mesio:
_"Respublikos" redakcijos skiltis
Švietimo strategija - prištampuoti beverčių diplomų (8)
2011 liepos mėn. 07 d. 10:26:23
Švietimo strategija - prištampuoti beverčių diplomų
Ką veiksi baigęs mokyklą? Stosiu į aukštąją. Ką veiksi baigęs aukštąją? Emigruosiu. Draugai laukia Londone.
Pagal tokį gyvenimo scenarijų dabar gyvena dauguma Lietuvos jaunimo. Gal gerai, kad pagal tokį? Bent ne iškart išvažiuoja. Vos baigę mokyklą. Pabūna, pasimoko, sulaukia diplomo. Lietuvoje dažnai beverčio, nes įgytų žinių nėra kur pritaikyti. Nebent įsidarbinti šluotos vadybininku. Ar kastuvo politologu. Tačiau ir šios vietos užimtos. Gatvių šlavėjais padirbėja darbo biržų bedarbiai.
Valstybėje nėra jokios strategijos, kokių sričių specialistų prireiks artimiausioje ateityje. Tarkim, po 5 metų. Kur derėtų nukreipti studijuojančio jaunimo srautus. Kokios bus plėtojamos pramonės šakos. Kokios bendrovės ir įstaigos jaunuosius specialistus susirinks. Turint strategiją būtų galima sustabdyti bent dalį iš Lietuvos emigruojančio jaunimo. Bet su jaunais žmonėmis žaidžiama ruletė „švietimas“. Apsišviesk, gauk diplomą ir dink. Nesuk valstybei galvos. Jei pavyks, įsidarbinsi pagal specialybę. Jei ne, įrėminsi diplomą ir plušėsi bare. Galbūt Palangoje, o galbūt Dubline.
Net nebūnant futuristu ir dabar aišku, kad senstančiai visuomenei prireiks medikų ir slaugytojų. Kol galutinai nenusens, prireiks šiek tiek pedagogų. Vėliau juos bus galima perkvalifikuoti į trečiojo amžiaus universitetų dėstytojus. Sprendžiant iš glamūrinių žurnaliukų, prireiks būrėjų, makiažo meistrų, juokdarių, įvaizdžio kūrėjų ir asmens vadybininkų. Tačiau būrėjų ir makiažo meistrų mūsų universitetai neruošia. Ir neruoš. Nenusipigins. Asmens vadybininko specialybės taip pat nėra. Su „elitu“ pluša savamoksliai.
Futuristiškai mąstant, valstybė štampuoja inžinierius, nors teks juos perkvalifikuoti į batų ar odinės galanterijos taisytojus. Arba santechnikus. Nes šios profesijos paklausesnės.
Universitetai, aišku, be darbo neliks. Jei reikės, susijungs. Mokys studentus, atvykusius iš trečiųjų šalių. Kad Lietuvoje dar likusios lietuvaitės nepritrūktų egzotiškų jaunikių. Tačiau kaip jaustis lietuviui jaunuoliui, kai jis iš esmės mokosi ne tam, kad ateityje Lietuvoje galėtų savo žinias realizuoti, bet tik dėl diplomo. Pirma, tokią psichologiją formuoja valdžia, neturinti švietimo strategijos. Antra, tokią psichologiją pasigauna snobizmas. Diplomo neturėti yra neprestižiška. Diplomas - kaip firminis skudurėlis. Jei ne - esi „daunas“. Snobiška tendencija jau pastebima. Jei abiturientai nepatenka į norimą specialybę, stoja į priešingą. Jokiu būdu nelaukia kitų metų.
Taip nuvertinamas švietimas. Nes niekas neinvestuoja į traktorių iš anksto nutaręs, kad šis traktorius niekada nevažiuos. Tik mūsų valstybė taip džiaugsmingai investuoja. Jau kelis dešimtmečius. Tik švietimo ir mokslo ministrai keičiasi. Ruošiame specialistus gamykloms, kurios jau seniai privatizuotos, ištratintos ir išnykusios. Virtusios aikštėmis, sandėliais, o pačios išskridusios į dausas. Su visomis kadaise dūzgusiomis staklėmis. O kas mums? O mes toliau štampuojame. Niekam nereikalingus technologus, cechų meistrus, inžinierius._
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą