Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2012 m. balandžio 28 d., šeštadienis

Unikalus laikotarpis universitetų gyvenime

Studijų krepšelis gali greitai virsti ubago krepšiu. Juk yra rotacija. Netenki krepšelio, turi imti didžiulę paskolą. Todėl logiška rinktis socialinius mokslus, nes jie yra pigiausi. Mažiausia tikimybė užstrigti su skolų maišu. Štai dėl ko krepšelių sistema yra laikina.

Pasinaudokime ja, kol galime. Sukurkime dirbti gebančių žmonių komandą, kuri, pasiremdama nors ir laikina bei ydinga krepšelių sistema, pertvarkytų šalies universitetinį išsilavinimą. Juk mums visiems reikia tokių kadrų, kurie galėtų ilgus metus konkuruoti šių laikų ekonomikoje,politikoje, mene ir moksle.

Turime bendrą tikslą. Turime priemonę jam pasiekti. Reikia tik ryžto.

Unikalus laikotarpis universitetų gyvenime

Studijų krepšelis gali greitai virsti ubago krepšiu. Juk yra rotacija. Netenki krepšelio, turi imti didžiulę paskolą. Todėl logiška rinktis socialinius mokslus, nes jie yra pigiausi. Mažiausia tikimybė užstrigti su skolų maišu. Štai dėl ko krepšelių sistema yra laikina.

Pasinaudokime ja, kol galime. Sukurkime dirbti galinčių žmonių komandą, kuri, pasiremdama nors ir laikina bei ydinga krepšelių sistema, pertvarkytų šalies universitetinį išsilavinimą. Juk mums visiems reikia tokių kadrų, kurie galėtų ilgus metus konkuruoti šių laikų ekonomikoje,politikoje, mene ir moksle.

Turime bendrą tikslą. Turime priemonę jam pasiekti. Reikia tik ryžto.

2012 m. balandžio 26 d., ketvirtadienis

Atliekos ir atominė

Nemokamų pietų laikai baigėsi. Už atominės radioaktyvių atliekų saugojimą tūkstančius metų reikia sumokėti pilną kainą. Atominės entuziastai, kai išsiaiškinsit, kam ir kiek už saugojimą mokėsite, tada ir ateikite agituoti prieš referendumą.

O dabar patylėkite ir pagalvokite.

Vėjas, saulė ir vandenilis

Vokiečiai vysto vandenilio energetiką. Vėjo ir saulės energija kaupiama vandenilio pavidalu bei panaudojama, kai trūksta saulės ir vėjo.

Neiššvaistykime ribotus mūsų resursus atominei elektrinei, kuri yra nesuderinama su vėjo ir saulės energijos gamyba, nes yra pernelyg lėta, kad duoti daugiau energijos, kai nepakanka atsinaujinančių šaltinių.

2012 m. balandžio 24 d., antradienis

Sustokime

Jei pasistūmėjome elektros jungčių su Vakarais vystyme bei suskystintų dujų terminalo statyboje, tai jau padaryti geri darbai energetiniam saugumui stiprinti. Tokių darbų ir pakanka.

Kam statyti pernelyg galingą atominę, kuriai tų jungčių neužteks? Juk teks dėl tokio didelio galingumo likti prie rusų rezervinės sistemos. Kam vėl prisirišti prie rusų elektros bambagyslės?

2012 m. balandžio 23 d., pirmadienis

Pasinaudokime krepšelio sistema aukštojo mokslo sutvarkymui

Atėjo laikas pasinaudoti jau sukurta krepšelio sistema, suteikiant studentams ir jų giminėms pasirinkimui būtiną informaciją.

2012 m. balandžio 21 d., šeštadienis

Kas naujo Europoje?

Europos situacijos apžvalgą reikėtų paremti dviem faktais: vienu ekonomikos ir vienu politikos.
Bedarbystė visoje Europoje yra aukštesnė, negu dešimt procentų. Jaunimo bedarbystė dar sunkesnė: kas penktas nuo 16 iki 24 metų amžiaus norintis dirbti asmuo neturi darbo. Tai akivaizdžiai stabdo vartojimą ir silpnina visuomenės sutarimą bei Europos konkurencines pozicijas.
François Hollande, prancūzų socialistas, pagal visas apklausas tampa naujuoju Prancūzijos prezidentu. Jis ruošiasi apkrauti turtingiausius septyniasdešimt penkių procentų pajamų mokesčiu bei peržiūrėti Vokietijos primestas sutartis, kuriose taupymas užgožia ekonomikos skatinimą.

2012 m. balandžio 18 d., trečiadienis

Padavėjai

Nijolė Kelpšaitė primena, kad Vakaruose studijuojantys dažnai pradeda dirbti nuo padavėjo. Minimalus atlyginimas toks didelis, kad ir mokslus baigti, ir atostogų į Turkiją nuvažiuoti išeina. Gi ponai Lietuvoje darbo reikalauja, o moka taip mažai, kad baltarusiai juokiasi, nes gauna tiek pat, esant Baltarusijoje mažesnėms kainoms. Užtat Lietuvoje niekas netrukdo klausytis per radiją:

_Leiskit į Tėvynę,leiskit pas savus..._

Visi supranta, visi su malonumu klausosi ir užjaučia išvažiavusius.

2012 m. balandžio 17 d., antradienis

Lietuva neturi strategijos.

Kaip mes konkuruosime su rusais? Rusai stato atomines. Mes irgi statome. Jei subsidijų dėka technologijos sustiprės Japonijoje, Vokietijoje bei kitur, ir todėl „žalioji“, saulės ar vėjo energija atpigs, rusai atsidurs prie sudužusios geldos, ir mes prie jos atsidursime. Ar taip konkuruojama?

Kur mūsų nuojauta? Kur mūsų logika? Neapykanta lenkams ir rusams užliejo mūsų akis.

2012 m. balandžio 12 d., ketvirtadienis

Intelektualesnio rinkėjo vargingi pasiekimai

Sako, kad mūsų parlamentą tik "bobukės" renka, tai išrenka į save panašius. Intelektualesnis rinkėjas "rinkimuose" nedalyvauja.

Todėl intelektualesnis rinkėjas gauna pagal nuopelnus: vagiančius kreivius ir degučius bei kitą smulkmę, parsiduodančius teisėjus, vis augančius mokesčius, sugriautą ekonomiką, katastrofišką bedarbystę ir to pagrindu juokingus uždarbius, jei palyginsim juos su vis naujai kuriamų monopolijų kainomis.

Pridėkim dar užnuodytus ekonominius santykius ne tik su rusais, bet ir su lenkais.

2012 m. balandžio 10 d., antradienis

Nereikia nei krizės,kad įsitikinti, jog vagių valdomi privatūs fondai tik atneša nuostolį.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas Seime pristatydamas reformą pripažino, kad 2004 m. „Sodros“ pensija išaugo dešimtadaliu, o privačių pensijų fondų – apie tris procentus.

Jeigu pevedėte pinigus iš „Sodros“, tai netekote septynių procentų pajamų tuo metu, kai perkaitusi pasaulio ekonomika augo, kaip ant mielių.

2012 m. balandžio 9 d., pirmadienis

Sustabdykime atominį projektą

Be kelių davatkų dauguma supranta šio projekto nepagrįstumą. Teisingiausiai galvoja tie, kurie primena, jog per 18 metų, kol atidavinėsime skolas, ši technologija beviltiškai pasens.

Sustabdykime naivių idealistų bandymus užkrauti mums tokią skolų kuprą.

2012 m. balandžio 7 d., šeštadienis

Ar norime, kad Lietuva vėl atsigautų?

Atominės elektrinės statybos pasirinkimas leistų ir toliau siauram žmonių rateliui, galinčiam semti iš šio radioaktyvaus bet didelio pinigų katilo, klestėti mūsų visų sąskaita. Daugumai būtų tik grynas nuostolis, nes brangiai mokesčiais apmokama elektra naikintų mūsų konkuravimo pasaulyje galimybes.

Galų gale mums reikia pasirinkti: ar mes leisime daugumai lietuvių produktyviai ir kūrybingai dirbti, ar tik toliau penėsime Kreivių, Degučių ir dar keletą panašių šeimynų. Mūsų tautos, mūsų kalbos ir kultūros klestėjimas priklauso nuo šio pasirinkimo.

2012 m. balandžio 6 d., penktadienis

Kas svarbiausia, ką mums duoda emigrantai?

Neatspėjote, tai ne siunčiami į Lietuvą pinigai. Išvykstant paties gabiausiems ir kvalifikuotiems. kyla geros darbo jėgos kaina Tėvynėje, todėl gerėja mūsų visų gyvenimas. Jeigu žmonės į užsienį nevažiuos, tai darbo užmokestis Lietuvoje liks prasivogusios Bulgarijos lygio.

2012 m. balandžio 5 d., ketvirtadienis

Masiulis atvirai sako, kad mes mokėsime brangiai už atominę politiką

Nuostabu, kokie primityvūs Lietuvos politikai. Kartais jie pasako tiesą:

_Būdamas naujos atominės elektrinės šalininku, suprantu, jog labiausiai visuomenę gąsdina galimai didelė naujos elektrinės statybų ir jos pagamintos elektros kaina. Tai, kad pastatę savo elektrinę mažiau importuosime, tai yra, išvešime pinigų iš Lietuvos, daugybei žmonių kol kas lyg ir nėra svarbus argumentas.
Taigi labai įdomu, už ką ir kaip žmonės balsuotų referendumuose (jei jie vyktų šį rudenį), jei derybos su elektrinę statysiančiais japonais dar nebus pasibaigę ir galutinė projekto kaina bus nežinoma?
Žmonių susirūpinimas suprantamas, nes elektra jau ir dabar yra brangi. Greičiausiai daugelis nežino, kad, pavyzdžiui, jau dabar žiūrėdami televizorių jie moka ne tik už sunaudotos elektros pagaminimą, tiekimą, bet ir už dalinę šalies energetinę nepriklausomybę. Apie šeštadalį elektros kainos – maždaug 7 centus – sudaro mokestis už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP). Už šiuos pinigus valstybė superka brangiau gaminamą lietuvišką elektrą, remia atsinaujinančią energetiką. Greičiausiai ateityje jie bus naudojami ir naujos atominės elektrinės statybai.

Analizuojant kelių pastarųjų metų tendenciją matome, jog VIAP mokestis yra linkęs didėti. Dar visai neseniai jis sudarė mažiau nei 5 centus. Jei šis mokestis ir toliau augs, pavyzdžiui, vien dėl būtinybės pastatyti naują atominę elektrinę, žmonės turės mokėti daugiau už lūkesčius, kad kažkada vėl turėsime galingą savo jėgainę.
Tuo tarpu elektra pastačius naują atominę vargu ar labai atpigs. Juk iš pradžių reikės išmokėti jos pastatymui paimtus kreditus. Po to tikėtis stebuklų taip pat neverta. Kaip pripažino energetikos ministras, integravus Lietuvą į bendrą Šiaurės Europos, Lenkijos elektros sistemą, elektrą pirksime už rinkos kainą.
Tikras patriotas pasakytų: „Energetinė nepriklausomybė kainuoja ir dėl to nereikia skųstis“. Tai yra šventa teisybė. Tačiau gyvenimiška tiesa liudija ką kitą: jei už energetinę nepriklausomybę bus mokama ne iš daug kam mistinio valstybės biudžeto, o gyventojai pradės gauti didesnes sąskaitas - kalta bus valdžia. Panašių pavyzdžių toli ieškoti nereikia – kai tik energetikos ministras visai neseniai nurodė padidinti šalyje parduodame dyzeline esančių biodegalų (kurie gaminami iš Lietuvoje išaugintų rapsų) dalį ir kuras dėl to pabrango, niekas garsiai nesidžiaugė, kad dabar iš Rusijos naftos pirksime mažiau.

Žinoma, būtų geriausia, jei VIAP mokesčio apskritai nebūtų, o valstybė statydama naują atominę elektrinę nelystų į žmonių kišenę. Tačiau taip greičiausiai nebus [1]._

1. http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/emasiulis-naujos-atomines-seimininkas-gali-buti-kiekvienas-lietuvis.d?id=57769148#ixzz1rB0O9RZa

2012 m. balandžio 4 d., trečiadienis

Skanaus.

Jūs visi atsimenat, kad aš esu ir buvau ankstyvas verslininkas. Nuo mano verslo priklausė, ar mano vaikai turės ko pavalgyti. Aš išmokau konkuruoti kaina. Jeigu pasisekdavo pigiau gauti prekes, tai man buvo didelė šventė. Dabar maisto gamintojai Lietuvoje yra verslininkai. Jie gali maistą pavadinti organiškai užaugintu, bet daro viską, kad pagaminti pigiau ir daugiau. Jūs visa tai suvalgote. Gal jau laikas atsiprašyti jūsų gimines kaime ir jums patiems išmokti užsiauginti jūsų maistą? Tai nėra patarimas. Tai klausimas apie jūsų rūpestį jūsų sveikata.

_Let’s hope you’re not reading this column while munching on a chicken sandwich.
That’s because my topic today is a pair of new scientific studies suggesting that poultry on factory farms are routinely fed caffeine, active ingredients of Tylenol and Benadryl, banned antibiotics and even arsenic.

“We were kind of floored,” said Keeve E. Nachman, a co-author of both studies and a scientist at the Johns Hopkins University Center for a Livable Future. “It’s unbelievable what we found.”

He said that the researchers had intended to test only for antibiotics. But assays for other chemicals and pharmaceuticals didn’t cost extra, so researchers asked for those results as well.

“We haven’t found anything that is an immediate health concern,” Nachman added. “But it makes me question how comfortable we are feeding a number of these things to animals that we’re eating. It bewilders me.”

Likewise, I grew up on a farm, and thought I knew what to expect in my food. But Benadryl? Arsenic? These studies don’t mean that you should dump the contents of your refrigerator, but they do raise serious questions about the food we eat and how we should shop.

It turns out that arsenic has routinely been fed to poultry (and sometimes hogs) because it reduces infections and makes flesh an appetizing shade of pink. There’s no evidence that such low levels of arsenic harm either chickens or the people eating them, but still. ...

Big Ag doesn’t advertise the chemicals it stuffs into animals, so the scientists conducting these studies figured out a clever way to detect them. Bird feathers, like human fingernails, accumulate chemicals and drugs that an animal is exposed to. So scientists from Johns Hopkins University and Arizona State University examined feather meal — a poultry byproduct made of feathers.

One study, just published in a peer-reviewed scientific journal, Environmental Science & Technology, found that feather meal routinely contained a banned class of antibiotics called fluoroquinolones. These antibiotics (such as Cipro), are illegal in poultry production because they can breed antibiotic-resistant “superbugs” that harm humans. Already, antibiotic-resistant infections kill more Americans annually than AIDS, according to the Infectious Diseases Society of America.

The same study also found that one-third of feather-meal samples contained an antihistamine that is the active ingredient of Benadryl. The great majority of feather meal contained acetaminophen, the active ingredient in Tylenol. And feather-meal samples from China contained an antidepressant that is the active ingredient in Prozac.

Poultry-growing literature has recommended Benadryl to reduce anxiety among chickens, apparently because stressed chickens have tougher meat and grow more slowly. Tylenol and Prozac presumably serve the same purpose.

Researchers found that most feather-meal samples contained caffeine. It turns out that chickens are sometimes fed coffee pulp and green tea powder to keep them awake so that they can spend more time eating. (Is that why they need the Benadryl, to calm them down?)

The other peer-reviewed study, reported in a journal called Science of the Total Environment, found arsenic in every sample of feather meal tested. Almost 9 in 10 broiler chickens in the United States had been fed arsenic, according to a 2011 industry estimate.

These findings will surprise some poultry farmers because even they often don’t know what chemicals they feed their birds. Huge food companies require farmers to use a proprietary food mix, and the farmer typically doesn’t know exactly what is in it. I asked the United States Poultry and Egg Association for comment, but it said that it had not seen the studies and had nothing more to say.

What does all this mean for consumers? The study looked only at feathers, not meat, so we don’t know exactly what chemicals reach the plate, or at what levels. The uncertainties are enormous, but I asked Nachman about the food he buys for his own family. “I’ve been studying food-animal production for some time, and the more I study, the more I’m drawn to organic,” he said. “We buy organic.”

I’m the same. I used to be skeptical of organic, but the more reporting I do on our food supply, the more I want my own family eating organic — just to be safe.

To me, this underscores the pitfalls of industrial farming. When I was growing up on our hopelessly inefficient family farm, we didn’t routinely drug animals. If our chickens grew anxious, the reason was perhaps a fox — and we never tried to resolve the problem with Benadryl.

My take is that the business model of industrial agriculture has some stunning accomplishments, such as producing cheap food that saves us money at the grocery store. But we all may pay more in medical costs because of antibiotic-resistant infections.

Frankly, after reading these studies, I’m so depressed about what has happened to farming that I wonder: Could a Prozac-laced chicken nugget help?_

(OP-ED COLUMNIST
Arsenic in Our Chicken?
By NICHOLAS D. KRISTOF
Published: April 4, 2012)

2012 m. balandžio 3 d., antradienis

Ar išgelbėjo Kubilius Lietuvą?

Prisiskolino už didžiulius procentus ir mokėjo sumažintas pensijas? Tam didelio proto nereikia.

Nesusidorojo Kubilius su darbu. Bet kas jo vietoje bus geresnis.