Butai Lietuvoje dalinami ir beveik už dyką [1]

Šaunuoliai yra tie, kurie dalina butus. Mato medžius. Nesusimuš kaktą, eidami per mišką. Bet miško dar nemato. 

Mažiausiai pusė milijono lietuvių jau emigravo. Išvažiuoja gražūs, jauni, sveiki, geri specialistai. Esant tokiems tempams, greitu laiku žmonių taip truks, kad algos pakils ir konkuruos su Vakarais. Tada mokesčiai už butą nebus žmonėms tokie sunkūs, kaip dabar. Todėl butų kainos taip pat visur susivienodys su Vakarais. 

Jūs tada tikrai nieko nenusipirksit. Bus jau vėlu apie tai galvoti. 

Tikėtis išnuomoti dykai gautą butą yra be galo naivu. Jei būtų galima išnuomoti, žmonės tai patys padarytų, nieko jums nedovanotų.

Žiemą išlaikyti butą yra tikrai sunku. Lengvas grobis yra tik pelėkautuose.

 Mažiau uždirbantys žmonės tuos butus pusvelčiui atiduoda. Lietuvos viarslinykai juos priverčia, parduodami jų darbo vaisius Vakarų kainomis, o mokėdami nerealiai mikroskopinius atlyginimus. Daugumoje mažiau uždirbantys žmonės neserga maru, negeria daugiau, negu dauguma pasiturinčių (nėra iš ko?), neturi kitų didesnių moralės problemų. Tarp jų galima ramiai gyventi. Viarslinykai yra tas pelėsis, kurio dėka atsiranda tokie pigūs butai. Jei suprantam, kokie žmonės aplink mus, galime veikti pirmi. O jeigu nebūsime vedančiu šuniuku šunų grandinėje, tai vaizdas niekad nesikeis. 

Žinau, žinau. Reikia išlaikyti gerus drabužius ir padorias mašinas ir kas savaitę važinėti į svečius. Reikia pasidžiaugti gyvenimu, kol dar yra sveikatos. Bet reikalinga pusiausvyra. Vidutiniame amžiuje žmonės Vakaruose (ir ne tik ten) intensyviai kaupia tam laikui, kai sveikatos nebebus (vadinasi pensininko gyvenimas). Tokiame amžiuje tie žmonės skolinasi ir perka namus. Tik ilgas laikas leidžia sukaupti šiek tiek kapitalo. To laiko liko taip nedaug.

1. Butai Lietuvoje dalinami ir beveik už dyką. Teodora Rašimaitė.