Daug kas labai užsigauna (ir, pagal naujovišką madą, duoda man jų pasipiktinimą suprasti), kad aš joms patariu naujoje darbo vietoje šiais metais padirbėti, aptarnaujant senutes, kol nesusiras geresnio darbo pagal specialybę. Deja, действительность еще кошмарней.
Ir Lietuvoje, ir Rusijoje, ir Europoje, ir Amerikoje trūksta labai išsilavinusių už atlyginimą, už kurį negalima ilgai pragyventi. JAV, tai yra dešimt - penkiolika dolerių per valandą. Per mažai. Ilgai su tiek neištempsi. Ir tiek galima gauti be jokio išsilavinimo, aptarnaujant klientus pigiam restorane. Bet daugiau darbdaviai mokėti negali, nes neišlaikytų konkurencijos su pigios darbo jėgos šalimis ir su kompiuterizuotu verslu.
Suiro socialinis kontraktas. Todėl reikia toliau būti nuo tokių socialinių sistemų. Manau, kad mums reikia mažiau tikėtis didelių uždarbių (kurių nebus), bei labai pritrenkiančių idėjų (kurios be pinigų yra niekas). Reikia iš visų paršiuko jėgų laikytis už tų darbų bei verslų, kuriuos turime, bet, deja, nepaaukoti tiems darbams save. Reikia dar užsiauginti savo maisto laisvu nuo darbo laiku. O pinigus taupyti. Ir išsilavinimui, ir būsimiems geriesiems, su idėjomis, verslams, jei turėsime jiems pakankamai žinių bei sugebėjimų.
Žinau, kad sunku. Bet mūsų tėvai taip gyveno ir gyveno gana ilgai. Tai sveika, nes priverčia daug judėti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą