Ką daro JAV turtingieji, kad jų vaikai išliktų turtingi?

Greitai besikeičiančiame pasaulyje net turtingiems reikia turėti geresnį išsilavinimą, kad išsaugti jų turtus šeimoje. Todėl turtingieji nuo pat gimimo kuria jų vaikų galimybes gauti gerą išsilavinimą: negaili laiko skaityti ikidarželinukams, užsiimti jų sugebėjimu vystymų asmeniškai ir samdydami brangius korepetitorius, kad tinkamai paruošti gabių vaikų darželiams. Skiriamas didesnis dėmesys ir pasiturinčių vaikų socialinei brandai: turtingieji vaikai daugiau dalyvauja savanorių veikloje, komandų sporte, dažniau lanko pamaldas. Bendras rezultatas: turtuolių vaikai patenka į geriausius universitetus ir dažniau juos sėkmingai baigia, kuria stabilias šeimas [1].

Mes irgi vienais universitetais Lietuvos darbo jėgos vystymo problemų neišspręsime. Lietuvos verslas ir valdžia turi ieškoti būdų, kaip įstatymų keliu padidinti laiką, kurį tėvai gali praleisti su vaikais. Turime skirti daugiau dėmesio tėvų mokymui,  kurti vaikams geras ikimokyklinio ugdymo įstaigas, parengdami gabius ir brangiai apmokamus pedagogus darbui tose įstaigose, skirti didelį dėmesį lavinimo priemonių, tame tarpe ir knygų vaikams, prieinamumui lietuvių kalba, sustiprinti bažnyčios vaidmenį vaikų ugdymui.

1. No Rich Child Left Behind By SEAN F. REARDON

Galų gale išėjo aikštėn tiesa apie A.Kubiliaus atominės elektrinės statybos planus

Tiesa labai paprasta: vagis A.Kubilius norėjo, kad mes mokėtume už atominę elektrą brangiau, negu elektra kainuoja rinkoje [1] ir melavo, kad atominė elektra mums bus pigi. Jam mat parūpo dideli atkatai.

Sodinti į kalėjimą vagį ir apgaviką A.Kubilių. Anksčiau už pavogtą arklį bausdavo. Arklys buvo energijos šaltinis vienam žmogui.  Dabar reikia ir visos Lietuvos skriaudiką nubausti.

1. Mokslininkų išvados Seime jaukia atominės energetikos planus 

Balčytis išplepėjo, kodėl Gintarinė Ledi Prunskienė gydėsi Maskvoje

Prunskienė, vadovavusi mūsų Vyriausybei perėjimo prie kapitalizmo metu, gydėsi nuo insulto Maskvoje. Kodėl? Štai Balčyčio, buvusio mūsų ministro, dabar europarlamentaro, atsakymas:

_...Nereiktų tikėtis, kad jau šį rudenį .... Lietuvą užplūs pacientai iš turtingų valstybių. Priežastis – nepakankamai išvystyta ir patraukli infrastruktūra. Todėl jau šiandien būtina ieškoti inovatyvių metodų, taikyti viešąją ir privačią partnerystę, t.y. kada valstybė su privačiu kapitalu steigtų modernius sveikatingumo/gydymo centrus, kurių teikiamų paslaugų kokybė tenkintų iš Vakarų atvykstančius pacientus [1]._

Gydymas Maskvoje tikrai vertas mūsų dėmesio: 

_K. Prunskienė Maskvoje gydoma jau daugiau nei 3 mėnesius. Didelis šio centro privalumas, kad jis turi įrangos, kokios Lietuvoje nėra. Pavyzdžiui, čia yra įrenginys, kuris formuoja taisyklingą eiseną. Žmogus turi eiti valandą, o įrenginys, paremdamas įvairias kūno vietas, taip paskirsto kūno svorį, kad ėjimas būtų taisyklingas [2]._

Maskva yra vienas iš artimiausių daugiau nei dešimt milijonų gyventojų turintis miestas netoli nuo mūsų namų. Maskva turi daug naftos dolerių šiuolaikiniams prietaisams pirkti, šiuolaikinius pastatus statyti. Maskva turi gerai išsilavinusį medicininį personalą. 

Kai kas sako, kad mums toks gydymas yra neįperkamas. Pagrindinis klausimas jiems yra paprastas: kam tokiems "mums" neįperkamas? Kas čia tokie "mes"? Yra žmonių, kuriems niekas neįperkama. 

Prunskienės giminė turi pinigų, todėl, kaip visi, turintys pinigų, jie yra informuoti:  neis gydytis, kur daug brangiau, o kokybė yra blogesnė.

Sakykim, kad dalis medicinos talentų lieka Lietuvoje. 

1. Tada pinigų turintys, kaip Pruskienės giminė, gydytųsi Lietuvoje pas tuos talentus. Deja, taip nėra, Prunskienė gydosi Maskvoje. 

2. Dar daugiau, kadangi medicininės paslaugos dabar pavirto pasaulinės rinkos dalimi, ir žmonės randa geros kokybės medicinines paslaugas net Indijoje ir panašiose vietose, tai, esant gerai tų paslaugų kokybei Lietuvoje, atvažiuotų turtingi žmonės iš Vakarų gydytis į Lietuvą ( ne vien vargstantys neseniai emigravusieji lietuviai.Turime remtis informuotų ir pasiturinčių žmonių žiniomis. Durnių yra visur, tame tarpe ir tarp mūsų emigrantų.) Deja, Balčytis sako, kad vakariečiai Lietuvon gydytis nevažiuoja, ir nėra ko greitu laiku tikėtis, kad pas mus važiuos.

Šie du faktai prieštarauja mūsų prielaidai, kad Lietuvoje turime talentų, kurie sugeba gydyti šiuolaikiniu lygiu. Reiškia, mūsų prielaida yra neteisinga.

 Su gydymu Lietuvoje tokia problema: šūdas siūlomas, kaip tikras gydymas, kurio Lietuvos realybėje nėra. Juk tikri medicinos talentai juda tik viena kryptimi: iš Lietuvos į Vakarus. Pas ligonį Lietuvoje ateina toks  "profesorius", kuris nieko nežino. Aišku, jei geltoną šūdą parduosi aukso kaina, tai bus per brangu.

Todėl jei jūsų gydymui reikalinga šiuolaikinė įranga, ar jei slaugote močiutę, kuriai sunku nuvažiuoti toli, o Lietuvoje nėra tinkamo gydymo, reikia pagalvoti apie gydymą Maskvoje.


1. Z.Balčytis. Plačiau atverti duris medicinos turistams iš kitų valstybių 
2. 70-metį Maskvoje švenčianti K.Prunskienė - iš arti - DELFI Žinios

Middle class is going down the drain

Hello everybody,

Middle skilled jobs are becoming scarce. Your choice is: to take low skill (low pay) jobs and to be poor, or to work hard, to get a high skill job. I know working hard is not good for your health. Sitting on the beach for days is better. Becoming poor you are risking your health even more. 

Good luck and take a look at the Figures.

T.

http://opinionator.blogs.nytimes.com/2013/04/17/are-the-good-jobs-gone/?hp

Internetu paremtos studijų programos

Konkuruoti su robotais tampa vis sunkiau. Padoriam uždarbiui mums reikia vis daugiau išsilavinimo, kurio siekia ne tik milijonai jaunimo, bet ir milijonai suaugusių kvalifikacijos pakėlimui. Tradicinis universitetinis išsilavinimas tampa labai brangiu, todėl politikai, besimokantieji ir jų tėvai spaudžia mažinti kainas.

Senokai domimės internetu paremtomis studijų programomis (angliškai MOOCs), kurios daugumoje naudoja socialinių tinklų (kaip Facebook) taktiką. Tūkstančiai studentų viename kurse mokosi kartu iš paskaitų filmų bei tų filmų aptarimo tarpusavyje, iš internetinių komentarų bei klausimų, netgi tikrina vieni kitų rašomuosius darbus.

Kadangi tokiose programose galima užrašyti kiekvieną studento kompiuterio veiksmą, gaunami labai dideli duomenų masyvai. Šiuolaikiniais didelių duomenų masyvų tyrimo metodais galima tuos duomenis išnagrinėti, surandant, kokie profesorių veiksmai koreliuoja su geriausiu studentų mokymusi.

 Milijonų milijonus studijuojančių galima drąsiai pavadinti minia (angliškai crowd). Tos studijuojančių žmonių minios veiksmai tampa šių studijų programų augimo šaltiniu (angliškai, source). O jeigu augimo šaltinis yra minios veiksmai (angliškai crowd sourcing), tai tas augimas tampa ypač spartus. Milijoninė minia yra juk didelė.

Už ką tokios studentų mokymo kompanijos (MOOCs) gautų pinigus? Studijos yra ir liks nemokamos. Tai gerai, mes, lietuviai, mėgstame nemokamus dalykus. Vienas iš galimų būdų - išsimokiusiųjų žmonių sertifikavimas. Jei už vieno kurso pabaigimo sertifikavimą prašys po tik po 20-30 dolerių iš vieno studento, tai turint kelis milijonus studijuojančių gaunasi nemažos pinigų sumos. Dabar jau deramasi su reguliuojančia biurokratija, kad būtų galima sertifikuoti ir viso universitetinių kursų rinkinio užbaigimą [1].

Vienu žodžiu, geriausi pasaulio profesoriai kaupia žinias, kaip efektyviausiai mokyti studentus. Mūsų profesoriai tame nedalyvauja. Studentams dalyvauti reikia (tuo labiau, kad nieko nekainuoja), nes sugebėjimais turime konkuruoti pasaulio ekonomikoje, nepaisant to, kad mūsų tautos vadovybė vis dar akmenimis skaldo riešutus. Populiari teorija - rusai pakenkė mūsų vadovų smegenis, ir dabar mūsų vadovai nusirito į žemesnį išsivystymo lygį, arčiau beždžionių.

1. Online learning: Campus 2.0

B.Rasimas pateikė pluoštą gerų argumentų, kadėl mums dabar kenksminga susitelkti visas mūsų jėgas į vieno didžiulio branduolinio reaktoriaus statybą

B.Rasimas. Ar viskas gerai mūsų energetikos strateginiame planavime? 

Kaip uždarbiauja chirurgai?

JAV ligoninė gauna du-tris kartus daugiau pinigų už chirurginio ligonio gydymą, jeigu gydoma nekokybiškai ir susidaro komlikacijos [1]. Pinigų dabar visiems trūksta, todėl bandymai pagerinti chirurginių operacijų kokybę JAV ligoninėse yra nepopuliarūs. Ar Lietuvoje chirurgai naudojasi tokiu pat metodu uždirbti? Galite palikti jūsų nuomonių aprašymus komentarų skyriuje.

1. Hospitals Profit From Surgical Errors, Study Finds By DENISE GRADY

Kaip George Soros investuoja, kad gautų pelno?

George Soros naudojasi tais atvejais, kai daugelis žmonių klaidingai supranta realybę ir tas klaidingas supratimas per tų daugybės žmonių veiksmus atveda prie laikinų iškreipimų pačioje realybėje.

Pavyzdžiui, jei daug žmonių klaidingai galvoja, kad nekilnojamo turto kainos gali žymiai kilti neribotai, daug aplenkdamos infliaciją, tai tos kainos laikinai pradeda žymiai kilti, daug aplenkdamos infliaciją, nes ta daugybė žmonių perka tokius pernelyg brangius būstus.  George Soros bando nustatyti momentą, kai tos kainos neišvengiamai kris, ir pasinaudoti šiomis žiniomis investicijose [1].

1. Brooks: What You’ll Do Next

Proto bokštas - A.Kubilius?

Kipro gyventojai, siekdami prisivilioti turtingesnius rusus, tiesiog dalina jiems Europos Sąjungos pilietybę [1]. A.Kubilius, norėdamas išvengti kelių turtingesnių anksčiau Lietuvoje gyvenusių rusų ar lenkų atvažiavimo, pasiruošęs atkirsti nuo tautos kamieno milijonus užsienio lietuvių [2]. Kažkas čia yra durnas? Kaip galvojate, kas?

1. Kipras turtingiems rusams siūlo pilietybę  

2. A. Kubilius: iniciatyva dėl dvigubos pilietybės gali sukelti nemažai grėsmių

Kur pirmiausia turi investuoti mūsų valstybė?

Reguliariai girdime gerbiamų, protingų, patyrusių Lietuvos universitetų atstovų pasisakymus, kad mums būtina paruošti šimtą gerų darbininkų vienam gabiam inžinieriui, tada Lietuvon ateis užsienio kapitalas. Tas kapitalas sukurs daug fabrikų. Visi uždirbsime. Lietuva suklestės [1]. Kvepia tokios idėjos dvidešimtojo amžiaus pirmos pusės svajonėmis.

Dabar gi matome, kad, kai tik paruošiame gabesnį inžinierių ar geresnį darbininką, tuoj dauguma tų žmonių atsiduria Vakaruose, kur jie gali dirbti pagal sugebėjimus ir normaliai uždirbti. Turime sukurti tokią verslų ir darbų ekosistemą, kurioje žmonės vieni kitus paremtų ir norėtų čia dirbti. Tam reikia panaudoti viską, ką turime: ir unikalios kultūros vystymą, ir gražią bei palyginus švarią gamtą, ir ekstremalių skirtumų tarp turtuolių bei vargšų mažinimą, ir to, ko mes mokome dirbančiuosius, suderinimą.

Matome, kad darbininkus ištumia konkurencija su Azijos ir Afrikos darbininkais bei robotais, todėl visur ir visada tarp aukštąjį mokslą baigusių bedarbių yra mažiau, negu tarp darbininkų. Valstybės finansuojamus tyrimus suvokiame kaip visos šiuolaikinės ekonominės ekosistemos pagrindą. Tai ir karinių projektų metu atliktų darbų pritaikymas ekonomikoje, ir grantai, ir valstybės finansuojami tyrimai bei studijos universitetuose, ir daugelis kitų metodų.  Kyla naujas gamybos būdas - unikalių gaminių darymas, naudojant kompiuterio valdomą trimatį spausdinimą. Taigi, apgalvotas valstybės investicijų derinimas su mažais, judriais, lengvai prisitaikančiais prie naujovių, verslais yra būtinybė.

Matome, kad internetinių studijų dėka aukštojo mokslo prieinamumas tik didėja, konkurencija tarp universitetų tik auga. Jeigu nesugebame prisivilioti brangiai apmokomų mokytojų-profesionalų bei profesorių-profesionalų, kurie galėtų didelę jų darbo laiko dalį skirti mokinių bei studentų kūrybingumą skatinančio mokymo vystymui, tai mes šioje pasaulinėje konkurencijoje pirmiausia žymiai atsiliekame. Visus studentus reikia mokyti verslo išminties. Visiems studentams ir profesoriams reikia leisti pradėti verslus, remiantis universitetuose sukurtomis idėjomis. Verslininkai turi būti reguliarūs svečiai paskaitose [2].

Grėsmė mūsų valstybei privers mus keistis, bet daug kas bus jau prarasta, kaip daugybė gabių bei energingų emigrantų, taip ir laiko. Gerinti mokymą bei dėstymą turime dabar, sumaniai naudodami valstybės lėšas ir tų lėšų paskirstymo pertvarkymą.

1. Universitetus būtina jungti ir skubiai pertvarkyti  
2. Building a Better Tech School

Aiškus Thatcher palikimo įvertinimas

Thatcher padarytas pernelyg radikalus verslo išlaisvinimas iš visuomenės kontrolės katastrofiškai sumažino padorumo reikalavimus žmonių poelgiams ir  atvedė prie globalios krizės, kurioje mes dabar gyvename. Kaip ji tai padarė? Sunaikindama didžiausią dalį valstybės kontrolierių bei profsąjungų įtakos ir kitas balansuojančiais jėgas, kurios stabilizavo mūsų gyvenimą, [1, 2, 3].

Thatcher reformos išlaisvino kelią godumo ir savanaudiškumo siautėjimui. Kai pamatėme to siautėjimo rezultatus, praradome tarpusavio pasitikėjimą, ir prasidėjo krizė, kuri dabar dar čia. Kaip sako gerbiama Prezidentė D.Grybauskaitė, valstybė šioje krizėje yra ne prie ko.

Thatcher sustiprino mūsų pagarbą technologijai ir polinkiui į verslą [4].

O dabar mano mintys apie Thatcher angliškai:

And now on to polygamy... Margaret Thatcher’s reforms destroyed economic and political equilibrium and decency in today's society. The crisis that is raging now is based on the lost trust as a result of the Margaret Thatcher’s reforms. Only removing the Margaret Thatcher’s reforms from our life we will get to the end of this crisis.
Margaret Thatcher’s reforms were helpful for entrepreneurs and inventors though. This part of her legacy we should keep.

AntiWinstonSmith wrote:
" Thatcher’s reforms destroyed economic and political equilibrium and DECENCY in today's society . "

I think this is the essence of Thatcherism :

If it is worth , if it generates PROFIT we do it , no matter how indecent it is . . . [5].


1._But the commemorations were accompanied by more acerbic, even vitriolic, remembrances from those who saw her as a destructive figure who had ruptured the economic and social fabric of postwar Britain and left a country that was more divided, more selfish and, for the have-nots, more resentful than at any time in its recent history._

 Thatcher’s Hard Policies Are a Tough Sell in Hard Times By JOHN F. BURNS and ALAN COWELL

2. _Her legacy is of public division, private selfishness and a cult of greed, which together shackle far more of the human spirit than they ever set free._

British Newspapers Reflect Divided Views of Thatcher Legacy By ALAN COWELL 

3. _She began the deregulation of banking that led ultimately to Britain’s contribution to the global financial crisis of 2008._

Thatcher’s Divided Isle

4. Brooks: Thatcher’s Vigorous Virtues
5. Margaret Thatcher -  

Freedom fighter

Kaip valgyti raudoną mėsą?

Bakterijos, kurios gyvena mūsų pilve, naudoja mėsos komponentą, vadinamą karnitinu, kaip energijos šaltinį. Todėl, kai mes pavalgome mėsos, kraujyje pasirodo daug medžiagos, vadinamos TMAO, kuri sulaiko cholesterolį mūsų ląstelių membranose ir žymiai didina širdies bei kraujagyslų ligų tikimybę.

Vietoje raudonos mėsos geriau  valgyti dažniau žuvies, vištienos bei pieno produktų, kurie turi mažiau karnitino. Raudonos mėsos geriau valgyti retai. Kas yra retai? Kartą per dvi savaites, nedidelę porciją, yra pakankamai retai. Sunkiai sergantiems gali būti verta tapti vegetarais, kaip padarė Prezidentas B.Clintonas. Tai yra rizikingas žingsnis, ir  brangiai kainuojantis, todėl būtina tartis su gydytoju. [1].

1. Culprit in Heart Disease Goes Beyond Meat’s Fat

D.Grybauskaitė apie pasisakymus prieš atominę: Vyriausybės atstovai menkina Lietuvos įvaizdį [1]

• Tik Prezidentė, niekindama piliečių aiškiai išreikštą valią prieš atominę elektrinę, gerina kabutėse valstybės įvaizdį, statydama mūsų valstybę į vieną gretą su Prezidentės draugo, diktatoriaus, Lukošenkos despotija.
  
  
  1. Sakė prezidentė D.Grybauskaitė  (894)
  
  
  
  

Pasirodė dar vienas paukščių gripas

Virusas vadinasi H7N9. Kol kas šis virusas aptinkamas tik Kinijoje. Virusas yra agresyvus, nes kas antras susirgęs žmogus miršta. Nuo šio viruso jau mirė šeši žmonės. Virusas perduodamas nuo sveikai atrodančių paukščių žmonėms. Mutacijų, kurios įgalintų infekcijos perdavimą tarp žmonių, šis virusas, atrodo, dar neturi [1].Plaučių uždegimas, septinis šokas, inkstų, smegenų problemos - šio viruso poveikis žmogaus organizmui yra išties sunkus [2]. Ankstesniuose bandymuose grupės H7 virusai buvo atsprūs mėginimams apsisaugoti nuo jų vakcinomis. Bet standartiniai antivirusiniai cheminiai vaistai padeda nuo H7N9 [3].

1. Alarm Grows in China as Flu’s Death Toll Rises to 6

2. Report on 3 in China Who Died From Bird Flu Points to Severity of Strain
3. Another Bird Flu Outbreak

Ką svarbiausio mus gali išmokyti universitetas internetinių studijų laikais?

Tvirtai laikytis savo numonės [1], sekti ir suvokti pokalbių mintį, žinoti, kada pertraukti kitų kalbas, o kada neverta, žinoti, kaip pakeisti žmonių nuomonę, kaip prieštarauti maloniai, kaip pritraukti mentorius, suvokti, ką galima pakeisti ir ką - negalima, orientuotis situacijose.

Geriausia to mokytis seminaruose, pirmiausia smulkiai nagrinėjant nufilmuotus kitus seminarus [2].

1. How to Be Assertive: 8 Steps (with Pictures) - wikiHow
2. Brooks: The Practical University

Ko reikėjo praeituose nacionaliniuose JAV rinkimuose, kad laimėti?

Republican National Committee

Kompiuterinė programa, vertinanti universitetinio lygio rašomuosius darbus

Pasaulio studentai ir kiti besimokantieji dabar gauna galimybę tokia programa naudotis. Kadangi vis daugiau studentų siekia aukštojo išsilavinimo, o valstybių galimybės finansuoti universitetus yra ribotos ar net mažėja, tai studentai patenka į vis didesnes grupes ir, bent jau neelitiniuose universitetuose, studentai neturi galimybės pakankamai dažnai rašyti tikrinamus kontrolinius darbus bei negauna adekvačios informacijos iš dėstytojų, kiek geras yra kiekvienas konkretus studento darbas. Kompiuterinė programa, kurią nemokamai universitetams duoda organizacija EdX (bendrasHarvardo  universiteto bei Massachusettso  technologijos instituto darinys), išsprendžia tokią studentų problemą. Tai nėra primityvi programa, kuri įvertintų, ar teisingą kvadratėlį ekrane pažymėjote.

Pagrindinis programos privalumas studentams: ji iškart išanalizuoja rašomąjį darbą ir įvertina jį, nurodydama net, ar studentų darbai atitinka temą, ar ne. Studentai gali čia pat perrašyti ir bandyti dar kartą. Taigi, studentams rašymas tampa žaidimu. Tai ypač gerai tiems studentams, kurie mokosi internetiniuose kursuose.

Pirmuosius šimtą studentų darbų turi įvertinti dėstytojai. Dirbtiniu intelektu paremta EdX programa mokosi iš šių studentų darbų vertinimų ir toliau vertina pati. Šios studentų darbų vertinimo programos pagrindinis trūkumas - dar nėra pakankamai statistikos, rodančios, kiek gerai sutampa žmonių atlikti ir programos atlikti studentų darbų vertinimai [1]. Tačiau neelitinių universitetų studentams, ir tiems, kurie naudojasi internetiniais kursais, bei savišvieta visą gyvenimą, ši programa yra didelė paspirtis.

Mūsų universitetų rektoriams, kurių dauguma iš aukšto žiūri į internetinį išsilavinimą, priminsiu: nepamirškite daugybės Lietuvos bedarbių, kuriųdaugelis yra jūsų buvusieji studentai. Jiems tikrai praverstų gauti šiuolaikinių žinių, tinkamų šių dienų ekonomikai.

Siunčiu šį atvirą laišką ministerijai ir Vilniaus universitetui. Jei turite idėjų, kaip geriau tai pritaikyti Lietuvoje, tai galite surašyti jas komentarų skyriuje, randamame, suvedant į Google paieškos sistemą žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.

1. New Test for Computers: Grading Essays at College Level By JOHN MARKOFF 

Ar jums neateina į jūsų galvas paklausti, kaip žmonės Lietuvoje išgyvena

Juk vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2012 m. IV ketvirtį buvo 1730 Lt, per metus - apie 20 tūkst. Lt. Tai yra 7433 doleriai per metus, 619 dolerių per mėnesį. O visko kainos yra vakarietiškos arba didesnės (šildymo - didesnės, ačiū tau, Andriau Kubiliau). Padėtį komplikuoja didžiulė nelygybė - du trečdaliai mūsų Tėvynėje negauna net to vargano vidutinio atlyginimo. 

_2012 m. spalio mėn. pirmas ketvirtadalis visų visą darbo laiką dirbusių šalies ūkio darbuotojų uždirbo iki 1 125 litų, antras ketvirtadalis – nuo 1 126 iki 1 775 litų, trečias − nuo 1 776 iki 2 694 litų, paskutinis ketvirtadalis − 2 695 litus ir daugiau.

Didžiausia darbo užmokesčio vidurkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse ir sudarė 3 125 litus, mažiausias – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos įmonėse, kur siekė 1 000 litų [2]._

1. A.Mockus. Žemės mokesčiai neturi skriausti žmonių  (47)
2. Lietuvių atlyginimai: du trečdaliai neuždirba nė vidutinės algos  (191)