Nejaugi mažos palūkanos tęsis dešimtmečius?

Greičiausiai. Bent taip galvoja ir The Economist ir su jais dažnai besiginčijantis šios ekonomikos srities specialistas Paulas Krugmanas. Susidaro vaizdas, kad pasaulyje pernelyg daug santaupų, nerandančių gerų verslų investicijoms. Greitu laiku ši situacija vargu ar keisis. Greitu laiku reiškia bent artimiausius dešimtmečius.
 
Tiesa, JAV centrinis bankas bando kelti palūkanas. Bet rinka stato už tai, kad šis ėjimas nepavyks. Jis nepavykdavo kitiems centriniams bankams, panašioje sitaucijoje bandžiusiems kelti palūkanas. Tiesiog ekonomika suletėja taip greitai ir tiek daug, kad nelieka nieko kito, kaip grįžti vėl žemyn.

Pats žymiausias šių metų korupcijos skandalas Lietuvoje

Tai stambaus valstybinio (mūsų visų) turto perdavimas Austėjos Landsbergienės naudojimuisi [1]. Austėja Landsbergienė yra Vytauto Landsbergio anūko žmona. To paties anūko, kuris neturėdamas žalio supratimo apie politiką, yra prastumtas vadovauti kubilinių partijai. Nepotizmas ir korupcija čia susikaupia į vieną, ypač skausmingą visai Lietuvai, mazgą.


1." 2013 m. Austėja Landsbergienė be konkurso, už nerealiai menką nuomos mokestį, praktiškai neribotam laikui iš „Lietuvos energijos“ dukterinės įmonės „NT Valdos“ sugebėjo išsinuomoti beveik 2000 kv. m patalpas. Anksčiau šis Vilniaus senamiestyje esantis pastatas priklausė AB „Rytų skirstomieji tinklai“. 2012 metais pastatas buvo remontuojamas, jo rinkos vertė siekia 1 milijoną eurų Šis pastatų kompleksas dar ir plečiamas valstybės sąskaita už papildomus daugelį milijonų eurų." „Lietuvos energija“ juk yra valstybės kontroliuojama įmonė.

Internetinė prekyba žymiai padidina aplinkos taršą

Kad suvilioti žmones nepačiupinėtų daiktų pirkimui, internetinės parduotuvės dažnai sumoka už nepatikusių prekių grąžinimą atgal parduotuvei. Todėl internete pirkti daiktai yra grąžinami beveik dukart dažniau (15 proc. pirkinių grąžinama), negu paprastose parduotuvėse (8 proc pirkinių grąžinama).

Ypač dažnai grąžinamos yra elektroninės prekės. Jei žmogui reikia bent 15 minučių susigaudymui, kaip ta prekė dirba, tai tikimybė, kad prekė bus grąžinta pardavėjui, yra labai didelė.

Grąžintas prekes dažnai nebeapsimoka vėl pardavinėti ir jos išmetamos į šiukšlyną. 

Didžiojoje Britanijoje studijuoti yra pigiau, negu Lietuvoje

Štai sąrašas:

"9. Didžioji Britanija

Bendra studijų kaina - 40 290 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 42 proc.

Didžiosios Britanijos mokesčiai už universitetinį mokslą yra tokie aukšti, kad jie sudaro beveik pusę vidutinių namų ūkio pajamų. Tačiau vis dėlto ji sąraše užima tik devintą vietą dėl didelių šalies atlyginimų. Mokestis už mokslus Didžiojoje Britanijoje gali siekti iki 13 654 dolerių (9 000 svarų) per metus, atsižvelgus į studijuojamą specialybę ir universitetą.

8. Lietuva

Bendra studijų kaina - 23 904 doleriai. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 48 proc.

Apie 2009 metus šalies studentai protestavo sostinėje prieš švietimo reformas, nes baiminosi, kad įgyvendinus reformas padidės universitetinio mokslo kaina. Jų nerimas nebuvo be pagrindo. Tiek gali būti priverstas mokėti kiekvienas asmuo, kuris neišlaiko konkurencijos su nusirašinėjančiais ir kyšius duodančiais bei brangius privačius mokytojus samdančiais bendramoksliais.

7. Ukraina

Bendra studijų kaina - 23 200 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 52 proc.

Vienu metu Ukraina turėjo daugiau universitetų nei Italija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija ir Belgija drauge sudėjus - iš viso 900. Per pastaruosius trejus metus šalis sumažino universitetų skaičių iki mažiau nei 200.

6. JAV

Bendra studijų kaina - 91 830 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 53 proc.

JAV garsėja aukštais mokesčiais už aukštąjį mokslą.

5. Malaizija

Bendra studijų kaina - 18 000 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 55 proc.

Šalyje yra apie 20 universitetų, ir mokestis už mokslą konkuruoja su kitų pasaulio šalių universitetais. Tačiau šalies viduje vidutinis atlyginimas siekia vos 2 052 ringitus (310 svarų) per mėnesį. Tai reiškia, kad, be stipendijų ar paskolų, tėvai turėtų skirti daugiau nei pusę savo atlyginimo vaikų išsilavinimui.

4. Čilė

Bendra studijų kaina - 23 600 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 73 proc.

2011-2013 m. šalyje vyko masiniai studentų protestai, kurių metu buvo reikalaujama uždaryti pelno siekiančias aukštojo mokslo įstaigas, nes neturtingos šeimos neturi jokių galimybių finansuoti savo vaikų studijų.

3. Estija

Bendra studijų kaina - 38 400 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 76 proc.

2. Rumunija 

Bendra studijų kaina - 25 200 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 86 proc.

Šalies gyventojai vidutiniškai uždirba vos 2563 Rumunijos lėjas (651 dolerį). Tik turtingieji gali leisti savo vaikams siekti aukštojo mokslo.

1. Vengrija

Bendra studijų kaina - 34 200 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 92 proc.

Vengrijoje tėvai išleidžia beveik visą savo atlyginimą, norėdami apmokėti savo vaikų aukštojo mokslo studijas, tad aukštojo mokslo siekti gali tik tie, kurių tėvai turi didesnes pajamas, turi santaupų arba turi pasiėmę paskolas. Tačiau šalies vyriausybė leidžia studentams įsigyti nemokamą išsilavinimą, jeigu jie pasižada baigę mokslus likti šalyje dešimt metų, kitu atveju, jie turės grąžinti mokestį už mokslą."

Kas gero Ukrainoje po Maidano?

Nieko. Korupcija neišpasakytais dydžiais, kaip visada. Ukrainos pinigai žiauriai neteko vertės. Ekonomikos produktyvumas nukrito ketvirtadaliu. Ukrainiečiai Kijevo valdomoje teritorijoje bijo sulaukti daugiau problemų ateityje ir nekenčia valdžią Kijeve.

Kodėl mes dar nesame Antarktidoje?

Ten ledas tirpsta. Žmonės žvalgo turtus. Rusai jau pasistatė cerkvę, gyvena kiaurus metus, naudoja Antarktidą ir kariniams tikslams (navigacijos sistemai GLONASS tvarkyti). Baltarusiai jau ruošiasi atidaryti Antarktidoje stotį.  D.Grybauskaitė juk visada skersai Batkos į pečių lenda. Ir še tau, kad nori.

Tik buriuotojai 2010-taisiais praplaukdami Lietuvos vėliavą Antarktidoje iškėlė, ir visi žygiai. Netvarka. O juk mes visada tokie karingi. Jei kariaujam, tai kariaujam. Siunčiam šauktinius, juk iš jų vieni nuostoliai.

Kalbant su darbdaviu, daugiau šansų, negu jam rašant

Kalbėdami net sudarome įspūdį, jog esame protingesni, negu rašydami.

Nuo 2000-tųjų metų JAV darbo produktyvumas auga be algų kėlimo ir papildomo skaičiaus darbo vietų organizavimo

1 pav. Pokyčiai metų bėgyje. Vertikali ašis - viršutinė kreivė yra darbo produktyvumas, apatinė yra šeimos pajamų mediana (skaičius atlyginimų sąrašo viduryje), virš jos - užimtumas privačiame versle.

Paryžiaus susitarimas dėl pasaulio klimato kaitos mums davė pažadus

Svarbiausias pažadas - valstybių delegacijoms susitikti kas penkis metus, įvertinti pasiekimus ir pažadėti daugiau. Tikimasi, kad, atsinaujinančių šaltinių energijai pingant, vis lengviau bus daryti naujus, žymiai geresnius, pažadus. Konkrečiai prisiimtų dabar įsipareigojimų neužtenka, kad išsaugoti elementarią tvarką Žemėje (žiūrėk čia).

Todėl turime domėtis ir nebalsuoti už tuos, kurie įperša mums dujas iš terminalo ar kitus didelius bereikalingus iškastinio kuro projektus.

Ar gali Izraelis mus apsaugoti nuo Rusijos?

Kai kurie izraeliečiai aptaria tokius klausimus mūsų spaudoje. Atsakymas yra aiškus: negali Izraelis mus apginti nuo Rusijos.

Sirijos kare Rusija pademonstravo, kad net ir nedideli jos laivai – tiek fregatos bei korvetės, tiek nedideli dyzeliniai „Kilo“ klasės povandeniniai laivai – gali iš didelio nuotolio leisti sparnuotąsias raketas. Būtent tokios priemonės, kuriomis Rusija gali neprileisti NATO pajėgų neramina JAV generolus. Problemą gilina įvairios raketinės pajėgos – mažojo nuotolio balistinių raketų kompleksai „Točka – U”, „Iskander-M”  ir  „Iskander’-K”, karo laivuose esančios priešlaivinės bei sparnuotosios raketos bei mobilūs priešlėktuviniai kompleksai S-300 ir S-400. Tai yra prieigą ribojantys pajėgumai, keliantys didžiausią nerimą NATO. S-400 dengia visą Lietuvos teritoriją ir gali numušti bet kurį NATO aljanso orlaivį.

Izraelio priešraketinė gynyba gali numušti primityvias, nevaldomas, palestiniečių raketas. Prieš prie pat žemės dideliu greičiu skrendančias Rusijos sparnuotasias raketas Izraelio priešraketinė gynyba yra bejėgė.

Susitvarkykime Lietuvos ūkį. Tai yra Lietuvos gyvybingumo pagrindas. Primityvus mojavimas karo kirviais yra juokingai naivus, brangiai kainuojantis ir nepridedantis mums saugumo[1].


1. Lietuvos kariuomenės vadas J.V.Žukas teigia: "Kad savarankiškai laimėtume karą, tikėtis būtų naivu, todėl mums svarbiausia laimėti laiko. Kiek? Tiek, kiek prireiktų sulaukti sąjungininkų paramos." J.V.Žukas puikiai žino, kad ta parama ateiti karo atveju negali. Kodėl meluoja? Nes siekia didesnės kariuomenės, o tuo pačiu daugiau pinigų, bei valdžios ir pataikauja karo kurstytojams šalies vadovybėje.

Visas, kurios važinėjo į Kijevą kurstyti karo ugnį, sveikiname

Kijevas tapo vienu iš blogiausių gyventi miestų. Tiek pat nusirito žemyn gyvenimo kokybė tik Sirijoje ir Libijoje, kur irgi vyksta pilietiniai karai. Kad tokia kvailystė sukelta mūsų kaimynystėje yra didžiulis grybauskaičių, graužinienių ir kitų karo kurstytojų pasiekimas. Sako, geras paukštis savo lizdo neteršia. Deja, šių dienų tos mūsų moterys, kurios yra išrinktos turėti reikalų su karo menu, persistengia, įrodinėdamos, kad jos irgi yra tikri vanagai. Todėl laikinai tokių moterų tokiems darbams nerinkime.

Kokiems tikslams kiekviena didesnė tauta išleidžia savo pinigus?

Rusai daug daugiau, negu kiti, išleidžia maistui, amerikiečiai - gydymui. Europiečiai ir japonai, daugiau negu kiti, išleidžia būstui ir šildymui (visas tas aplinkos saugojimas brangiai kainuoja). Pietų Korėjoje brangiau, negu kitur, kainuoja repetitoriai (taip konkuruoti už darbo vietas daug atsieina). Australai daugiau, negu kiti, išleidžia poilsiui. Indija beveik viską pravalgo. O jūs? Rašykit komentarų skyriuje, kur nueina jūsų pinigėliai .

Iš visų Baltijos šalių Lietuva mažiausiai traukia mūsų išradėjus

Mes, lietuviai, net trečdalį išradimų padarome emigracijoje (estai - perpus mažiau, o latviai - tik dešimtadalį). Gal mums vertėtų pasimokyti iš kaimynų kaip išsaugoti talentus namie? Ką apie tai galvoja valdžia? Ar ir vėl daro avarijas išgėrę ir vagia vaikų lopšelių pinigus? Kaip čia susilaikyti neemigravus?

Kinijos geriausi universitetai beveik tokie pat geri, kaip Švedijos, bet dar žymiai blogesni, negu JAV

1 pav. Inovatyvumo kokybės palyginimas tarp svarbiausių pasaulio ekonomikų.

Griežtas asketizmas, kurio laikosi Ispanija, neduoda jokios naudos, o daroma žala tęsiasi jau beveik dešimt metų

Ir dabar politikams Ispanijoje ateina laikas už tai susimokėti. Bedarbystės Ispanijoje istorija įrodo, kad asketizmas naudos neduoda, nors A.Kubilius bandė įrodinėti priešingai. Šiandien ta Ispanijoje bedarbystė vis dar sudaro sukrečiančius 20 proc.:


1 pav. Bedarbystė Ispanijoje (procentais nuo viso gyventojų skaičiaus, vertikali ašis) metų eigoje (nuo 2006 iki 2015, horizontali ašis).

Svarbus Europos Sąjungos įstatymas interneto reguliavimui

Jeigu mes naudojamės nemokamai interneto paslaugomis, tai mes esame ta prekė, kurią interneto kompanijos perka ir parduoda (tiksliau, informacija apie mus).  Turint omeny, kad ta asmens informacija parduodama dažnai nežinia kam, o kartais tiesiog pavagiama, tvarkos čia yra nedaug.

Dabar Europos Sąjunga baigia priimti įstatymą, draudžiantį rinkti mūsų informaciją ir ją pardavinėti be aiškiai išreikšto mūsų sutikimo (daugiau apie tai - čia). Pagal naująjį įstatymą, jei mūsų asmens informacija yra pavogta, tai valdžia turi būti apie tai greitai informuota. Jaunimas iki 16-kos neturi būti be tėvų sutikimo leidžiamas jungtis prie Facebook, Twitter ir kitų socialinių tinklų. Žmonės turi teisę pašalinti pasenusią arba kompromituojančią informaciją, susietą su jų vardais ir pavardėmis iš interneto. Tik politikams tokios teisės neduoda, nes jų veiksmai veikia mus visus, todėl mes turime apie tuos veiksmus žinoti. Nepasisekė landsbergiams, butkevičiams ir kubiliams. Likusiems, kurie nesėdime prie lovio, naujas įstatymas yra gera naujiena.

JAV bakalauro laipsnio įsigyjimas padidina atlyginimo medianą (skaičių atlyginimų sąrašo viduryje) 1,5 milijono dolerių

Tiek pat papildomai gaus viso gyvenimo bėgyje ir daugelis tų iš mūsų, lietuvių, kurie emigruosime, įsigiję bakalauro išsilavinimą. Taigi, šiuolaikinėje ekonomikoje, priklausančioje nuo sudėtingų technologijų, bakalauro laipsnis apsimoka, jeigu lyginame bakalaurų uždarbį su baigusių tik vidurinę mokyklą uždarbiu [1]. Todėl taip svarbu, kad mokytojai ir tėvai išmokytų dirbti.


 1. According to the Bureau of Labor Statistics, in 2014 the median worker with a bachelor’s degree (and no advanced degree) earned $69,260, compared with $34,540 for the median worker with only a high school diploma. Over a lifetime, that difference accumulates to about $1.5 million.

Vienas šauktinis mums kainuoja dešimt tūkstančių eurų

Prieš šiuolaikiniais sudėtingais ginklais dirbančius profesionalus karius, tie mūsų mėnesius apmokyti šauktiniai nieko negali padaryti (žiūrėk čia). Šauktinių varymo kariuomenėn avantiūra yra didžiulis, nusikalstamas krašto apsaugos lėšų švaistymas tokiu metu, kai šias lėšas iššvaistyti yra pavojinga mūsų visų gyvybėms.

"Vienas iš trijų balsavusiųjų prieš projektą išlaikyti šauktinius ir po penkerių metų yra krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

„Dauguma NATO šalių yra pasirinkę profesinę karo tarnybą, nes tai garantuoja geresnį pasirengimą, profesionalius gebėjimus, ir rengia rezervą“, – tvirtina jis...

„Faktiškai išleidžiame apie 10 tūkst. eurų vienam šauktiniui“, – teigia ministras. Į šią sumą įeina ne tik šauktinių išlaikymas, bet ir kareivinių remontas, įrangos įsigijimas ir pan."

D.Grybauskaitė džiaugiasi, kad šauktiniai yra pigesni, negu profesionalai. Kas iš to, kad šauktiniai yra pigesni, jei tie šauktiniai neatlieka tinkamai kario darbo. Pasakykite D. Grybauskaitei, kad grybai yra išvis pigiausi, galime prisirinkti miške grybų nemokamai, bet grybai yra per minkšti šaudymui.

Sustabdykime bepročius Seime.

JAV aštuntas miestas didžiausių šalies miestų saraše, San Diego, įteisino tikslą visiškai atsisakyti iškastinio kuro

San Diego ruošiasi tai padaryti per dvidešimt metų. Tai saulėtas miestas prie vandenyno Pietų Kalifornijoje, todėl pagrindiniu energijos šaltiniu tampa pigi saulės energija, dėl ko miesto ekonomika žymiai sustiprėja. Jau dabar San Diego yra svarbus startuolių centras. Automobilių perėjimas prie bedūmės elektros energijos dar padidina šio miesto patrauklumą aukščiausios kvalifikacijos žmonėms iš viso pasaulio.

Ką į tai gali pasiūlyti mūsų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos vadovai? Dviračius? Uber vergvaldžius? Bereikalingą suskystintų iškastinių dujų versliuką? Iškastinės akmens anglies deginimą? Jūs esate laikini ir kvaili klounai, brangieji. Tikiuosi, kad, nors ir beatodairiškai vaikydamiesi asmeninės naudos, jūs dar nepamiršote, kas yra klounas.




1 pav. San Diego gyventoja įkrauna jos elektromobilio akumuliatorių.

Kodėl Vokietijos kanclerė A.Merkel ir Lietuvos valdžia remia nelegalius migrantus ir neskuba uždaryti išorines Šengeno zonos sienas?

 Nes tie nelegalūs migrantai yra naudingi tiems iš mūsų, kurie turime daugiau pinigų. Daug nelegalių migrantų turi JAV. Iš nelegalių migrantų naudą gauna turtingesni JAV gyventojai, o JAV dirbantieji gauna nuostolį dėl padidėjusios konkurencijos darbo rinkoje. Nors ne visi ekonomistai sutinka su konkrečiais paskaičiavimais, tokie paskaičiavimai yra verti mūsų dėmesio: manoma, kad JAV nelegali emigracija sumažina vietinių gyventojų uždarbius nuo 99 iki 118 mlrd dolerių per metus bei atneša pelno verslams ir kitiems nelegalių migrantų darbo naudotojams nuo 107 iki 128 mlrd dolerių per metus (žiūrėk čia ir [1]).

 Be abejo,  politikoje tai padės daugeliui protestuojančių prieš nelegalius migrantus ir reikalaujančių, kad mūsų visų saugumas nebūtų paaukotas nedidelės grupės žmonių naudai. 

1. "Though his findings are contested by other economists, George J. Borjas, a professor of economics at Harvard, argues that illegal immigration reduces the wage of native workers by an estimated $99 to $118 billion a year, and generates a gain for businesses and other users of immigrants of $107 billion to $128 billion."

Ukrainos valdžia vis dar naudoja kišeninius prokurorus, kad išlaikyti galimybę nebaudžiamai imti kyšius

Apie tai rašo labiausiai antirusiškas leidinys, kurį aš skaitau, The Economist. Mūsų lietuviškosios valdančiosios ponios prisilakstė į Ukrainą, kad pozuoti nuotraukose. Kartu jos užsikrėtė kišeninių prokurorų liga. Tai pasireiškia sunkumais, skiriant naują generalinį prokurorą. Neribota valdžia ir kyšiai traukia visus: ir šokoladinius oligarchus, ir buvusias partorges.

Į policiją buvo kreiptasi dėl daugiau nei 8 tūkst. šauktinių

Tiek žmonių nebenori, kad D.Grybauskaitės politikavimas ir apsimestas karingumas sutrukdytų jų gyvenimus. Gėda, kad bukaprotiškais sovietiniais metodais  valdžia gainioja tokią didelę Lietuvos jaunimo dalį. Gėda, kad tie Lietuvoje, kurie supranta, ko reikia Lietuvos kariniam ir ekonominiam sustiprinimui, nedrįsta pasipriešinti  tokiam rėksmingam politikavimui, primenančiam pigų teatrą.

Užteršta anglies dvideginiu ir dėl to įkaitusi žemė dideliais plotais virsta dykumomis, iš kurių žmonės masiškai migruoja

Todėl mums reikia nustoti kliedėti apie didelių kiekių gamtinių dujų deginimą. Toks naujų dykumų faktorius matomas Sirijoje, kur nuo 2006 iki 2011 tęsėsi sausra, sukėlusi pilietinį karą dėl gamtinių resursų kontrolės ir, to karo pasekoje, masinę migraciją į Turkiją, Libaną, Jordaną bei Europą ir Kanadą. Viskas prasidėjo Sirijoje nuo to, kad milijonas ūkininkų prarado jų ūkius dėl sausros, todėl persikėlė į miestus, kur neturėjo ką veikti, todėl užsiėmė revoliucija.

Vokietija jau priėmė beveik milijoną migrantų šiais metais. Deja, tokie milžiniški migrantų skaičiai gali būti tik pirmasis lašas jūroje.

Net 135 milijonai dabar rizikuoja tapti migrantais dėl naujai atsirandačių dykumų, sumažėjus derliui, geriamo vandens kiekiams ir koralų produktyvumui. Problema yra stipriausi Afrikos juostoje nuo Sahelio iki Afrikos Rago. Iki 2020 metų apie 60 milijonų žmonių gali palikti naujas dykumas Sub-Sacharos Afrikoje, migruodami į Šiaurės Afriką ir, kas svarbu mums, Europą. Iki 2050 metų 200 milijonų žmonių gali tapti pastoviais migrantais [1].



1. "A drought that lasted from 2006 to 2011 in much of Syria has been cited as a factor in the long-running civil war there, fueling a mass migration to Turkey, Lebanon and Jordan, but also to Europe, Canada and, in small measure, the United States.
Europe, in particular, is experiencing the largest influx of migrants since World War II — Germany alone has already taken in nearly a million this year.

The British Defense Ministry recently cited a 2009 report estimating that 135 million people are at risk of displacement because desertification, the drying out of once-fertile land, will reduce drinking-water supplies and lower coral yields. The problem is most pronounced across a band of Africa, from the Sahel in the west to the Horn of Africa in the east.

By 2020, some 60 million people could move from the desertified areas of sub-Saharan Africa toward North Africa and Europe, the report found; by 2050, about 200 million people may be permanently displaced."

Moterys nemiršta dažniau nuo to, kad būna nelaimingos

Pavyzdžiui, stresas nesukelia daugiau infarktų. Tai naujo didelio epidemiologinio tyrimo Jungtinėje Karalystėje rezultatas.

Makedonija įsileidžia iš Graikijos tik pabėgėlius iš karo apimtų Irako, Afganistano bei Sirijos

Jemene taip pat vyksta karas, bet pabėgėliai iš Jemeno ir kitur kaupiasi Graikijoje (kurios politikai yra dosnesni). Makedonija taiko tokį atrankos metodą, kad sumažinti pabėgėlių srautą.

D.Grybauskaitė vis dar šaukia į karą prieš Rusiją

Kaip sekasi JAV skalūnininkams konkuruoti su rusais ir arabais?

Blogai sekasi, Naftos ir dujų sektoriuje jau atleista ketvirtis milijono darbuotojų, iš jų net trečdalį sudaro atleisti JAV skalūnininkai su daug bankrotų [1] (žiūrėk čia). Dėkui žemaičiams, kad apleistas Chevron šlamštas neteršia Žemaitiją. Juk paprastai žemaičiai sustabdė skalūnininkus iš Chevron Lietuvoje, nugalėdami didžiulį valdžios pasipriešinimą. Melskimės, kad mūsų valdžia įgautų bent dalį protinių sugebėjimų, kokius turi mūsų paprasti žemaičiai (tamsta Mazuroni, visi žiūri į Jus).

1. " There have already been about 40 Chapter 11 bankruptcy filings by North American oil and gas producers this year, accounting for roughly $15 billion in secured and unsecured debt."

Pagaliau Prezidentės D.Grybauskaitės karingumas atneša vaisių

Mus mūsų pačių keliuose apšaudo mūsų pačių kariuomenė. Aišku, kaip ir D.Grybauskaitė, ta kariuomenė yra išlaikoma už mūsų pinigus (mūsų pačių sumokėtus mokesčius). Už tuos didžiulius švaistomus pinigus dabar mes galime sužinoti, kaip jaučiasi žvėrys medžioklės sezono metu. Gyvenimas Lietuvoje pasiekė niekur neregėto absurdo lygį.

Japonijos ekonomika auga

Tai gera naujiena, nes tas augimas paremtas centrinio banko pinigų spausdinimu. Tai rodo, jog centrinis bankas, kartu su konstruktyvia vyriausybės politika (taip vadinama abenomika, pagal minstrą pirmininką Japonijoje) gali pastūmėti vangią ekonomiką į augimo teritoriją. Mums ES reikia tokio pat vaisto.

Suomiai duoda 800 eurų per mėnesį kiekvienam suaugusiam šalies gyventojui

Taip suomiai gali susirasti net mažiau apmokamą darbą ir jiems apsimoka to darbo imtis. O mes, lietuviai, jei imamės mūsų mažai apmokamų darbų, tai netenkame valstybės paramos ir dažnai turime mažiau pinigų, negu prieš pradėdami dirbti. Todėl emigruojame arba vengiame to darbo čia vietoje.

Mokykimės iš suomių.Beje, šis suomių metodas yra vienintelis racionalus prisitaikyti prie robotizacijos ir globalizacijos bei atlyginti už darbą tiems, kurie rūpinasi mūsų sekančių kartų auginimu ir pagyvenusių išlaikymu šeimose [1].


1. "Smart machines and the “gig economy” seem poised to throw millions out of work. A 2013 Oxford University study concluded that computers would replace humans in nearly half of all occupations in the United States within as little as two decades. We’re not just talking about blue-collar jobs. Computers able to perform nonroutine cognitive tasks could wipe out middle-management positions such as accountant or transportation inspector, as well as many skilled service jobs, some of them typically associated with women. The Oxford study lists restaurant hostess and legal secretary, among others."

Tėva, turintys namie šimtus knygų, geriau padeda vaikų išsilavinimui, negu tėvai, turintys daug pinigų

Tai yra pademonstruota mokslinio tyrimo metodu daugelyje šalių. Negerai tik, kad Lietuvos tėvams knygos dažniausiai yra pernelyg brangios.

Ką daro mūsų pasamdyti žmonės?

Iš vienos pusės, nevykusi ES vadovybės (ir Lietuvos) ekonominė politika išsekino mūsų finansus. Iš kitos pusės, atsiganę, juokauti linkę, vyrukai su puikiais automobiliais, ginklais ir žiūronais saugo saugias mūsų vidines Šengeno srities sienas. Lenkai stabdo mūsų, lietuvių, automobilius. Mes stabdome lenkų. Nacionalinis sportas, nieko nepasakysi. Tuo tarpu ten, iš kur ateina pavojus, kur per sienas lenda teroristai, trūksta žmonių ir pinigų, kad tikrinti visų pabėgelių dokumentus. Kaip nukreipti pinigų srautus ir tų vyrukų veiklą ten, kur kyla tikrasis pavojus mums? Juk štai pasirodo, kad Paryžiaus teroristas kelis savo bendrininkus atsivežė iš Vengrijos, per kur bando veržtis pabėgėlių srautas iš Graikijos (žiūrėk čia).

Ką daro mūsų Lietuvos europarlamentarai, kuriuos mes pasamdėme ginti mūsų interesus ES? Kodėl jie nesutvarko mūsų bendro darbo prieš teroristus taip, kaip reikia, nenukreipia pinigus ten, kur tie pinigai reikalingi?Gal ne tuos pasamdėme? Gal nereikia samdyti blatnų anūkėlių iš vaikų darželio, kaip Gabrielius Landsbergis? Kada mes suprasime, kad rinkimų rezultatai nulems, kiek ilgai gyvi mes būsime ir kokia mirtimi mirsime?

Lietuvoje atlyginimai pajuokos verti, o svarbiausios maisto prekės - brangesnės, nei Vokietijoje:

	Štai kiek paprasčiausios maisto prekės kainuoja Lietuvoje: Išvažiuodamas iš Vokietijos, nusipirkau standartinį vairuotojo krepšelį vokiškame „Lidl:“. Žemiau kainos: 1. Olandiški pomidorai – 1,540 kg – 3,56€;  1. Olandiški pomidorai – 1,540 kg – 1,69€; 2. Bananai – 1,670 kg – 2,40€;  2. Bananai – 1,670 kg – 1,15€;  3. Raudona paprika – 0,998 kg – 1,79€; 3. Raudona paprika – 0,998 kg – 2,49€ 4. Agurkas – 1 vnt – 0,67€; 4. Agurkas – 1 vnt. – 0,55€; 5. Šaldyta paniruota žuvies filė – 0,8 kg (5 vnt. po 160 gramų) – 2,94€;   5. Šaldyta paniruota žuvies filė – 0,8 kg (5 vnt. po 160 gramų).- 2,99€; 6. Bulvytės skrudinimui – 1 kg – 1,02€;   6. Bulvytės skrudinimui – 1 kg – 0,89€; 7. Kepti kiaulienos kotletai – 0,5 kg (5 vnt. po 100 gramų) – 3,72€;  7. Kepti kiaulienos kotletai – 0,5 kg (5vnt. po 100 gramų) – 1,79€;  8. Virta dešra sumuštiniams – 0,65 kg – 2,15€;  8. Virta dešra sumuštiniams – 0,65 kg – 2,19€;  9. Sūris -0,4 kg – 1,36€;  9. Sūris – 0,4 kg – 1,79€;  10. Virtos dešrelės – 0,540 kg – 2,60€; 10. Virtos dešrelės – 0,540 kg – 2,49€;  11. Margarinas – 0,5 kg – 0,65€;  11. „Rama“ margarinas – 0,5 kg – 1,39€;  12. Grietinė 24% – 0,2 kg – 0,34€;  12. Grietinė 24%, – 0,2 kg – 0,39€;  13. Makaronai – 0,5 kg – 0,79€;  13. Makaronai – 0,5 kg – 0,49€; 14. Aliejus – 1 L – 1,29€;  14. Aliejus 1 l – 1,29€;  15. Pienas 3,5% – 1 L – 0,67€; 15. Pienas 3,5% – 1l – 0,59€;  16. Kiaušiniai – 10 vnt. – 1,48€;  16. Kiaušiniai – 10 vnt. – 0,99€;  17. Balta duona – 0.75 kg – 1,08€;  17. Balta duona – 0,75 kg. – 0,85€;  18. Maišai šiukšlėms 25 l – 0,52€; 18. Maišai šiukšlėms 25 l – 0,55€;  19. Maišeliai produktams susidėti 2x0,15e – 0,30€. 19. Maišeliai produktams susidėti 2x0,10e – 0,2€. Viso: 29,33€ Viso – 26,44€. PVM maistui – 7 procentai, ne maistui – 19 procentų.