Lietuva neturi ekspertų:

Išlenda iš tvartelio koks nors smirdantis Landsbergis, pasako, kad vyksta karas, ir vėl pasislepia tvartely. .Moderni Lietuvos valstybė neegzistuoja. Moderni valstybė turi nepriklausomą žinovų grupę, kurie pasisako visuomenei svarbiais klausimais, kurie gali padoriai pragyventi iš jų atlyginimo, ir kuriuos negalima atleisti iš darbo, net jų viršininkui panorėjus (angl. tenure). Tie žinovai pasaulio valstybėse paprastai dirba universitetuose profesoriais. Jie tiria pasaulį, moko ir auklėja jaunąją kartą bei suteikia neprilausomą nuomonę svarbiausiais klausimais visuomenei (nurodyta čia).

Mūsų universitetai yra realiai profkės. Tie žmonės, kurie Lietuvoje vadinami profesoriais, gyvena pusbadžiu. Į Lietuvos universitetus atvyksta tris su puse karto mažiau tyrėjų nei išvyksta lietuvių tyrėjų į užsienį.  Rektorių konferencijos prezidento A. Daniūno teigimu, užsienio tyrėjus sunku prisivilioti į Lietuvą, kadangi čia atlyginimai yra net keturis kartus mažesni.

Tyrimams pinigų jie negauna (pažiūrėkite mokslinių rezultatų indeksuose, Balstogė (Białystok Lenkijoje, bet mūsų kaimynystėje) tuose indeksuose egzistuoja, o Vilnius - ne). Todėl Lietuvos universitetuose žinių ir dėstymo lygis yra prastos profkės lygis.

Valstybės biudžeto lėšos valstybės finansuojamose studijų vietose skiriamos pagal tai, kiek numatytų studijų krepšelių į šią mokyklą atsineša įstojusieji. Protinga būtų šiuos pinigus skirstyti pagal aukštosios mokyklos studijų veiklos rezultatus: iškritusiųjų skaičių ir absolventų įsidarbinimo duomenis. Bet taip nėra. Liūdniausia, kad ekspertai krepšelinę sistemą sieja su studijų kokybės prastėjimo problema, kai aukštosios mokyklos, priverstos nekelti reikalavimų stojantiesiems, nes nenori prarasti jų krepšelių pinigų. Kaip darosi aišku G.Steponavičiui ir kitiems krepšelinę sistemą sukūrusiems liberalams, niekas niekad nuo pinigų neatsisako (ar ne, E.Masiuli?).

Auklėti ir mokyti jaunąją kartą, dėstant keliose profkėse iškart, mūsų vadinamieji profesoriai neturi žinių ir jėgų. Kadangi jie gyvena pusbadžiu [1], tai priklauso nuo jiems metamų trupinių, todėl apie galimybę tapti nepriklausomais ekspertais nėra kalbos. Todėl jie tyli.

Lietuvą gi beatodairiškai valdo despotiška grupelė pensininkių. Tai ne tik D.Grybauskaitė (net kūdikiai neišvengs patrankų mėsos likimo),  R. Budbergytė (Lietuva neišvengs automobilių mokesčių), L.Graužinienė (Kijevas neišvengs L.Graužinienės), bet ir  tos pensininkės , kurios vienintelės pulkeliu balsuoja sekmadieniais po bažnyčios. Kas šioms pensininkėms patinka, tas Lietuvoje ir atsitinka. Lenino Rusiją galėjo valdyti kiekviena virėja. Modernią valstybę - ne.

1. "Vidutinis docentų atlyginimas Lietuvos aukštosiose mokyklose – 903 Eur, lektorių – 553 Eur, o asistentų – 345 Eur, kai vidutinis darbo užmokestis šalyje – 744,2 Eur. Įsitvirtinusių ir vadovaujančių Lietuvos tyrėjų vidutinis minimalus atlyginimas yra 4 kartus mažesnis nei ES vidurkis.

Dėl to yra pernelyg didelis dėstytojų darbo krūvis, dirbama per kelias darbo vietas. Lietuvos tyrėjai dėstymo veikloms skiria daugiau laiko nei jų kolegos Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse. 46 proc. Lietuvos tyrėjų daugiau nei pusę savo darbo laiko skiria dėstymui, o Vakarų Europos šalyse daugiau nei pusė tyrėjų dėstymui skiria mažiau nei 25 proc. savo darbo laiko. Be to, mokslo ir studijų institucijos, turėdamos ribotus finansinius išteklius, akademinius darbuotojus dažnai įdarbina daliai etato" (nurodyta čia).