Kaip gerai, kad viskas, viskas, Lietuvoje taip pigu...

Toks mūsų jumoras. Realiai mes esame Europoje. Ir kainos Lietuvoje yra panašaus į europinį lygį. Pas mus gali būti 10-30 proc. pigiau, o darbo užmokesčio skirtumai matuojami kartais.

Lietuvoje yra vieni žemiausių darbo užmokesčių, tačiau ir pajamų lygių skirtumai yra vieni iš didžiausių. Lietuvos gyventojas, kuriam nėra didinama alga, nukenčia nuo statistikų  du kartus – ne tik jo vidutinis atlyginimas yra gerokai žemesnis negu kitų ES šalių, bet statistiką iškreipia dar ir jo darbdavio atlyginimas, kuris yra gerokai aukštesnis negu kitų ES šalių darbdavių.

Pagal šį pajamų skirtumą mes esame pačiame gale ir atrodome prasčiau už Bulgariją arba Rumuniją. Taip yra todėl, kad Lietuvos darbdaviai nėra taip linkę su darbuotojais dalintis uždirbamu pelnu, net kaip neseniai ES atsidūrę ir todėl dar mažai civilizuoti rumunai ar bulgarai.

Tai blogai ir patiems Lietuvos darbdaviams, nes kvalifikuota darbo jėga išsilaksto. Gera rinka turi būti reguliuojama. Arba automatiškai, per streikus ir profsąjungas, arba valstybės. Tikrų profsąjungų Lietuvoje nėra (palygink su vokiškomis).  Mūsų valstybė gi yra oligarchų kišenėje (Masiuli, visi žiūri į tave).