Po rusų pasitraukimo žemės ūkis tapo Lietuvos ūkio pagrindu. O Lietuvos žemės ūkio pagrindu tapo javų auginimas, naudojant daug galingos technikos ir daug chemijos, be rankų darbo. Toks ūkininkavimas vadinamas monokultūra, kai dauguma pajamų gaunamos, auginant tik vieną dalyką, šiuo atveju, javus. Monokultūra yra neilgalaikė. Didesnis pasikeitimas aplinkoje, Lietuvos atveju dėl klimato kaitos prasidėjusios reguliarios ir žiaurios sausros tokius, monokultūra paremtus, ūkius sunaikina. Kaip viskas konkrečiai vyksta?
"Didieji ūkininkai tiesiog koncentruoja vien javais užsėjamus plotus, smulkieji ūkininkai traukiasi. Neoficialiai kalbama, kad tokius pokyčius skatina ir Švedijos bankų politika Lietuvoje, kurie duodami kreditus taiko neformalią taisyklę, koks turi būti ekonomiškai stiprus ūkis: „ne mažiau, kaip 100 hektarų ir ne daugiau skolų, kaip tūkstantis eurų vienam hektarui.“ Smulkesni neprognozuojamo klimato ir rinkos sąlygomis neįdomūs.
Vertinant nominaliai, iš visų 97 eksporto segmentų 2018
metų ketvirtą ketvirtį dėl sausros labiausiai nukrito javų eksporto apimtys:
lyginant su 2017 metų ketvirtu ketvirčiu, javų eksporto apimtys
susitraukė iš karto 113 mln. eurų, arba kiek daugiau nei 50 proc.
Todėl 2018 metų pabaigoje Lietuvos eksporto apimčių augimas sulėtėjo perpus, nes javai jau tapo pagrindiniu mūsų eksportu."
Vidaus rinką sunaikinome mažomis algomis ir pensijomis. Čia irgi niekas konkrečiai nekaltas. Jei galima mokėti nerealiai mažai, tai taip daro visi verslininkai, nes toks verslas lengvesnis. Rinkos mechanizmai Lietuvoje yra nesustyguoti, todėl neveikia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą