Kodėl toliau bėgsime į Vakarus

"Grįžtant prie išgyvenimo globalaus atšilimo sąlygomis, šeimos ūkiai, kurie investuoja į žemę jau dabar prašo ES paramos arba investuoja savo lėšas į melioraciją. Tai ne standartinės sistemos, kurios skirtos tik sausinti dirvą, bet ir sistemos, galinčios išlaikyti vandenį dirvoje. Daržininkai perka modernias lietinimo sistemas. Manau, kad dauguma jų nenukentės, nes gali laistyti pasėlius.

Kiek sunkiau išvengti šalnų. Tačiau modernios laistymo sistemos padeda ir čia. Per šalnas purškiamas vanduo ir sudaromas rūkas, kuris augalus apsaugo nuo šalčio. Žinoma, kai temperatūra krenta iki dešimties laipsnių tai nieko nebepadarysi. Tačiau tokie ekstremalūs iššūkiai būna ne visur, o atskiruose regionuose ir nukenčia palyginti nedaug ūkių. Tam turėtų veikti draudimo sistema.

Kalbant apie ūkių finansinę padėtį,matome, kad bankrotų daugėja. Šiandien dėl sausros žemės ūkis vidutiniškai praras 15–20 proc. derliaus. Gali būti, kad dalis ūkininkų trauksis, žemės kaina šiek tiek kris. Tuo pačiu tai lems didelių ūkių stambėjimą, nes žemė tuščia neliks. Kol kas saugiklių, kurie realiai ribotų ūkių didėjimą, nėra. Jei šio proceso nesuvaldysime, gyvensime, kaip Afrikoje. Liks tik stambūs ūkiai."

Tik iš Afrikos pabėgti į Vakarus yra sunku. Iš Lietuvos - lengva.Ir rusai čia - ne prie ko.