Kodėl vidurinės klasės veiksmai, išrenkant ir remiant prezidentą Trumpą, yra geras dalykas Lietuvai?

Turtingieji yra pernelyg užimti jų privilegijų išsaugojimu bei malonumų ieškojimu. Skurdžiai yra pernelyg užimti bandymais patenkinti jų elementariausius poreikius. Vidurinė klasė neturi tokių išblaškančių užsiėmimų, todėl gali vadovautis sveiku protu ir sudaryti tvirtą pagrindą valstybės valdymui. Vidurine klase paremtas Amerikos progresyvusis judėjimas tarp kitų reformų įvedė pajamų mokestį ir apkarpė sparnus Amerikos turtuoliams XX amžiaus pradžioje (aptariama čia). Prezidento Trumpo šiandien organizuojamas vidurinės klasės judėjimas gali pakartoti šiuos pasiekimus. Lietuvoje tai, kas vyksta Amerikoje, visada turi pasekmių. Juk ir mes mokame tą pajamų mokestį. Jei Amerikoje pajamų mokestis taps progresyvesnis, Lietuvos degtinės pirkliams taptų sunkiau atsilaikyti prieš mokesčių progresyvumo padidinimą. Kyšiais paremtos degtinės baronų Mockaus/Numavičiaus oligarchijos valdymas Lietuvoje pasibaigtų (ar ne, Eligijau Masiuli?).

Kas yra Brexitas?

Tai anglosaksų šalies (šiuo atveju Jungtinės Karalystės) bandymas gauti laisvą kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimą,  ribojant  darbo jėgos judėjimą tarp kaimyninių šalių. Kaip istorijos bėgyje toks triukas pavyksta? Neypatingai  gerai. Artimiausia analogija yra NAFTA, kur anglosaksų šalis (šiuo atveju Jungtinės Amerikos Valstijos) bando gauti laisvą kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimą, o darbo jėgos judėjimą  tarp kaimyninių šalių apriboja (NAFTA atveju svarbiausi yra  santykiai su Meksika). Istorija rodo, kad toks susitarimas (NAFTA) yra blogas anglosaksų šaliai JAV. Darbo vietos* kartu su kapitalu eina ten, kur darbo jėga kainuoja mažiau (į Meksiką). Supykusi anglosaksų šalies (JAV) vidurinioji klasė  organizuoja populistinio nestabilumo bangą (gal pageidaujate turėti JAV respublikonų partiją?). Žemos darbo jėgos kainos  šalis lieka su žema darbo jėgos kaina ir stagnuoja (Meksika, mes kalbame apie tave).

Esmė - istorija rodo, kad tai, ką Jungtinė Karalystė nori gauti Brexit pagalba yra receptas socialinei dislokacijai ir nestabilumui tiek pačioje Jungtinėje Karalystėje, tiek ir kontinentinėje Europoje. Būtų tikrai kvaila suteikti Jungtinei Karalystei tai, ką ji nori. Daug daugiau "protingų" asilų taip pat užsinorėtų pakartoti Jungtinės Karalystės triuką. Tai suplėšytų į Europos Sąjungą į gabalus. Taip nebus. Sėkmės ir geros nakties, Jungtine Karalyste. Miegok gerai, turėk daug gražių sapnų. Tave laukia kietas Brexitas, be tavo pageidaujamų laisvių.


*Daugumą išnykstančių darbo vietų (80 proc.) sunaikina automatizacija. Bet tai daro likusias eksportuojamas darbo vietas dar vertingesnėmis dirbantiesiems.

What is Brexit?

It is Anglo-Saxon country's (in this case United Kingdom) attempts to get free movement of capital, goods and services while restricting movement of work force to and from neighboring countries. How did such a trick play out in history? Not very well indeed. The closest analogy is NAFTA where Anglo-Saxon country (in this particular case United States of America) attempts to get free movement of capital, goods and services while restricting movement of work force to and from neighboring countries (in NAFTA's case most importantly to and from Mexico). History shows that this arrangement in NAFTA is bad for the Anglo-Saxon country under consideration (USA). Jobs* together with capital leave the United States for places where work force costs less. Pissed off middle class in the Anglo-Saxon country (USA) organizes populist instability (do you want USA Republican party, anyone?).  Low cost work force country stays with low cost work force, and stagnates (Mexico, we are talking about you).

Bottom line - history shows that what the United Kingdom wants to get from the Brexit is a recipe for social dislocation and instability both inside of the United Kingdom, and in the continental Europe. It would be really foolish to give the United Kingdom what it wants. Many more smart asses also would like to repeat the United Kingdom's trick. That would rip the European Union apart. That will not happen. Good luck, and good night, United Kingdom. Sleep well, have great dreams. Hard Brexit is in the cards for you.

*80% of jobs removes automation. That makes leftover 20% of jobs even ore precious.

Kaip sutvarkyti kadrų ruošimą Lietuvos ekonomikai?

Valstybinio studijų fondo (VSF) duomenimis, nuo pat 2009 m. daugiausiai jų besiskolinančių studentų prašo paskolos studijų kainai sumokėti. Pastaruosius trejus metus šių studentų daugėja, o bendra studentų su bankais 2009–2013 m. sudarytų sutarčių vertė siekia 148 mln. Lt. Kur nueina šios milžiniškos sumos pinigų? Į lietuviškus universitetus ir lietuviškas kolegijas. Prikurta daugybė studijų programų naivių studentų pinigų išviliojimui. Realiai mūsų kolegijos ir universitetai daugumoje nieko gero neduoda nei studentui, nei Lietuvai, tik parazituoja.

Kaip susidoroti su tokiais parazitais? Galime perimti JAV naudojamą sistemą, pagal kurią absolventai turi uždirbti pakankamai, kad grąžinti skolas už studijas be problemų. Tai reiškia, kad vidutinė metinė įmoka, padengiant skolą už studijas, turi sudaryti mažiau negu 8 procentus nuo vidutinio metinio šių absolventų darbo atlyginimo. Jei kolegijos ar universiteto programa du metus iš trijų metų neatitinka šio kriterijaus reikalavimo, tai valstybinis paskolų rėmimas ir krepšelių išmokos šiai programai nutraukiama, nes tokia programa Lietuvos ekonomikoje yra nieko neverta. Visi reikalingi šiems skaičiavimams duomenys yra Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir lengvai surandami šiais laikais, reikia tik noro sutvarkyti kadrų ruošimą Lietuvos ekonomikai.

Ko realiai reikia Lietuvos vaikams?

2000 metų duomenimis, ES statistikos biuras „Eurostat“, paskelbęs tyrimus apie šeimas, įvardijo Lietuvą kaip skyrybų rekordininkę. Didžiausias skyrybų rodiklis tarp 25 ES šalių – Lietuvoje ir Čekijoje. Trečdalis Lietuvos vaikų auga nepilnose šeimose. Tokiose nepilnose šeimose augantys vaikai gauna mažiau tėvų dėmesio, gyvena prastesnėse vietovėse,  todėl nesijaučia saugūs, neišmoksta atidėti malonumus ir įtemptai dirbti. O šios charakterio savybės yra svarbios, norint išbristi iš skurdo.

Ar tikrai vidutinio kiekvienos dabovietės atlyginimo paviešinimas Lietuvoje yra visiškai beprasmis?

Taip užgiedoja darbdaviai, kai mes visi kimbame žiūrėti, kiek kas iš jų vidutiniškai moka jų darbuotojams. Ypač garsiai rėkia gobšiausieji, kaip Gabrieliaus Landsbergio žmona karalienė Morta.  Darbdaviai yra neteisūs. Įrodyta, kad nuo 1981 iki 2013 geriausiai apmokomose JAV darbovietėse vidutiniai atlyginimai smarkiai paaugo, o prasčiausius atlyginimus mokančiose darbovietėse tie vidutiniai atlyginimai visai nekito.Svarbiausia, kad šie vidutiniai  atlyginimų pokyčiai ir sudaro augančios nelygybės pagrindinę dalį. Lietuvoje yra panašiai: daugiausiai uždirbantiems priauga daugiausia eurų su laiku. Taip, kad atlyginimų paviešinimas Lietuvoje padeda sulaikyti augančią nelygybę, taip sumažinti emigraciją.

Šalin godžias karalienės Mortos rankas nuo silpstančios Lietuvos kaklo. Šalin auksinių šakučių pardavinėtojus iš karalienės Mortos kompanijos.

Kaip įrodyti, kad mes, lietuviai, nesame durniai paskutiniai?

Mūsų politinių partijų ir Seimo narių atveju tai įrodyti neįmanoma. Šie riboto proto žmonės praleidžia visą darbo laiką, gaudydami rusų šmėklas ir ruošdamiesi branduoliniam karui, kurio seniai nebuvo ir nebus. Bet paprasti žmonės Lietuvoje supratimo turi. Paimkime kad ir skalūnus ardantį Chevroną, kurį iš Lietuvos išvijo paprasti žemaičiai. Puikus lietuviško susigaudymo situacijoje pavyzdys. Juk Amerikos skalūnininkai yra paskendę skolose ir neturi šansų iš tų skolų išlipti. Kad žmonės, kurie sukišo pinigus į Amerikos skalūnininkų verslą, gautų normalią investicinę grąža, reikia, kad skalūninkai turėtų bent 60 mlrd laisvų piniginių srautų per metus.Tam reikia, kad jie padidintų gaminamų angliavandenių kiekį bent du kartus. Tai padidintų pasaulio angliavandenių produkciją penkiais procentais ir numuštų angliavandenių kainas, dėl ko reikalingas skalūninkams pelningumas vėl taptų nepasiekiamas. Gerai, kad šiuos pastoviai  pralaiminčius skalūnininkus žemaičiai išprašė iš Lietuvos.