Tai anglosaksų šalies (šiuo atveju Jungtinės Karalystės) bandymas gauti laisvą kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimą, ribojant darbo jėgos judėjimą tarp kaimyninių šalių. Kaip istorijos bėgyje toks triukas pavyksta? Neypatingai gerai. Artimiausia analogija yra NAFTA, kur anglosaksų šalis (šiuo atveju Jungtinės Amerikos Valstijos) bando gauti laisvą kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimą, o darbo jėgos judėjimą tarp kaimyninių šalių apriboja (NAFTA atveju svarbiausi yra santykiai su Meksika). Istorija rodo, kad toks susitarimas (NAFTA) yra blogas anglosaksų šaliai JAV. Darbo vietos* kartu su kapitalu eina ten, kur darbo jėga kainuoja mažiau (į Meksiką). Supykusi anglosaksų šalies (JAV) vidurinioji klasė organizuoja populistinio nestabilumo bangą (gal pageidaujate turėti JAV respublikonų partiją?). Žemos darbo jėgos kainos šalis lieka su žema darbo jėgos kaina ir stagnuoja (Meksika, mes kalbame apie tave).
Esmė - istorija rodo, kad tai, ką Jungtinė Karalystė nori gauti Brexit pagalba yra receptas socialinei dislokacijai ir nestabilumui tiek pačioje Jungtinėje Karalystėje, tiek ir kontinentinėje Europoje. Būtų tikrai kvaila suteikti Jungtinei Karalystei tai, ką ji nori. Daug daugiau "protingų" asilų taip pat užsinorėtų pakartoti Jungtinės Karalystės triuką. Tai suplėšytų į Europos Sąjungą į gabalus. Taip nebus. Sėkmės ir geros nakties, Jungtine Karalyste. Miegok gerai, turėk daug gražių sapnų. Tave laukia kietas Brexitas, be tavo pageidaujamų laisvių.
*Daugumą išnykstančių darbo vietų (80 proc.) sunaikina automatizacija. Bet tai daro likusias eksportuojamas darbo vietas dar vertingesnėmis dirbantiesiems.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą