2008 m. gruodžio 31 d., trečiadienis
Mūsų ateitis - kartu su skandinavais
1. K. Čilinskas: antikriziniai įstatymai gali atsidurti teisme. Cituoju visą šios trumpos žinutės tekstą. Pono Čilinsko nurodomi faktai verti mūsų dėmesio:
"K. Čilinskas: antikriziniai įstatymai gali atsidurti teisme
2008 12 31 / 13:44 /
ELTA
Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininko K. Čilinsko teigimu, antikriziniai įstatymai gali atsidurti teisme, ELTOS nuotr.Teisininko ir buvusio parlamentaro teigimu, 2009 metų biudžetas ir antikriziniai mokesčių įstatymai gali atsidurti Konstituciniame Teisme.
Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininko Kęstučio Čilinsko teigimu, asmenys, kurie nukentės dėl 2009-ųjų valstybės biudžeto rodiklius patvirtinusių įstatymų bei „antikrizinių“ mokesčių įstatymų, galės savo teises ginti teisme.
Jis mano, kad Konstitucinis Teismas (KT) galėtų tirti, ar minėtos įstatymų normos neprieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad valdžia turi tarnauti žmonėms ir joje įtvirtintiems socialinio teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principams.
Buvusio parlamentaro teigimu, biudžetas „subalansuojamas“, mokesčiai didinami, valstybės parama gyventojams mažinama prisidengiant krizės motyvu, bet tas motyvas netaikomas pagrindinėms valdžios įstaigoms. Jos pasitvirtina sau didesnes nei anksčiau išlaidas, tarsi valstybė žengtų ne į krizės, o gausaus pertekliaus metus.
K. Čilinsko teigimu, nė viena Vakarų valstybė nepasirinko tokių antikrizinių sprendimų kaip Lietuva – didinami mokesčiai, mažinama parama ir taip iš visuomenės „kišenės“ atimti pinigai perdedami į dvi „kišenes“. Viena – monopolinės energijos teikimo bendrovės, kita – valstybės biudžetas, ypač ta jo dalis, kuri skirta valstybės centrinėms įstaigoms išlaikyti.
Teisės projektų ir tyrimų centras nurodo, kad 2009 metais numatomas rekordiškai didelis centrinių valstybės įstaigų finansavimas. Pavyzdžiui, 2008 m. biudžete Vyriausybės ir jos kanceliarijos išlaikymui buvo skirta 37,1 mln. litų, o „antikriziniame“ 2009 m. biudžete – 40,7 mln. litų.
Seimui ir jo kanceliarijai 2008 metais dėl pastato rekonstrukcijos ir remonto buvo skirta daugiausiai per visą Seimo gyvavimo laikotarpį – 124,8 mln. litų, dabar Seimo ir jo kanceliarijos reikmėms skirta dar daugiau, t.y. 125,4 mln. litų, Ūkio ministerijai 2008 m. buvo skirta 971,5 mln. litų, dabar Ūkio ir Energetikos ministerijoms skiriama 1 mlrd. 41 mln. litų.
„Iš tikrųjų, – teigia K. Čilinskas, – valstybės padėtis nelengva, bet krizė turėtų būti įveikta naikinant jos pagrindinę priežastį – didžiulę žalą valstybės finansams darantį LEO sandorį“, – kalbėjo K. Čilinskas.
„Valstybė turėtų kreiptis į teismą dėl to sandorio, kaip pažeidžiančio viešąją tvarką, įstatymus ir ES direktyvas, pripažinimo negaliojančiu ir priteisimo valstybei iš jai priklausančių maždaug vieno milijardo dydžio dividendų ir aštuonis milijardus litų kainuojantį energetikos kapitalą ir kasmet daugelį milijonų litų to kapitalo duodamą pelną“, – pridūrė jis."
2008 m. gruodžio 30 d., antradienis
Ką mums duos siūloma universitetų reforma
1. G.Steponavičius: universitetuose valstybės finansuojamų vietų skaičius mažės, kolegijose didės
Kam Kubiliui reikalingi papildomi mokesčiai
ES nereikalauja taip kvailai, gilios krizės pradžioje, iki 2010 metų, kelti akcizus. Tai tik Kubiliaus iniciatyva. Jam reikia pinigų intrigas pinti Gruzijoje. Išrinkome beprotį, "kovos už civilizaciją" fanatiką. Kubilius patikėjo propaganda, kurią jis pats daug metų skleidžia. Jei Kubilių nesustabdysime, tai krizės sąlygomis iš mūsų ekonomikos liks tik skeveldros.
2008 m. gruodžio 29 d., pirmadienis
Diskusija su kubiliniais revoliucionieriais
Ach brangieji mano revoliucionieriai - banditėliai. Atleiskite, supaprastinau jūsų kazuistiką. Jūs gi nemokamai mokysite puikiausius studentus (kurie jau dabar išvažiuoja studijuoti į užsienį) ir gydysite sveikus pacientus. Gėdos jūs, gyvuliai, neturite, apiplėšinėti pensininkes tokiais metodais ir su jūsų PVM pagalba.
Mūsų tikslas - pritraukti i Lietuvą lietuvius, kurie gali konkuruoti su kinais ir gauti stipendiją JAV. Kaip kitaip Lietuvos verslai konkuruos su Kinijos globalioje ekonomikoje?
Kas norės - ims lengvai dalinamas paskolas Anglijoje ir studijuos ten. Gal kam patiks nemokamos studijos Skandinavijoje. O nuo jūsų kubilinio mėšlo mes Tėvynę išvalysim greitai. Krizė yra puikus laikas durniams surasti jų vietą.
Questo > Hariui2008-12-29 13:24
Aisku, tie vargsai britai tai ne Kestas - jie, matyt, nesuvokia, kad juos plesia bankai :-))
Haris (Persiusta is kitur :), 2008 12 29 13:34
_Questo -Kestui 2008 12 28 02:44
Tuo rusisku metodu jus, Konstitucijos neismaneliai, galite patys pasinaudoti: sukaupsite lesu studijoms apsimoketi :)))))_
Haris - Kestui ir kitiems "gabiems", 2008 12 29 13:31
Tai kokio velnio tie gabieji vis dar sedi Lietuvoje, jei tama uzsienyje ju laukia toooookios puikioooos studiju salygos? :-) Gal nera, visgi, tokie gabus ir tokie protingi, jei nesuvokia, kad uzsienyje ju laukia "Pazadetosios Studijos"? :-):D:D
O ka darys ne tokie gabus, kuriems tu stipendiju uzsienio salys neskubes gausiai dalinti? Irgi leks svetur studijuoti?
Kad visiems - ir gabiesiems, ir vidutiniokams- butu lengviau apsispresti, pranesu:
* UK mokestis uz studijas (VISIEMS!) nuo sio rugsejo jau apie 3100 GBP metams, kitamet bus dar didesnis (nes ji kasmet indeksuoja). Pragyvenimo islaidos (bendrikas/nuoma, matinimasis, transportas, etc.) - dar turekit bent 7,000 GBP per metus.
* USA mokestis uz studijas - nuo 10,000 USD/m "so-so" univere iki min 4O,000 USD/m "ivy league" univere. Stipendijos? Is uzsienieciu jas gauna vienetai, tik PATYS PATYS (kurie pranoksta net kiniecius :-)
* Skandinavija? Taip, uz moksla moketi nereiks, bet _pragyvenimui_ gauti stipendija - sansu tiek, kiek laimeti "GoldPot" loterijoje :-))
O dabar - rinkites :-) (1)
1. Kuriama nauja aukštojo mokslo studijų paskolų sistema. Komentarai.
Solidarumo
Dar patarimas kubiliniams universitetų reformatoriams
2008 m. gruodžio 28 d., sekmadienis
Lietuvos universitetai ir Rusija
20. Kęstas | 09:57 12-28 |
19. Dar Karta | 06:10 12-28 |
1. Ekspertai kuria naują aukštojo mokslo studijų paskolų sistemą. Komentarai.
Japonų pamoka lietuviams
Prieš du dešimtmečius Japonijoje taip pat sprogo nekilnojamo turto burbulas. Japonų valdžia, kaip dabar Kubilius, bandė subalansuoti biudžetą, o ne skatinti ekonomiką pasiskolintų pinigų injekcijomis. Tai sukėlė papildomą defliaciją (kainų kritimą) ir ilgą stagnaciją, vadinama prarastu dešimtmečiu. Tai yra klasikinis pavyzdys, parodantis, ko nereikia daryti defliacijos pradžioje.
Neskatinkime emigruoti gabų jaunimą - Lietuvos ateitį
Emigracija iš Lietuvos šiuo sunkmečiu auga. (1) Bet eksperimentai su Konstitucijoje numatyta teise į nemokamas studijas universitetuose tik sustiprins gabaus jaunimo emigraciją. Apsigalvokime, kol dar nevėlu. |
Saugokimės gobšuolių
Dalino bankai paskolas pervertintom "kartonkėms", bet biznis užsilenkė. Bandysim pakartot su aukštuoju mokslu?Valstybei ne tik nereikės investuoti į mokslą, bet ir uždirbti iš to pavyks.Jeigu ir imsiu paskolą savo vaikų mokslui tai tik ne LT univeruose. Pastarieji visai pamiršo kas konkurencija ir kad esam EU dalis.
Kęstas, 2008 12 28 14:24
Inžinierius pastebėjo svarbų dalyką. Bankai sukėlė Lietuvoje paskolų, statybų ir prekybos nekilnojamu turtu burbulą, vaikydamiesi didesnių pelnų. Kubiliaus vyriausybė svajoja perduoti mūsų universitetų likimą tiems patiems žmonėms tuose pačiuose bankuose. Gėda, Kubiliau. (1)
1. Kuriama nauja aukštojo mokslo studijų paskolų sistema Komentarai.
2008 m. gruodžio 27 d., šeštadienis
Pasiūlymas revoliucionieriams - Konstitucijos laužytojams, apsimetantiems reformatoriais
Litais gautų paskolų palūkanos ir mūsų vaikai
Baltarusių branduolinė elektrinė ir mes
Kuo skiriasi tik paskolomis paremta sistema nuo to, ką turime dabar
2008 m. gruodžio 24 d., trečiadienis
Bankai valdo
2008 m. gruodžio 23 d., antradienis
Ekonomika ir politika Lietuvoje 2008-taisiais
Apie 2009 metu Lietuvos biudzeta
Reikėtų sumažinti tranų skaičių
Klausimas universitetu privatizuotojams
2008 m. gruodžio 22 d., pirmadienis
Iškilo grėsmė Tėvynei
2008.12.22 15:16
Pati dirbu ir nieko neuždirbu universitete, kurį baigiau dykai. O tai blogai. Geriau būčiau ėmusi normalią paskolą ir ją išmokėjusi dirbdama pagal specialybę ir gaudama normalią algą. Visa ta agresyvi komentatorių kolionė - bet kokių pasikeitimų baimė. Baisu nuo jų agresyvumo. Tokie ne tik aukštąjį mokslą, bet valstybę vien tik vartoja.
Kęstas Aušrai
2008.12.22 15:25
Jei nieko neuzdirbi, tai kaip grazintum paskola? O gal svajoji, kad bankai su Tavim pasidalys, mat dirbi universitete? Nesvajok, dovanu karaliu laikai seniai pasibaige.
Skirmantė
2008.12.22 17:03
Aušrai Žinot, nebaigiau uniresiteto DYKAI- MOKAM mokesčius valstybei, ar supratai? studijuot turi gabūs. Mokamas mokslas - biednos Lietuvos žudymas. Tuo bus pakirstas inteligentijos formavimasis, visuomenės prusimas(kaip prie caro uždarius VU), o PVM knygoms - spaudos draudimo analogas. Gėda, Aušra, gėda
Kęstas Aušrai
2008.12.22 15:25
Teisi Skirmantė. Mes čia pergyvenam, kad ekonomika buksuos. O juk ir Lietuvos kultūra, naikinant universitetus, vėl atsidurs pavojuje. Jokiu būdu negalime leisti rinkos radikalams naiviai stumti besimokantį jaunimą iš Lietuvos. Sustabdykime Konstitucijos niekinimą. Iškilo grėsmė Tėvynei. " (1)
1. http://lrt.lt/comments.php?strid=2838146&id=5072563
2008 m. gruodžio 21 d., sekmadienis
Kuo užkimšime burbulo paliktą skylę?
Mokyklų reforma būtų dar skaudesnė, bet dar teisingesnė ir būtinesnė
Pirmyn, brangieji. Zimbabvėje įvedė mokestį mokyklose. Daugelis vaikų negali susimokėti ir mokyklų nelanko. Dar yra neartų dirvonų ir drąsių pasiūlymų Kubiliaus vyriausybei. Jei versti Lietuvą Afrikos šalimi, tai reikia versti ryžtingai. Juk tie vaikai pasimokę eis dirbti. Dar ko gero uždirbs ką nors. Tegu atsilygina mylimai Vyriausybei už rūpestėlį. Mielieji mokytojai. Pasvajokime. Juk Lietuvos valdžia jau suteikė bankams didžiules privilegijas savivalei. Neturime asmeninio bankroto teisės. Todėl bankai drąsiai ir daug skolino. Galima ir ateityje tikėtis to paties, ko tikisi kai kurie rektoriai bei dėstytojai: kokią kainą užgiedosime už mūsų paslaugas, tiek bankai ir paskolins.
Išvesime naują miškinių lietuvių veislę: neraštingi ir pastoviai bankų vergijoje. Nors tokie negalės nei ginti, nei statyti Lietuvą, bet kam to reikia? Po rinkos fundamentalisto Kubiliaus atėjimo į valdžią, pamirškime Lietuvą. Dabar pas mus džiunglių įstatymas: žmogus žmogui - vilkas. Sukursime pirmąją Afrikos valstybę Europoje. Tegyvuoja Kubilius - mūsų Mugabė.
Ar tikrai teisinga ir būtina mokslo reforma?
Antra priežastis yra pragmatinė: už suteiktą išsilavinimą reikia sumokėti ir universitetui. Valstybės nenori finansuoti visų universitetuose dėstomų dalykų, todėl čia turi prisidėti studentai. Jie turi mokėti už mokslą, tačiau ši suma neturi būti suvaržanti ar atgrasanti nuo mokslo. Todėl turi būti sureguliuoti paskolos ir jos grąžinimo mechanizmai...
...Universitetai turi būti laisvi ir nepriklausomi, tik taip jie galės reaguoti į rinkos iššūkius. Jeigu universitetų finansavimas tampa priklausomas nuo studentų įmokų, taip yra ir kitose šalyse, vadinasi, aukštosios mokyklos turi pritraukti daugiau ir išlaikyti esamus studentus. Kad taip būtų, universitetai turi būti pakankamai lankstūs ir prisitaikyti prie studentų poreikių.
Antraip studentai pamatys, kad baigus kitokius mokslus kituose universitetuose, įsidarbinimo galimybės yra geresnės, todėl jie ten ir mokysis." (1)
JAV ir bendrai pasaulyje žmonės atsitraukia nuo šio eksperto aprašytos sistemos. Dabar visi Vakaruose yra priversti konkuruoti su Indijos bei Kinijos kadrų kalvėmis bei verslais. Kiekvienas gabus pilietis yra vertybė tokioje konkurencijoje. Be to, reikalinga galimybė centralizuotai formuluoti studijų, mokslo bei technologijų vystymo politiką, kad sukaupti resursų kritiniuose taškuose.
Todėl JAV valstybės vaidmuo ne mažinamas, o didinamas. Todėl geriausi JAV universitetai, kaip Harvardas, (į kuriuos mums reikėtų lygiuotis) atsisako skolomis remto modelio, pereina prie stipendijų. Visi supranta, kad šiais sunkiais laikais suversti visą riziką, kad įgytą išsilavinimą nepasiseks pritaikyti praktikoje, tik studentui ir jo tėvams nėra nei teisinga, nei protinga. Studentai paprasčiausiai neina į tokius pelėkautus. Lietuvoje tokia reforma sunaikintų universitetus ir verslą.
Jei mums belieka tik prancūzų kelias - išeiti į gatves, kad išlikti pasaulyje - tebūnie taip. Bet tikėsimės, kad Kirkilas ir Kubilius nėra politiniai kamikadzės. Beje, siūloma reforma yra antikonstitucinė Lietuvoje. Kadangi jos pasėkmės būtų ypatingai žiaurios Lietuvos žmonėms, tai tokie ekspertai turėtų būti teisiami už raginimus griauti šalies konstitucinę santvarką ir nubausti atitinkamai.
1. Ekspertas: mokslo reforma – skaudi, bet teisinga ir būtina
2008 m. gruodžio 20 d., šeštadienis
Kas yra VP dešimtukas?
Bet liūtą galima pažinti iš letenos pėdsako. Nuo seno žydai Lietuvoje kraudavo turtus iš prekybos degtine ir silkėmis, kaip dabar daro VP vadovaujama Maksima. Paslaptinga startinio kapitalo milžiniškam mažmeninės prekybos tinklui kilmė irgi lengvai suprantama, žinant žydų sugebėjimus dar nuo caro laikų slapta pervesti pinigus per valstybių sienas bei padėti saviesiems. Tai, kad VP dešimtukas yra taip glaudžiai susijęs tarpusavy šeimos ryšiais taip pat būdinga žydams gal net nuo vergovės Egipte pradžios laikų. Žydų šeimos garsėjo susiglaudimu versle seniai (žydų Rothschildų šeima sukūrė pirmąją transeuropinę bankinę sistemą), garsėja ir dabar (pavyzdžiui, šeimų vaidmuo Madoffo pirmosios tarptautinės finansinės piramidės skandale).
Taigi, modus vivendi, gyvenimo būdas, sugebėjimas suderinti vidinius prieštaravimus dalinai atskleidžia, kas yra VP dešimtukas. Būčiau labai dėkingas už papildomas idėjas.
Lietuvos išnykimas
Studiju programu ideja
1. Europarlamentarai: Lietuvą talžo dviejų krizių kirčiai
Provincialaus aklumo siautejimo laikai
Valdžia prilygino knygas tualetiniam popieriui. Provincialus aklumas mums dabar yra pats didziausias pavojus. Pastovi Kubiliaus dainele: "Mes esame geriausi pasaulyje, mes visiems parodysime kelia... Atsisakysime knygu, naudosime kompiuterius. " Nejaugi? Deja, musu tiek nedaug, kad niekas nepastebes, jei mes greitu laiku ir isnyksime. Net musu kvailiojimo pamoka pasaulyje praeis be naudos.
2008 m. gruodžio 19 d., penktadienis
Kodėl bus dar blogiau
1. Europarlamentarai: Lietuvą talžo dviejų krizių kirčiai
Sveikata
Naujas ministras pie sveikatos apsaugos sistemos reformas: "...įteisinsime oficialias įmokas arba priemokas – netoleruosime to, kas dabar yra. (1) Tam turėsime surasti ir teisinių būdų, nes tai gali prieštarauti Konstitucijai." Kai veiksmai prieštarauja Konstitucijai, reikia teisti ir sodinti kalėjiman. Taip ir bus padaryta.
2008 m. gruodžio 18 d., ketvirtadienis
Prognozes krizei Lietuvoje
2008 m. gruodžio 17 d., trečiadienis
Kubilas su Kirkilu ir nacionalinis klausimas
Na ir šelmis tas Masiulis...
Ar supranta mūsų dešinieji, ką jie daro?
Estijos vaidmuo burbulo susidaryme Lietuvoje
Šioje srityje galima užmesti ir estams, jau aštuonerius metus siurbiantiems Baltijos sesių verslo pelną.
Baltijos pinigų plovykla arba tranzitinis jų pumpavimo Skandinavijos kryptimi taškas. Tokią reputaciją jiems pelnė nulinis pelno mokesčio tarifas.
Lengvata atliko savo darbą – skandinavams buvo lengva skverbis į Baltijos kraštus – ir dabar jau pradedama karpyti pagal ES reikalavimus. " (1)
1. Lėtapėdžiai estai bėgioja greičiau
2008 m. gruodžio 16 d., antradienis
Kas sukele krize Lietuvoje?
„Kas pasaulyje nukentės labiausiai, jei Latvijos ekonomika ir valstybės biudžetas patirs visišką žlugimą, jeigu valstybė pasiskelbs esanti nemoki ir pasistengs patogiai įsitaisyti ant Europos sprando? Be abejo, tie vietos gyventojai, kurie dėl įvairių priežasčių nepanorės palikti šios šalies, o tarptautinei bendruomenei jie nelabai rūpės. Tegul renka grybus ir džiovina džiūvėsius. Tačiau jei Latvijos ekonomika žlugs, didžiausių nuostolių patirs Švedijos pensijų fondai. Bus prarastos švedų pensijos, taigi nukentės ir Švedijos valstybė. Į Latvijos ekonomiką investuota labai daug Švedijos pinigų, būtent šios šalies pensijų fondai prisidėjo prie to, kad Latvijoje būtų išpūstas finansinis burbulas. Būtent dėl švedų kilmės bankų kreditų politikos finansinis burbulas Latvijoje išsipūtė taip neregėtai, kad ėmė neatlaikyti savo paties svorio.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Švedijos bankai Baltijos šalių bankų sektorių išpūtė ne tam, kad jis sprogtų ir visus paskandintų. Tikslas buvo kitas. Tikėtasi šiuos peraugintus bankų aktyvus kaip didelę investiciją parduoti Vokietijos bankų gigantams. Vokietija istoriškai jaučia nostalgiją Baltijos šalims, ir švedų bankų savininkai neslėpė, kad į Latviją, kaip ir į visą Baltijos regioną, jie atėjo trumpam laikui.
Vis dėlto pasaulinis žlugimas šiuos planus suardė. Dabar visos finansinės problemos gulė ant Švedijos Vyriausybės pečių gerokai ilgesniam laikui nei iš pradžių tikėtasi. Švedų bankų spekuliacijos gali tapti Švedijos vidaus politikos problema. Net pagal skirtingus skaičiavimus Švedijos, o menkesniais mastais ir Suomijos bei Danijos, nuostoliai Latvijos biudžeto ir ūkio žlugimo atveju siektų maždaug 15 mlrd. eurų.
Latvijos politiniams juokdariams gerai tada, kai nieko nereikia daryti, bet Švedijos Vyriausybės pozicija nėra tokia lengvabūdiška. Matematika negailestinga: gavus pasiskolinti porą milijardų eurų, galima išvengti nuostolių, vertintinų keliolika milijardų.
Vis dėlto kaip atrodys, jei Švedijos Vyriausybė lieps Latvijos politinei klasei sutvarkyti šalies finansus ir liautis pervesti pinigus korumpuotiems politiniams projektams? Juk tai gali sužlugdyti Latvijos kaip nepriklausomos valstybės iliuziją. Tai atrodytų kaip Švedijos pinigų politikos diktatūra formaliai nepriklausomoje valstybėje. Kaip tam tikra finansinė okupacija.
Taigi siekiant priversti latvių politikus elgtis tinkamai, buvo pasitelktas Tarptautinis valiutos fondas (TVF), galintis skelbti ultimatumus ir kelti reikalavimus, taip pat pajėgus pasiekti, kad Vyriausybė laikytųsi įsipareigojimų. TVF pinigai (iš tiesų tai per Fondą perleisti Švedijos Vyriausybės pinigai) bus ne iškart pervesti, o dalijami nedidelėmis porcijomis prieš kiekvieną pervedimą įsitikinant, kad šiame etape numatyti darbai atlikti, pažadai ištesėti ir pinigai panaudoti tam, dėl ko iš anksto susitarta.
Tačiau Švedijos Vyriausybei nerūpi Latvijos gyventojų gerovė. Švedijai tik svarbu, kad Latvija turėtų finansinių galimybių vykdyti įsipareigojimus, kad valstybė nebankrutuotų. Latvių verslininkai nesupranta, kodėl mokesčių didinimas ir išlaidų mažinimas vadinamas Latvijos ūkio stabilizavimo ir augimo atgaivinimo programa. Tai Švedijos indėlių gelbėjimo planas, kuris stabdys Latvijos verslo vystymąsi. Latvijos Seimas jį patvirtino, pripažindamas, kad Švedijos pinigų politika jau įvesta Latvijoje.
Šiuo metu jaunų aktyvistų grupė pradėjo internete rinkti parašus, kviesdama Švediją okupuoti Latviją. Deja, jauni žmonės pavėlavo – finansiškai tai jau padaryta“. " (1)
1. Nuomonė. Finansinių sistemų spindesys ir skurdas
Kiek mums kainuoja parama bankams ir kitoms monopolijoms
2008 m. gruodžio 15 d., pirmadienis
Nenusiminkite.
2008 m. gruodžio 14 d., sekmadienis
Daugiau galių Europos Sąjungai
2008 m. gruodžio 13 d., šeštadienis
Ar viskuo kaltas ponas Kirkilas?
Kodėl Kirkilas daug neprotestuoja? Matyt, jiems abiems reikia vaizduoti skyrybas, kad sunkmetyje išlaikyti jų nuolatinius rinkėjus.
Grybauskaitės ir Kubiliaus dejavimo pasekmės
2008 m. gruodžio 12 d., penktadienis
Metas baigti "Leo.lt" skandalą
2008 m. gruodžio 11 d., ketvirtadienis
Perspėjimas naujai vyriausybei
Durnių namuose greitai sutiksi Kubilių, kuris garsiau už visus rėkia apie krizę Lietuvoje ir garsiai svajoja panaudoti ją "permainoms". Tokios galimybės jį tiesiog veda iš proto.
2008 m. gruodžio 9 d., antradienis
Savižudžių tauta
"Esu įsitikinęs, kad esant tokiai situacijai aktyvesnio vaidmens turi imtis valstybė. Ji turėtų ne didinti mokesčius, o atvirkščiai – skolintis pinigų ir už juos kurti darbo vietas, įgyvendinti viešuosius projektus, programas – pavyzdžiui, tiesti kelius, statyti valstybinius objektus, atnaujinti būstus ir pan." (Marius Buivydas, Finansų maklerių įmonės „Finhill“ Analizės ir vertinimo departamento direktorius.)
Tai teisingi pasiūlymai. Bet mes pernelyg įsitraukėme į pasaulinę politiką, kad jais pasinaudoti.
2008 m. gruodžio 8 d., pirmadienis
Komerciniai bankai ir Kubiliaus "reformos"
Voras nedoras šitas mūsų Kropas. Juk numatytas studentų apmokestinimo padidinimas, mokamų medicininių paslaugų išplėtimas yra naudingi tik bankams. Tai kenkia visiems kitiems Lietuvoje. Norėsi likti gyvas ar bent gauti išsilavinimą - būsi banko skolininku iki mirties. Aišku, jei bankas pasigailės ir paskolą duos. Na, o kad bankų godumas ir lengvas būsto paskolu dalinimas išpūtė burbulą Lietuvoje, Kropas kukliai nutyli.
Reikia išformuoti parazitines biurokratines "Leo.lt" struktūras
1. G. Kirkilas Vyriausybės klaidų neįžvelgia
2008 m. gruodžio 7 d., sekmadienis
Internete apie konservatorių nuodėmes iki 2009 metų
Apie konservatorių atiduotą užsieniečiams Mažeikių naftą: "O kodėl atmesti faktą? Konservatoriai atidavė ir dar primokėjo. Atidavė ne savo, o primokėjo Lietuvos pinigais. Plius pridalino visokių lengvatų, kurias dar ir dabar jaučiam. Lietuvos geležinkeliai privalo pigiau vežioti dabar lenkiškos MN krovinius. Faktiškas draudimas sudaryti konkurenciją MN, lemia, kad už kurą mokam brangiau nei latviai ir estai, nors kuras gaminamas Lietuvoj, o aniems eksportuojamas.Tavo partijos ir asmeniškai Landsbergio su Kubilium darbas.Tavo faktai apie Pakso lobizmą Gazpromui ištraukti iš to paties maišelio, kaip ir apie tai, kad Landsbergis buvo kagebistas. Sveria lygiai tiek pat. O kas tave samdo, kad tu taip bukai savo tauškalus į viešumą stumdai? Nėra jokio kito tokio aktyvaus uždarbiautojo.Tavo idiotiški "prisipažinimai", jog esi laisvas rašinėtojas tik juoką sukelia. Dirbi juodą darbą. Marios tavo paklodinių rašinių, suręstų iš laikraštinių sakinių nuotrupų. Akivaizdu, kad tai ne už dyką."
(1) http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles%2F88632%2FDESC%2F1
Rytietiška despotija Lietuvoje
Beje, išsilavinimas Vakaruose nepadeda. Despoto pozicija vilioja neribota valdžia. Mūsų valdžios geriausias draugas, japoniškos virtuvės žinovas, Saakašvilis yra tipiškas rytietiškas despotas. Jis neabejodamas žudo osetinus, kuriuos laiko jo "vergais". Įdomu, kad Saakašvilis tėra paprastas Niujorko advokatas, išsilavinimą įsigijęs Harvarde.
Už ką teistinas Kubilius?
Šiandien Kubilius yra tas banditas, kuris jau išsitraukė ginklą ir pareiškė, kad verslininkams reikia papildomai susimokėti krizės pradžioje. Tuo tarpu visos šalys, išskyrus dar Zimbabvę, skatina verslo aktyvumą. Tik teisininkas gali suabejoti, ar Kubilius jau renka pinigus, ar dar ne, kol pinigai neperėjo iš rankų į rankas. Žmonės planuoja verslą. Tuos papildomus mokesčius reikia įtraukti į planus jau dabar. Bedarbių skaičius pradėjo augti lavina jau dabar. Nelengvas užsiėmimas būti Kubiliaus advokatu.
2008 m. gruodžio 6 d., šeštadienis
Kuo bloga atominė energija?
Atsakymas: Atomo energija nėra pigi. Branduolinis kuras ribotai prieinamas ir stipriai brangsta. Ji nėra saugi. Tai ne tik Černobylio pasikartojimo grėsmė. Tai ir mūsų dienų teroristų pavojus. Ir jau minėta neišspręsta radioaktyvių atliekų saugojimo problema. Ir politinė rizika, jei bent kur, pavyzdžiui, Kaliningrade, įvyks branduolinė avarija. Politinis spaudimas būtų nepakeliamas tą elektrinę uždaryti. Juk ir Černobylio tipo elektrinė, kurią dabar turime, yra politinė Černobylio avarijos auka.
Kirkilo ir Kubiliaus kalbos
Atsakymas: Kirkilas ir Kubilius kalba vienodai, nes jie yra tos pačios "Maksimos" statytiniai. Tarp jų vienas skirtumas: vienas pradeda žygiuoti visada kaire koja, o kitas - dešine. Todėl ir vadinami: mūsų politikos kairieji arba dešinieji.
2K ir "Leo.lt" afera
Vagys siaucia
Kubilius tikisi pasiremti monopoliju pagalba
Antikonstitucinis Kubiliaus pasiulymas
2008 m. gruodžio 5 d., penktadienis
Lietuvoje galima surasti specialistų
2008 m. gruodžio 4 d., ketvirtadienis
Atominė energetika nedalyvaus kovoje su globaliu šiltnamio efektu
Kam patikėsime mūsų jaunimo ateitį?
2008 m. gruodžio 2 d., antradienis
Girti rusai ir Kubilius
Kur mūsų kaimo bėdų šaknys?
(1) K.Jaskelevičius. Juodos kaimo dienos .
2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis
Kubiliaus Naujieji Vasiukai
Dar tos diskusijos
_Šio anekdoto nepakanka rimtam Lietuvių kalbos įstatymo ir kitų "tvorų" aptarimui_
Banali demagogija, kuria siekiama nukreipti kalba i aptarima "tvoru", kurias ir nugriovus nieko nepasikeistu... Kartoju: konkuruoti del protu Europos ar pasaulio akademineje erdveje NEIMANOMA siulant nekonkurencinga atlygi bei nekonkurencingas darbo salygas. Beje, ne tik del protu...ka rodo daug didesnis, nei "protu", "ranku nuotekis" is LT...
-Jei griauti "tvoras", kaip Lietuvių kalbos įstatymą, nieko nekainuoja, tai kodėl nepabandžius? Didžiausi rinkos žinovai dažnai apsirinka.
_Svarbiausias yra lietuviško paso atėmimas. Tiesiog naivu: važiuok į monopolijų nuniokiotą Lietuvą, aukokis, bet uždirbtą pensiją palik tai valstybei, kurioje ją uždirbai. Kam nuo to bus geriau?_
??? Ir vel demagogija! Niekas nereikalauja, kad dirbantis Lietuvoje iseivis (ar ir ne lietuviu kilmes kitos valstybes pilietis) atsisakytu turimo svetimos valstybes paso. Taipgi LT univero destytojui -iseiviui ar ne- visiskai neprivalu tureti Lietuvos pasa. (lygiai kaip ir LT pilieciui, dirbanciam kitoje salyje: pats metus desciau uzsienyje ir man visai neprireike tos salies paso - kuo jis man butu padejes destyti?:-)).Taigi - jei kas nori "aukotis", gali ta daryti ir neatsisakydamas kitos salies paso. Maloniai prasom!:)
- Jei būtumėte be paso dirbęs JAV ir patektumėte į sunkią avariją, tai ligoninė, kad išvengtų didelių gydymo išlaidų, išvežtų už tos ligoninės pinigus jus į Lietuvą, net jei rizika numirti kelionėje būtų didelė. Ir tokių buities be paso detalių yra daug.
_Tinkamai sutvarkytos, tos paskolos studentams yra pakankamai pelningos bei nerizikingos, kad jas suteiktų ir bankai, ir valstybė._
Nagi, nagi - konkreciau, prasom! KAIP tinkamai sutvarkytos? Kokiu budu jas reikia sutvarkyti?
-Jos tinkamai tvarkomos daugely pasaulio šalių. Nesunku pasimokyti.
"Krugom da okolo" liezuveliu pliauksti visi pajegus: "valstybe turi pasirupinti", "visos civilizuotos valstybes moka uz tai"... Bet as prasiau ne deklaratyviu fraziu (juolab paremtu naiviu tikejimu neissenkamomis valstybes galiomis ir neissemiamais jos aruodais :). Norejau labai KONKRECIU atsakymu: KAS ir KIEK mokes uz tai? Patikslinsiu: KIEK tai kainuos moketojui (pvz. valstybes biudzetui per metus) ir KIEK universitetams bus sumoketa (pvz uz toki klausytoja per metus)? Jei, tamsta, nezinai, tai butu saziningiau taip ir pasakyti, uzuot gaisus laika naivybems, kuriu leitmotyvas: "viskuo turi pasirupinti valdzia!":))))
-Taip, svarbiausiais valstybės išlikimo reikalais turi pasirūpinti valdžia. Kas ir kiek konkrečiai mokės, galvoti dar ankstoka. Burbulai sprogs, kainos keisis, krizė įsibėgės. Tada ir pašnekėsim.