Valstybės ir kubilinių keliai skiriasi

"„Dabar biudžete trūksta 170 mln. Lt per nepilną mėnesį, nes žiūrėta tik buhalteriškai, bet kai taip padidino akcizą – pirks kitur, padidino PVM - pirks kitur, lyg ir mechaniškai padidino pelno mokestį – jis bus slepiamas“, – tvirtino G. Kirkilas. Anot jo, dabar, pavyzdžiui, pigesnių degalų žmonės plūsta į kaimynines šalis." (1)

Kirkilas teisus. Tai matyti iš nepriklausomų šaltinių. "Šiemet krenta ir dyzelino bei dujų pardavimai." (2)

Ką mums daryti? Lieka tik seimūnams susitarti ir atstatydinti Kubilių, arba mums visiems dar aktyviau dalyvauti protestuose.

Kasos aparatų turguose istorija parodė, kad Kubilius bijo žmonių pykčio. Organizuotų didelių protestų grėsmė priverčia net gobšuolius atsitraukti. Nesitaikstykime su mūsų verslų, universitetų, ligoninių bei mokyklų naikinimu.

Kubiliniams galime pasakyti tik viena. Du dešimtmečius jūs baidote mus rusais, komunistais, o dabar dar ir krize bei bankrotu, kurių Lietuvoje dar nėra. Jūs stengiatės sukurti mūsų šalyje krizę, kad pagaudyti žuveles drumstame vandeny, dar daugiau prisiplėšti turtų. Dirbti nemokate. Atiminėti, "privatizuoti" - tai vieninteliai jūsų sugebėjimai. Atėjo jūsų valanda. Teks palikti Seimą visiems laikams. Jūsų gobšumas jus atvedė prie liepto galo.

1. G. Kirkilas: nieko nekeitus biudžetas būtų pilnesnis
2. Pirmąkart per 4 metus sumažėjo degalų pardavimas

Apie Kubiliaus siūlomos universitetų reformos tikruosius tikslus ir rezultatus

Nauja universitetų finansavimo tvarka netinka mums visiems. Įvedus ją, universitetai norėtų surinkti kiek galima daugiau pinigų sotesnės biurokratijos išlaikymui. Bankai norėtų kiek galima didesnes pinigų sumas paskolinti studentams, kad daugiau uždirbti iš tų paskolų. Na, o jei bankai duoda, tai universitetų rektoriai ima. Nebelieka jokios kontrolės studijų kainai. Studentams vienintelė išeitis būtų bėgti į užsienį. Palyginus su tokiu Lietuvos inteligentijos naikinimu Vokietijos Dievų miško košmaras arba siaubingi Rusijos trėmimai į Sibirą atrodytų menkniekiu. Ar tikrai norime tokios tvarkos Lietuvoje?

Klausimas yra labai paprastas: reikia ar nereikia daugumą studentų apkrauti didžiulėmis skolomis mokesčiui už studijas. Harvardas nuo tokio apkrovimo atsisakė, nes tikrai gabūs ir protingi žmonės savo noru į tokias skolas nelenda. Naudokimės geriausiu pavyzdžiu, kurdami mūsų sistemą. Siūloma reforma ypač kenksminga Lietuvos ekonomikos vystymui. Mažoje šalyje reikia turėti galimybę sutelkti resursus į tas sritis, kuriose mes esame geriausi. Kitaip neišlaikysime konkurencijos pasaulyje. Gi pagal siūlomą tvarką vargšai žiopliausi vidurinės mokyklos mokiniai turės bėgioti su jų liūdnai atrodančiais krepšeliais. Tai vadinsis šalies ekonominės strategijos formavimu.Visi gabesni bus užsienio universitetuose. Kubilius siūlo Lietuvos kvailinimo programą.

Trumpai ir aiškiai apie tokios reformos tikruosius tikslus parašyta vieno iš mūsų kolegų komentatorių pastaboje. Cituoju: "Visos valdžiusios partijos naikino universitetus. Tai pradėta, finansuojant juos pagal studentų skaičių. Kas nusmukdė mokymo kokybę. Ji smukdoma ir menkais dėstytojų atlyginimais. Valdžiai reikalingas universitetų nekilnojamas turtas. Jo privatizavimas dengiamas, vadinant tai reforma, revoliucija. Jos esmės nekeičia. Lieka finansavimas pagal studentų skaičių. Lieka nepakankami atlyginimai dirbti kokybiškai. "Revoliucija" mažins studentų skaičių, atlaisvins patalpas, padidins bankų pelnus. Tai pagrindiniai valdančių partijų tikslai, dengiami krepšeliais ir laisvosios rinkos apologetų mulkinimais. "Revoliucija" nekeičia esmės: universitetų vertinimo ir finansavimo pagal atitikimą pasauliniams mokymo kokybės standartus, palieka dėstytojų vertinimą pagal publikacijas, nesusijusias su dėstomu dalyku." (1)

"Opozicinės (socialdemokratų) partijos programoje ... taip pat kritikuojama aukštojo mokslo reforma, teigiant, kad "neturtingam jaunimui aukštasis mokslas taps beveik neprieinamas". Siūloma atsisakyti studento krepšelio." (2)

Visi galvojame, kaip padaryti, kad gabesnis jaunimas nepaliktų Lietuvą, kad mūsų darbo rezultatai turėtų paklausą pasaulyje. Ar ne lengviau būtų dabartinėje sistemoje, kai universitetų turtas dar priklauso valstybei ir Konstitucija garantuoja nemokamas studijas visiems gerai besimokantiems, sukaupti mūsų ribotus resursus į kelias sritis, kuriose mes esame geresni, negu dauguma pasaulyje? Didžiulėmis skolomis, šansų gauti universitetinį išsilavinimą ribojimu bei apgavystėmis nesulaikysime gabaus jaunimo mūsų krašte. Tik dosniai investuodami į aukštos kokybės kadrų ruošimą ir to pagrindu sukūrę konkurencingus verslus, galime tikėtis, kad talentingi žmonės liks dirbti Lietuvoje, kad tokio darbo dėka mūsų visų gyvenimas pagerės.

Kubilius, Lubys ir Steponavičius elgiasi kaip tikri barbarai prie miesto vartų. Kur mūsų ūkio ir mūsų kadrų vystymo vizija? Tai turėtų būti jų atsakomybė. Jie kelia universitetams nerealius reikalavimus. Tikrovėje daroma taip, kad mūsų universitetai jokiu būdu neišlaikys konkurencijos su kaimyninėmis šalimis ir bus priversti išssivaikščioti jau po 2010 metų rugsėjo. Aišku, monopolijos tikisi išstumti lietuvius iš Lietuvos, atsivežti pigesnių ir paklusnesnių kadrų iš Rytų. Neleiskime griauti Tėvynę.

JAV universitetai, veikiami Sputniko iššūkio, demokratizavo aukštojo mokslo prieinamumą, kaip niekas iki jų. Tai padėjo sukurti galingiausią pasaulio valstybę bei gerovę tuose pačiuose universitetuose, kuria taip džiaugiasi mūsų besilankantys profesoriai. Bet dabar laikai pasikeitė. To prieinamumo jau nebeužtenka šiuolaikinėje žinių ekonomikoje ir konkurencijoje su Indijos, Kinijos bei kitomis klestinčiomis akademinėmis bendruomenėmis. Jei amerikiečiai leidžiasi nuo kalno, į kurį juos užnešė istorija, tai kubiliniai mums kasa gilesnę duobę, kurioje ta pati istorija mus pastatė. Jei nori išeiti iš duobės, tai bent jau nustok kasti. Politikoje visi kubiliniai nekantriai laukia ekonomikos atsigavimo pavasario. Girdi, atjos šviesiaplaukiai vokiečiai ant baltų arklių ir supirks viską, ką mes galim pasiūlyti, už gerus pinigus. Tada neva tai bus pamirštas kubilinių perdėtai radikalus, kvailių hipnotizavimui skirtas, elgesys, kai jie kirto šaką, ant kurios visa Lietuva sėdi. Ką gi, naujienos jiems yra prastos. Išėjimas iš šios krizės jau užima daug laiko. Tie vokiečiai anksti nepasirodo. Kubiliniams tenka atsakyti už jų veiksmus. Nusikaltėlių kubilinių bandymas kalbėti su juos baudžiančiais sukelia tik gailestį ir neapykantą. Špygos, kyšančios iš išdaužytų veidrodinių Seimo langų, sukelia tik įtūžį ir panieką. To per mažai, kad išsilaikyti valdžioje.

1. Dėl aukštojo mokslo reformos – prieštaringos mintys. Komentarai. A.Baskas
2009.01.30 10:30

2. G.Kirkilas atleistų visus diržus

„Mažeikių nafta"

"

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas tvirtina, kad Lietuvoje dėl monopolinės bendrovės „Mažeikių nafta" padėties, šalies gyventojai už kurą moka maždaug 20 ct/l brangiau. Tai esą turi neigiamos įtakos ir akcizo surinkimui, nes dėl maždaug 36 ct/l pigesnio dyzelino Lietuvos vežėjai kurą pilasi kaimyninėje šalyje. Dėl to esą Lietuvos biudžetas šiemet gali netekti 70-80 mln. Lt akcizo. Parlamentaro skaičiavimu, dėl šiuo metu susidariusios situacijos rinkoje lietuviai už kurą moka maždaug 20 ct/l brangiau.

„Mažeikių nafta" kurą Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje parduoda pigiau nei Lietuvoje. Tai ji kartais motyvuoja tuo, kad Latvijoje ir Lenkijoje yra didesnė konkurencija ir Lenkijoje yra daugiau gamintojų, o kadangi Lietuvoje nėra, tai kaina yra tokia, kokia yra", – antradienio spaudos konferencijoje sakė K. Glaveckas." (1)

1. K.Glaveckas: dėl monopolijos degalų rinkoje mokame maždaug 20ct/l brangiau

Aiškus Kubiliaus reformos aprašymas ir receptas ūkio gydymui

"Kodėl bankai neskolina verslui? Ogi negali įvertinti, ar įmonės grąžins paskolas ar ne."(1)

Mūsų bankai anksčiau skolino pernelyg daug ir pernelyg lengvai. Dabar jie skolina pernelyg mažai, ir tie kreditai yra pernelyg brangūs. Bankai nebefunkcionuoja. Turime bankų lavonus, o ne bankus. Tokiu būdu skandinama Lietuvos ekonomika. Pasitarus su Skandinavijos šalių vyriausybėmis, tų bankų padalinius Lietuvoje būtina nacionalizuoti, kad užtikrinti ūkio kreditavimą, kol dar nevėlu. Tai gelbėtų ne tik apmirusius bankų padalinius, bet, svarbiausia, - Lietuvos ūkį bei kiekvieno iš mūsų šansus atlaikyti krizę.

Pagrindinis bankų darbas yra kredituoti ūkį. Dabar bankai Lietuvoje šio darbo neatlieka. Prieinamų kreditų nėra. Nulis. Aišku, kad normaliose sąlygose privatus kapitalas efektyvesnis, negu valstybės biurokratai. Bet dabar turime pasaulinę (ir Lietuvos) bankų krizę. Po tokios nacionalizacijos bei krizei pasibaigus, paprastai bankai vėl parduodami privačiam kapitalui.

"Kaimyninė Latvijai Lietuva taip pat turėjo problemų su protestuotojais, kai valdžia įvedė eilę ekstremaliai griežtų taupymo priemonių, kad apsaugoti finansinį sektorių." (2) Taigi, Kubiliaus taupymas reikalingas skandinaviškų bankų gaivinimui. Kadangi tai nesprendžia pasitikėjimo krizės problemos, naudos iš tokių veiksmų nebus. Žalą matome visi.

1. Rizika minimali, pelnas garantuotas.
2. "Neighboring Lithuania also had to contend with protesters after the government introduced a package of austerity measures to protect the financial sector." Iceland’s Government Collapses. By JUDY DEMPSEY. New York Times. Published: January 26, 2009.

Lietuvos svarbiausias buhalteris jau kalba apie atsistatydinimą

Šemetos kalbos apie atsistatydinimą (1) yra pirma pergalė kovoje už būsimą Lietuvą. Turime dar paspausti. Tik tada sugrąžinsime žmonėms galimybę užsiimti verslais ir darbais. Sugrąžinsime tarpusavio pasitikėjimą ir pasitikėjimą ateitimi. Sukursime stiprų pasaulinėje konkurencijoje šalies ūkį. Kiekvienas buhalteris ir fizikos laborantas džiaugsis savo profesija, atlyginimu ir prestižu. Žmonės nesiverš dėl abejotino švarumo privilegijų daryti tai, apie ką jie nedaug teišmano.

1. A. Šemeta neatmeta atsistatydinimo galimybės

Seimo atšaukimo teisės nauda

Jei jau mūsų Seimas bei Vyriausybė yra išrinkti Tautos, suteikime Tautai galimybę juos bet kada atšaukti, paskelbiant naujus rinkimus. Esame apsupti stipresnių tautų. Dažnai iškyla abejonė, kad mūsų tarnai valdžioje yra per monopolijas ar tiesiogiai paperkami. Turėti apsivalymo mechanizmą mums visiems būtų naudinga. Prezidentas šias problemas tiesiog pramiega. Jo patarėjus papirkti lengviausia, nes jų yra nedaug.

Visi prisidėkime prie verslininkų organizuojamo mitingo. Mokesčiai, kuriuos Kubilius bando užkrauti, yra tik pradžia. Jo taip vadinamos reformos, kurias ruošiamasi pradėti, yra dar žiauresnės, negu ši mokesčių lavina. Sustabdykime radikalus. Jie moka tik baidyti žmones ir grobstyti mūsų visų turtą.

Kubilius tvirtina, kad jis mus visus gelbėja. Kaip jie, apkraudami naujais nepakeliamais mokesčiais, gali ką nors išgelbėti? Jie nesurinks net tų mokesčių, jei verslai išsivaikščios. Jie neišsilaikys valdžioje, jei pensininkai stos ginti pensijų. Tai koks čia išeina gelbėjimas?

Kubilius ir gripas

Jeigu nesusivienysime, Kubiliaus gauja privatizuos ligonines bei universitetus ir išsinešios po vieną plytą. Gripo pandemijos metu mirsime namie, kaip musės.

Kam jūs stumiate nepakeliamus mokesčius už medicinos paslaugas ir studijas? Kad sužlugdyti ligonines bei universitetus. Kad išgrobstyti jų turtą. Kolūkių likvidavimo istorija jus to išmokė.

Universitetai ir protestantai

Kodėl Kubilius atideda universitetų privatizavimo įstatymą mėnesiams? (1) Nes bijo sujungti verslininkų, ūkininkų, kitų dirbančiųjų bei pensininkų protestus su studentų ir akademinės bendruomenės protestais. Nepasiduokite pigiai taktinei apgaulei. Reforma universitetus sugriautų taip pat greitai, kaip privatizavimas sunaikino kolūkius. Mes, skirtingai nuo kai kurių protestantų, nesitaikstysim su teiginiais, kad daugumai lemtos amžinos skolos žemėje ir pragaras po mirties. Jaunimas emigruos masiškai. Lietuvoje liks tik monopolijos ir branduolinis katilas.
Visi, kam brangi Lietuvos ateitis ir kultūra, junkimės prie protestuojančių.

1. Aukštojo mokslo reforma atslinks lėčiau

Kvietimas kovon

Kubilius naujais mokesčiais atėmė iš Lietuvos ne vien tik pinigus, bet ir galimybę uždirbti pinigus. Jo reformos sumažiną solidarumą tarp mūsų kaip tik tuo momentu, kai to solidarumo mums labiausiai reikia. Jis demoralizuoja žmones kaip tik tuo laiku, kai labiausiai būtina susitelkti. Nepadės kalbos ir hipnozė. Tik streikai, demonstracijos, piketai bei mūsų lyderių derybos gali priversti atsistatydinti rinkos radikalų vyriausybę ir sustabdys ūkio griovimą, atneš tą saugumą, kuris šiandien reikalingas.

Kubiliaus klikos silpnumas

Jūs valdžioje tupite laikinai ir netvirtai. Tai jūs remiate mažumos vyriausybę, tai jūs esate juokingoje koalicijoje. Jūsų idėjos neturi nieko bendro su žmonių problemomis. Antikomunistai, priešiški Rusijai - tai gerai, bet mažoka. Už žmonių daužymą akmenimis, šaudymą, už koncentracijos lagerius - tai kvaila, bei neatitinka aplinkai, kurioje gyvename. Raskit užsiėmimą. Jūsų dienos jau praėjo.

Priemonės, kurių imasi visas pasaulis, yra visiškai priešingos priemonėms, kurių imasi Kubilius. Kubilius gal ir svajojo vaikystėje pabūti Stalinu. Bet jis nėra Stalinas. Guminės kulkos nėra tikros. Trapi koalicija nepakeičia partijos ir KGB diktatūros. Žmonės jam neatleis tokio kvailiojimo.

Reikia išsaugoti žmonių laiškus Kubiliui. Įsivaizduokite, kaip džiaugtųsi
istorikai, gavę realiai neegzistuojančius žmonių emailus prezidentui
Hooveriui prieš pat Didžiąją depresiją. Juk Kubilius yra apsėstas
panašių idėjų, daro panašius veiksmus. Skirtumas milžiniškas: iš
Lietuvos lengva ir yra kur emigruoti. Bėda tiems, kurie nenori palikti
gimtinę. Bėda Lietuvai.

Olgos Suprun populiarus siūlomos universitetų reformos esmės paaiškinimas

Puikus straipsnis. Belieka pridėti, kad bankus mirtinai sužeidė spekuliacijos finansinėje bei nekilnojamo turto rinkose. Todėl bankai nustojo dalinti paskolas. Visa ši schema tampa nereali.

"Lietuvoje studijuoti negalima emigruoti

Kablelis, paprastai būdamas mažai reikšmingas, šiame ir kituose analogiško pobūdžio sakiniuose įgauna neregėtą galią – jis tampa padėties šeimininku, galinčiu nulemti sakinio prasmės likimą: „Lietuvoje studijuoti negalima, emigruoti“, arba „Lietuvoje studijuoti, negalima emigruoti“.
Kai kurie teigia, jog nebūtina dirbti pagal įgytą išsilavinimą, tačiau tokiu atveju kyla pagrįstas klausimas – o kam tada įgyjamas išsilavinimas? A.Barzdžius
Skirtumas tarp šių dviejų sakinių yra milžiniškas ir jį sugeba padaryti mažytis kablelis, tačiau, kad ir koks įtakingas jis būtų, jam pavaldi tik sakinio reikšmė, o ne realybė, kuri turi savus padėties šeimininkus, galinčius padaryti milžinišką ir reikšmingą skirtumą realiame gyvenime, bei pakeisti teiginį „Lietuvoje studijuoti negalima, emigruoti“, teiginiu „Lietuvoje studijuoti, negalima emigruoti“.
Rinkos revoliucionierius – studijų krepšelis
Švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius pabrėžia studijų krepšelio įvedimą, kuris turėsiąs paskatinti aukštųjų mokyklų konkurenciją. Jam pritaria ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. R.Ginevičiaus, „studijų krepšelio“ įvedimą pavadinęs tikra revoliucija.
Tačiau, kalbant apie universitetų konkurenciją nereikia turėti iliuzijų, kad pastaroji vyks dėl gabiausių studentų – kur kas realistiškiau skamba tai, jog universitetų tarpusavio konkurencija vyks dėl studentų atnešamų lėšų, universitetams visiškai nekreipiant dėmesio į tai, iš kur jos atkeliaus: ar iš Valstybės, studijų krepšelių pavidalu, ar iš bankų, studijų paskolų pavidalu.
Šiam teiginiui patvirtinimą randame ir Tėvynės sąjungos projekte „Aukštojo mokslo reformos principai“, kuriame atvirai rašoma apie tai, kad universitetai galės konkuruoti dėl mokesčių už studijas, kuriuos į universitetą su savimi atsineš studentai – taigi, ne dėl gabiausių studentų, kaip kartais bandoma sofistiškai nušviesti padėtį.
Žinoma, siekdami prisivilioti studentų pinigus, universitetai turės išlaikyti šiokį tokį lygį, tačiau savo biudžetus formuodami iš studentų pinigų, jie tebus verti pseudouniversitetų vardo, nes tikrieji universitetai didžiąją savo biudžetų dalį formuoja iš atliekamų mokslinių tyrimų ir teikiamų mokslinių paslaugų.
Konstituciją pamynč, finansuosime sukčius?
Planuojama, jog po pertvarkos nemokamai studijuoti galės tik tie, kurie gaus visišką valstybės finansavimą – vadinamąjį studijų krepšelį, o visi likusieji visą studijų kainą turės apmokėti savo lėšomis. Švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius teigia, kad studijų krepšeliai bus skiriami pagal valstybinių baigiamųjų egzaminų rezultatus visam studijų laikotarpiui tik geriausiai juos išlaikiusiems, gabiausiems abiturientams.
Tačiau tai visiškai nesiderina su Konstitucija, kuri laiduoja nemokamą mokslą gerai besimokantiems – t.y. ne geriausiai, o gerai besimokantiems. Antra, ne gerai besimokiusiems, o gerai besimokantiems ir, galiausiai, ši Konstitucijos nuostata remiasi prielaida, jog gerai besimokantys yra tie studentai, kurie mokosi be akademinių skolų. Taip pat lieka neaišku, kaip išankstinis studijų krepšelių kiekio nustatymas pagal abiturientų laikytų valstybinių egzaminų rezultatus suderinamas su Konstitucinio Teismo nutarimu, pasak kurio, gerai besimokančių asmenų nustatymo kriterijai negali būti formalūs, neleistina iš anksto nustatyti kokį nors „gerai besimokančių piliečių“ skaičių – absoliutų ar santykinį dydį, t. y. kvotą, nes neįmanoma iš anksto tiksliai numatyti, kiek studentų iš tikrųjų mokysis gerai, o kiek – ne. Tokių kvotų nustatymas visiškai iškreiptų konstitucinę gero mokymosi sampratą.
Įsigaliojus tokiai tvarkai, moksleiviai žūt būt siektų gauti aukščiausius baigiamųjų egzaminų įvertinimus, nes jie nulemtų jų studijų finansavimą. Įdomu, ar ministrui ir kitiems šio sumanymo remėjams yra žinomos šiuolaikinės nusirašinėjimo technologijos, kai mikroskopinės kameros, įtaisytos pavyzdžiui sagose, filmuoja ir perduoda egzaminų užduotis tiems, kurie jas sprendžia ir diktuoja atsakymus egzaminuojamiems? Žinant tai, kyla pagrįstas klausimas ar studijų krepšeliai atiteks gabiausiems, ar viso labo sukčiausiems?
Pačioms aukštosioms mokykloms mažai rūpės, ar įstos sukčiausieji, ar gabiausieji. Darvinistinės kovos už būvį įkarštyje joms bus svarbiausia surinkti pakankamai lėšų į savo biudžetus dviem keliais: prisivilioti pakankamą Valstybės finansuojamų studentų skaičių, bei gerai sulošti studijų kainų šachmatų partiją, siekiant visais įmanomais būdais pritraukti savo lėšomis pasiruošusius studijuoti studentus – Lietuvos mastu prestižiniai universitetai kainas galės kilstelėti, o kitiems universitetams beliks jas mažinti, siekiant pritraukti studentų, neišgalinčių įpirkti brangių studijų.
Toks studijų kainų skirtumas, be abejonės, pažeis Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, pasak kurios, studijos turi būti visiems vienodai prieinamos pagal gabumus.
Buratino nuotykiai ir universitetų „konkurencinis“ mechanizmas
Kuriamas aukštųjų mokyklų „konkurencinis“ mechanizmas primena vaikystėje matytą kino filmą „Buratino nuotykiai“, kuriame apsukrieji katinas Bazilijus ir lapė Alisa kaip įmanydami iš patiklaus Buratino viliojo pinigus – labai panašiai ir aukštosios mokyklos vilios patiklių studentų pinigus: „Nuneški pinigus į Durnių šalį ir pasėki juos Stebuklų lauke, ryte užaugs didelis pinigų medis“, – įtikinėjo Buratiną gudragalviai katinas ir lapė.
Taip ir kiekvienas studentas stodamas į aukštąją mokyklą patikės jai savo lėšas ir vilsis, jog ją pabaigęs galės dirbti pagal specialybę bei uždirbti daugiau pinigų.
Tačiau labai gali būti, kad darbo vietos pagal įgytą specialybę rasti nepavyks ir pinigų medis ne tik kad neužaugs, bet ir visi „pasėti“ pasiskolinti pinigėliai bus išgaravę, o skolą grąžinti teks. Kaip teisingai pastebėjo mokslo ir studijų ekspertas prof. V. Daujotis, jeigu valstybė tam tikrų studijų nefinansuoja, vadinasi, neturi tam tikrų specialistų poreikio, taigi, už savo pinigus studijuos tik potencialūs bedarbiai arba emigrantai.STOP valstybės lėšų švaistymui
Šiuo metu poviduriniam švietimui skiriamos valstybės lėšos naudojamos labai neracionaliai ir ypatingai ekonominių sunkumų laikotarpiu tai yra neatleistina klaida. Kiekvieną kartą, kai valstybė apmoka studijas, kurias studentas imituoja pirkdamas rašto darbus, nusirašinėdamas per egzaminus, jas pabaigęs nedirba pagal įgytą specialybę, emigruoja ar pan., kiekvieną tokį atvejį galima pavadinti valstybės lėšų, tiksliau sakant, mokesčių mokėtojų lėšų švaistymu.
Kai kurie teigia, jog nebūtina dirbti pagal įgytą išsilavinimą, tačiau tokiu atveju kyla pagrįstas klausimas – o kam tada įgyjamas išsilavinimas? Tiesiog akiračiui praplėsti? Tačiau praplėsti akiratį galima kur kas pigiau – skaitant protingų ir išmintingų žmonių parašytas knygas, straipsnius, diskutuojant ir mąstant. Tam tikrai nebūtina stoti į aukštąją mokyklą.
Racionalus valstybės lėšų panaudojimas tiesiogiai proporcingas studento motyvacijai siekti žinių tam tikroje srityje siejant su ja savo darbo ateitį ir įsidarbinimo galimybėmis baigus studijas. Kai bus sureguliuoti studentų srautai povidurinio švietimo sistemoje remiantis šiais kriterijais, tik tada turėsime racionalų valstybės lėšų panaudojimą.
Kol kas lėšos tik švaistomos ir planuojama pertvarka tenumato lėšų švaistymą permesti nuo Valstybės pečių ant studentų pečių keičiant Valstybės mokesčių politiką.
Valdantieji teisinasi, jog jie buvo išrinkti tautos atstovais ir turi teisę įgyvendinti savo rinkimų programą, tačiau nutyli tai, jog didžiulė gyventojų dalis rinkimuose nedalyvauja, priežastis tam – prarastas pasitikėjimas politikais.
Nepaisant to, atsakingi šalies politikai nesigėdydami drįsta skelbtis tautos atstovais. Palyginimui norisi prisiminti Vengrijos pavyzdį. Kažkodėl Vengrijos valdžia prieš vykdydama mokesčių reformą organizavo referendumą, kurio metu atsiklausė savo šalies gyventojų – ar jie norėtų, kad jų pajamų mokestis mažėtų ir tokiu atveju jie patys turėtų apmokėti savo švietimo, sveikatos apsaugos sąskaitas, ar norėtų palikti pajamų mokestį tokį, koks jis yra ir gauti nemokamas švietimo ir sveikatos apsaugos paslaugas.
Vengrai pasirinko antrąjį variantą ir dabar vengrų valdžia gali drąsiai teigti, jog vykdo savo tautos valią. O Lietuvos valdžia?
Kas galėtų kablelio misiją sakinyje „Lietuvoje studijuoti negalima emigruoti“ atlikti realiame gyvenime taip, kad teiginys „Lietuvoje studijuoti negalima, emigruoti“, virstų teiginiu „Lietuvoje studijuoti, negalima emigruoti“?
Be abejo, pirmiausia povidurinio švietimo sistemai įtakos turi politikai, o taip pat Vyriausybė, prezidentas, Švietimo ir mokslo ministerija, bei akademinė bendruomenė, iš kurios milžinišką įtaką turi saujelė rektorių, o menką įtaką - didžiulė armija studentų, kad ir kaip paradoksalu tai būtų.
Kablelis minėtame sakinyje kažkuo primena studentus, juk jis, šiaip jau būdamas mažai reikšmingas ir įtakingas, tam tikroje žodžių dėlionėje gali tapti padėties šeimininku. Taip ir studentai, būdami šiaip jau mažai reikšmingais, esant tam tikroms aplinkybėms galėtų nulemti povidurinio švietimo sistemos likimą.
Vilties teikia ir š.m. sausio 23 d. Lietuvos mokslų taryboje įvyksiantis Lietuvos Sąjūdžio klubo narių susitikimas su švietimo ir mokslo ministru G.Steponavičiumi.
Tikėkimės, jog šis susitikimas įtikins švietimo ministrą aukštojo mokslo reformą pakreipti teisinga linkme – pagal akademinės bendruomenės pareiškime išdėstytą esminės aukštojo mokslo reformos koncepciją, taip, kad teiginys „Lietuvoje studijuoti, negalima emigruoti“ įgytų šansą virsti kūnu ir studentai, užuot mitingavę, galėtų visą dėmesį skirti studijoms ir įvairiems geriems darbams tėvynėje.
***
Olga Suprun yra Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto edukologijos magistrantė." (1)

1. Olga Suprun. Lietuvoje studijuoti negalima emigruoti (14)

Privalomas sveikatos draudimas (PSD) patentininkų sveikatai gali pakenkti

"Pažymėtina, kad pasibaigus metams smulkieji verslininkai, turintys verslo liudijimą, visais atvejais (nesvarbu, ar yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu dar ir kitoje asmenų kategorijoje) perskaičiuoja sumokėtas PSD įmokas ir, jei reikia, (iki gegužės 1 dienos) primoka skirtumą, kad jų PSD įmoka sudarytų 9 proc. nuo per metus gautų gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje deklaruotų individualios veiklos pajamų. Jei individualią veiklą vykdantis gyventojas negauna su darbo santykiais susijusių pajamų arba nėra apdraustas valstybės lėšomis, jo sumokėta metinė PSD įmoka negali būti mažesnė nei 9 proc. 12 MMA." (1)

Devyni procentai nuo pajamų yra tikrai įspūdingas reikalavimas. Jei verslininkas turi greitą apyvartą, tai, nors pelnas yra nedidelis, tų pajamų susikaups labai daug. Kubiliaus uošvė susidės gal net auksinę kanalizacijąVilniuje. Žinoma, jei Lietuvoje liks pakankamai kvailių, sugebančių tiek mokėti.Kaip įrodyti inspekcijai, kad per metus gavote tik tiek pajamų, o ne žymiai daugiau? Be kasos aparato neapsieisite. Čia Šemeta buvo teisus. Teks kiekvienam, kapojančiam malkas, vežioti su dviračiu ir kasos aparatą. Kad buhalterija supaprastėtų. Kuklus kasos aparatas užsitarnavo teisėtą vietą Lietuvos muziejuose, nes jis verčia Kubilių iš valdžios. O gal einam, vyrai, atgal prie Seimo?

1. Mokesčiai smulkiesiems verslininkams: kiek ir kam mokėti?

Kubiliui apie Rusiją

Rusija buvo ir bus mūsų stambiausia kaimynė ir prekybos partnerė. Kai išvysime jus iš valdžios, - tvarkysimės, kaip suomiai su Rusija tvarkosi. Taikos metu prekiausime, o karo metu kariausime. Jūs gi nesugebate nieko. Tik naudojate antirusišką propagandą, mūsų triūso rezultatus išvogdami. Laikas jums jau trauktis prie jūsų banko sąskaitų Šveicarijoje. Žiūrėsim, ar ir ten jūs vieni kitus rusais vadinsite.

Rusija to niekad nesužinos, bet prievarta ir padidinti mokesčiai įvedami mistinės kovos su Rusija vardan

Sustabdykime mūsų pasenusių berniukų beprasmius praeito amžiaus žaidimus bei Stalino metodų naudojimą Lietuvoje. Dabar Rusija yra pagrindinis mūsų prekybos partneris. Dauguma mūsų konkurentų gyvena Indijoje bei Kinijoje. O valdantieji tik svajoja, kad mes ir toliau mokėtume už nusikalstamą pagalbą Saakašviliui osetinų skerdynėse. Cituoju jau seną komentarą, kuris atskleidžia mūsų valdžios "vyrų" pasaulio suvokimą bei jau įvykdytus planus:

"Civis Lithuaniae
2009.01.12 13:56

Tą sausio 16 reikia pasitikti su dujomis ir guminėmis kulkomis, nes kitokių argumentų tie Kremliaus zombiai, kurie čia maištą kelia, nesupras." (1)

1. D. Budreikaitė: Koks turi būti lengvųjų automobilių apmokestinimas?. lrt.lt. Komentarai.

Kur mūsų protas?

Kubiliaus reforma: Atimti iš Lietuvos verslininkų visą likusį turtą ir atiduoti jį svetimtaučių valdomai Vilniaus prekybai. Eksperimento tikslas: sudaryti degtinės pardavėjams galimybę pakonkuruoti su rusais branduolinės energetikoje. Neapykanta yra visos mūsų politikos pradžia ir pabaiga. Protą ji visiškai užtemdė.

Kubiliaus psichikos problema

"Įžvelgiu, kad yra provokacijų organizatorių ir jų pakankamai daug. Tie žmonės buvo labai gerai pasiruošę“, - pabrėžė Lietuvos premjeras." (1)

Kubilius, naktį grįžęs iš išvietės, tikrina, ar nėra šnipo po lova. Toks žmogus reikalaus nuodyti ir šaudyti, spausti mokesčiais ir likviduoti verslus. Jam ne vieta Lietuvos vyriausybėje. Susivienykime. Tėvynė pavojuje.

1. Riaušių organizatoriams gresia iki šešerių metų nelaisvės

Kuo pavojingos mažėjančios kainos

Tos mažėjančios kainos (1) sukelia dar mažesnių kainų lūkesčius. Todėl ekonominis aktyvumas dar toliau krenta. Tai japoniškos krizės, taip vadinamo"prarasto dešimtmečio", požymiai. Istorija pasmerks Kubilių, jei jam pavyks įstumti Lietuvą į tokią žalingą spiralę. Neleiskime radikalui naikinti Lietuvos ekonomiką.

1. Šviesioji krizės pusė

Diskusija su nusivylusiu rinkimais

"Kęstas > Kęstui
2009.01.17 17:23
Čia mūsų pagrindinė klaida. Idealių žmonių nėra. Mums reikėtų nustoti ieškoti kiekvieną kartą vis naujų veidų rinkimuose. Mums vertėtų taip sutvarkyti sistemą, kad tie patys, kuriuos turime, bijotų daryti kvailystes.

Kęstui
2009.01.17 16:43
O kas iš to,kad vyktų perrinkimai? Nauji,protingi,gabūs,talentingi žmonės į Seimą nelabai veržiasi,todėl tektų rinkti tarp tų pačių jau seniai pažįstamų veidų. :)

Kęstas
2009.01.17 16:23
Ieškokime kompromiso Gera pradžia būtų ir mums sudaryti rinkėjams realią galimybę atšaukti Seimą, bei organizuoti naujus rinkimus. Tai sumažintų nuo svetimšalių kapitalo pernelyg priklausančių monopolijų savivaliavimą šalyje. Tektų susirūpinti tautos likimu, ne tik seimūnų atlyginimais bei rinkimų finansavimu. "

1. Vožtuvai vietoje giljotinos. Komentarai

Alternatyva Kubiliaus drakoniškiems įstatymams

Mokesčių smaugiamam Lietuvos verslui reikia sujungti jėgas su Lietuvos profsąjungomis. Juk tai yra mūsų vartotojai. Tik kartu atsispirsime Kubiliaus diktatūrai.

"Profsąjungų reikalavimai (1)
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, organizavusi taikų mitingą, išplatino tokius reikalavimus valdžiai:
1. Užtikrinti bedarbio pašalpą, leidžiančią išgyventi kiekvienam nerandančiam darbo.
2. Neįvedinėti švietimo, studijų ir sveikatos apsaugos reformų priemonių, pagal kurias už paslaugas teks mokėti mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.
3. Įvesti socialinę atskirtį mažinančią progresinių mokesčių tarifų sistemą, kad prie valstybės išlaidų finansavimo žymiai daugiau prisidėtų turtingi žmonės.
4. Apmokestinti nekilnojamąjį turtą, nustatant diferencijuotus tarifus pagal turto vertę ir paskirtį.
5. Nustatyti aiškią minimalios mėnesinės algos ir socialinių išmokų indeksavimo tvarką.
6. Užtikrinti socialinių išmokų ir pensijų išmokėjimą, atsisakant lėšų pervedimo iš „Sodros” biudžeto privatiems pensijų fondams.
7. Siekiant suvaldyti prasidėjusius masinius darbuotojų atleidimus ir darbo užmokesčio mažinimą ūkio nuosmukio laikotarpiu, įpareigoti darbdavius pranešti darbo biržoms, savivaldybėms, Valstybinei darbo inspekcijai apie kiekvieno darbuotojo atleidimą bet kuriuo LR Darbo kodekse numatytu pagrindu, darbo užmokesčio mažinimo priežastis ir dydžius.
8. Neliberalizuoti darbo santykių, žymiai sustiprinti valstybinę darbo įstatymų pažeidimų kontrolę. Visus socialinius ekonominius klausimus svarstyti LR Trišalėje taryboje.
9. Laikytis esamų Vyriausybės įsipareigojimų biudžetinio sektoriaus darbuotojams. Atstatyti iki 2009 sausio 01 dienos buvusius Valstybės tarnybos pareiginio atlyginimo bazinius dydžius ir biudžetinio sektoriaus bazinius dydžius.
10. Skaidrumo energetikos kainų struktūroje.
11. Sumažinti iki buvusio lygio pridėtinės vertės mokesčių tarifus medikamentams, medicinos įrangai, šildymui, maisto produktams, knygoms, laikraščiams ir visuomeniniam transportui.
12. Nevykdyti struktūrinių valdymo reformų, kurios reikalauja papildomų lėšų.
13. Neskaidyti ir neprivatizuoti šalies strateginių objektų.
14. Imtis priemonių, kad netekusios pajamų už darbą šeimos, nebūtų iškeldinamos iš būsto, jei negali susimokėti kreditų."

Įgaliokime teismus keisti būsto paskolų sutartis, kad sunkmečiu žmonės galėtų laikinai mokėti bankams mažiau pagal realias galimybes.

Paremkime Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją. Lietuva stovi kryžkelėje. Arba leisime visą valdžią ir visus mūsų uždirbtus turtus perimti gąsdinančiam artėjančia krize Kubiliui ir jį palaikančioms monopolijoms, arba tikrai pradėsime kurti laisvą Lietuvą.

1. Riaušėse prie Seimo 151 chuliganas sulaikytas, 34 mitingo dalyviai sužeisti (atnaujinta 14.52 val.)

Ieškokime kompromiso

Gera pradžia būtų ir mums sudaryti rinkėjams realią galimybę atšaukti Seimą, bei organizuoti naujus rinkimus. Tai sumažintų nuo svetimšalių kapitalo pernelyg priklausančių monopolijų savivaliavimą šalyje. Tektų susirūpinti tautos likimu, ne tik seimūnų atlyginimais bei rinkimų finansavimu.

Laiškelis Kubiliui

Lietuvoje dar nėra krizės. Jūsų veiksmai atiminėja iš daugumos pinigus ir sukels krizę. Jūs gi atėjote į valdžios struktūras krizės Tarybų Sąjungoje pabaigoje. Jūs nieko kito nemokate, tik kelti krizes, tikėdamiesi daugiau valdžios. Užtenka jau.

Kodėl Tėvynė pavojuje?

"Raginime pabrėžta, kad Lietuvos profsąjungos nesutinka su Vyriausybės ekonomine, finansine ir socialine politika, kuri veda didžiąją gyventojų dalį į skurdą ir žlugdo verslininkystę." (1) Puikiai pasakyta. Be verslo nebus mokesčių įplaukų. Be mokesčių nebus Lietuvos valstybės. Be Lietuvos valstybės nebus lietuvių tautos.

1. Latvių profsąjungos piketuos prie Lietuvos ambasados

Liūdna istorija

Trys žmonės (konservatorijos profesorius Landsbergis, fizikos laborantas Kubilius bei buhalteris Algirdas Šemeta) sugalvojo ir įgyvendina reformas, pražūtingas Lietuvai. (1) Demokratija šalyje neveikia. Nėra valdžios šakų balanso, kuris sulaikytų juos nuo tokių pražūtingų veiksmų. Vienintelė viltis yra atskirų seimūnų bei protestuojančių žmonių pilietinis aktyvumas. Vienykimės. Tėvynė pavojuje.

1. K.Jaskelevičius. Krizės šaukliai ir jų valanda

Kubiliaus vyriausybė ir aukštojo mokslo problemos Lietuvoje

Manipuliuoti mūsų vyriausybė išmoko. Kalba ne apie skolas skęstantiems ir mūsų ekonomiką naikinantiems bankams, o apie išplėstą studijų prieinamumą. Ne apie visų universitetų privatizavimą, vedantį prie tokio paties visų universitetų išgrobstymo ir uždarymo, koks teko kolchozams, o apie tariamus laukinės konkurencijos privalumus išsilavinimo srityje. Mes esame katalikiškas kraštas, o mums bando primesti siauro protestantiškos moralės pasekėjų sluoksnelio išvedžiojimus, kad tik aukščiausios moralės studentai yra verti mūsų pagarbos ir palaikymo, o daugumą reikia pasmerkti. Tyli apie svarbiausią problemą: ką daryti, kad nenorintys lįsti į didžiules skolas studentai neišsivažinėtų į kaimyninius kraštus, kur studijos pigios ar visai nemokamos. Neveltui net Harvardas atsisakė apkrauti skolomis studentus.

Motinos Astos Vaitkevičienės rūpesčiai

"Kęstas
2009 01 11 23:06
Konkrečią profesiją tai turės, bet gerai apmokamą darbą - vargiai. Paprastesni darbai keliauja į Indiją, Kiniją, kitas šalis su pigia darbo jėga. Atimdami iš mūsų jaunimo galimybę studijuoti, atimame mūsų verslams šansą konkuruoti pasaulyje. Teks mums visiems kraustytis sotesnės duonos ieškoti. Tai irgi nebus lengva.

zippux
2009 01 09 22:40
Astai Vaitkevicienei Jei pačios atžala nesimoko 10tukais ir neturi pinigų, prisimink, kad yra Lietuvoje dar profesinės mokyklos, leisk mokytis ten, bent jau profesiją konkrečią turės, nei baigęs vadybininku, džinsus pardavinės.

Asta Vaitkeviciene
2009 01 08 17:30
Valdzia visai isprotejo, su Kubilium priesaky.Bepigu, jam buvo mokytis kai mokslas nekainavo, o kaip mums reiks savo vaikams padet, kai patys vos gala su galu besuduriam, o vaikas nesimoko desimtukais?" (1)

1. Studentai priešinasi planams didinti mokesčius už mokslą

Liaudies menas ir mes

Pasirodė geras informatyvus straipsnis apie mūsų liaudies menininkus. (1) Gaila tik, kad labai jau politiškai korektiškas. Visas bėdas su mūsų tradicijų praradimu kabina ant išeivijos. Ar gali užsienio lietuviai konkuruoti savo poveikiu su internetu, televizorium, filmais, muzika, Kubiliaus kalbomis per radiją? Visi šie šaltiniai diegia mums svetimą, nukreiptą prieš mokymąsi bei autoritetus, įskaitant visus pagyvenusius žmones, vartotojišką, pernelyg materialiai orientuotą kultūrą, kurioje nelieka vietos ir liaudies menui. Su tokiais poveikiais reikia mums visiems kovoti, o ne kartoti jarošiūnų bei kūrių propagandą, skaldant mūsų ir taip negausią tautą.

1. Liaudies menininkai: europietiška kultūra ima užgožti lietuvišką

Bendri protestai yra žymiai veiksmingesni, nes vienybėje - jėga.

Protestai netotalitarinėse valstybėse būtini. Net JAV egzistuoja profsąjungos su gana triukšmingais piketais. Beje, niekas neužsimena apie šiuolaikinių informacijos priemonių panaudojimą protestų organizavimui. Google, YouTube, blogai, elektroniniai laiškai, diskusijos internete, žinutės, mobilieji telefonai padeda susisiekti panašiai galvojantiems bei greitai koordinuoti veiksmus.

Ypač tai aktualu dabar. Pasinaudodami krize, kai kurie stambiojo kapitalo veikėjai su jų statytiniu Kubilium pradėjo tyčiotis iš mūsų visų, bandydami atimti iš žmonių viską, kas dar liko šalyje neatimta. Dalies stambaus kapitalo godumas atvedė pasaulį prie pasitikėjimo krizės. Kitose šalyse jie priversti trauktis ir leisti ūkiui atsigauti. Mūsuose gi - veržiasi pirmyn. Iškilo reali grėsmė, kad visai sunaikins Lietuvą ar padarys ją silpna ir lengvai eksplotuojama. Rusijai yra žymiai lengviau papirkti mūsų visų paskutiniais centais auginamą Leo.lt, negu decentralizuotą vėjo ir saulės energija paremtą sistemą. Apginkime nuo parazitų tai, ką gynėme nuo Rusijos tankų.

Dar viena diskusija su Kubiliaus universitetų reformuotojais

Kęstas Questo
2009 01 06 22:11
Jei taip vertini konkurenciją tarp universitetų bei studentų, tai gerbk ir konkurenciją tarp šalių. Mes neleisime tau ir panašiems į tave naikinti mūsų krašto ateitį. Kas tu toks, kad rėki mūsų jaunimui važiuoti, kur jie nori. Pats važiuok.

Kęstas >2 Kestas dddd
2009 01 06 22:03
Kodėl Harvardas atsisakė nuo vargingųjų ir vidutiniokų pinigų? Tam yra politinės priežastys, kurių neaptarsiu. Yra ir ekonominės priežastys.Svarbiausia: sėkmingai konkurencijai pasaulio rinkoje JAV reikalinga aukšto išsilavinimo žmonių kritinė masė. Verslininkams reikia pakankamai talentingų darbuotojų. Dirbantiesiems reikia pakankamai talentingų bendradarbių. Mums toks poreikis dar svarbesnis.

dddd
2009 01 06 21:30
normalioj šaly,vienas universitetas maždaug milijonui gyventoju. O pas mus kur nespjausi- univeras. Visi abiturientai tampa universitetu studentais, svarbu kad turet "popieriuką". Paskui magistrai sedi banke i priiminėja įmokas už komunalinius mokesčius,arba UK paukštynuose vištas "dulkina"

Questo 2 Kestas
2009 01 06 16:55
Sakai, isvaziuos ten, kur nemokama? o LT univerai numirs be studentu? Na,tai ir puiku, juk jie, tie LT univerai, gi ir siaip "beverciai" , arne?:) Tada mokescio (per paskolas) ivedima reikia tik sveikinti, nes jis tiemsslunkiams, kurie kazkodel neisvaziuoja ir ten, kur akademines pieno upes teka,atvers akis ir pades greiciau apsispresti :))O vietinius univerus taipaskatins konkuruoti ne savo "niekalo" pigumu (dargi nemokamumu!), betsukrusti ir ieskoti budu, kaip pritraukti studentus: ir kokybe, ir kaina, irkitais "patrauklumo" parametrais. Zodziu, visiems tai isesi tik igera. Tai ko cia taip jaudintis, kad LT univerai nori priimti konkurenciniEuropos akademines ardves issuki??:) Kodel jaudinates del LT univeru? Palikitetai jiems, o jus jaudinkites del savo pasirinkimo sekmes. Kartoju: rinkitesten, kur geriau - jei geriau uzsienyje, kur ir "daug geriau" ir dargi"nemokamai" tai ir lekite ten, negaiskite!Informuoti apie netinkamą komentarą

2 Kestas
2009 01 06 16:46
Rasai "Harvardas nustojo versti neturtingus gabiusstudentus apsikrautiskolomis". Isplesus is konteksto galima kazin ka "irodyti". Bet pasakius "A", reikia sakyti ir "B".Pirma,Harvardas, skirtingai nuo LT univeru, gali gauti PELNA is savo turimu aktyvu(pvz investuodamas gaunamas lesas i akcijas ar pan.). Todel jis turi is ko atleisti dali savo studentu, kilusiu is neturtingu ar ne itin turtingu seimu,nuo mokescio uz moksla. Gi Lietuvoje univerams neleidziama net savo turtudiponuoti, nekalbant jau apie investavimo i "pinigu daryma"galimybe.Antra, _standartinis_ Harvardo mokestis uz studijas vis dideja,dabar jis jau gerokai virsija $40,000 per metus. Trecia, Harvardas mazinanuo auksto (bet NEATSISAKO visiskai mokescio uz moksla!), o Lietuvoje kai kurieislaikytinio mentaliteta turintys asmenys, kaip tu, nenori didinti nuo nulio.Suvoki skirtuma? :)

Paremkime studentus

Dabartiniams studentams, vidurinių mokyklų mokiniams, jų tėvams ir seneliams neįmanoma būti tikriems, kad universitete pavyktų visą laiką gauti aštuonetus ar geresnius pažymius. Todėl stojimas į Lietuvos universitetus tampa didelių skolų rizika. Išeitys dvi: ruoštis išvažiuoti į užsienį arba dalyvauti protestuose.

Nesurinkę pakankamo naujų studentų skaičiaus, universitetai masiškai bankrutuos. Ta dabartinių studentų dalis, kuri norės studijuoti nuo kitų metų rugsėjo, nebegalės pabaigti studijų.

Tie iš mūsų, kurie spaudžia, kad studentai patys susimokėtų visą kainą už studijas, pamiršta, kad kaimyninėse valstybėse studijos yra arba visai nemokamos, arba mažai apmokestintos. Jei visas gabesnis jaunimas pasitrauks į tas šalis, mūsų verslas nebus konkurencingas. Mūsų kultūra skurs. Bus blogai ir tiems, kurie gyvena iš verslo pajamų, ir tiems, kurie gyvena iš mokesčių. Visi paremkime studentus. Lietuva be stiprių universitetų - Lietuva be ateities.

Kubiliaus reformų pasėkmės

Kai kainos pradės mažėti, tepkite slides, kas galite. Tai rodys, kad Kubiliaus mokesčių padidinimas galutinai stabdo Lietuvos ekonomiką. Vartotojai pradės laukti dar mažesnių kainų. Verslai bus priversti tas kainas dar mažinti. Spiralė žemyn.

Reformos Vilnius universitete ir Harvardo universitete

Jei Kubiliaus vyriausybė pakankamai ilgai išlaikys Lietuvą gilioje krizėje, tai Lietuvoje nusistovės Švedijos variantas, norim mes to ar ne. Politikoje tai vadinama atotranka. Mokesčiai bus dideli. Valstybė dosniai finansuos visas visuomenės gyvenimo sritis, įskaitant universitetus.

Dabar net JAV intensyviai svarstoma aukštojo mokslo reforma. Kinijos ir Indijos ekonominis iššūkis verčia tai daryti. Harvardas nustojo versti neturtingus gabius studentus apsikrauti skolomis. Nejaugi Harvardas eis pirmyn, o mes pasuksime atgal?

Anglosaksų studijų modelio kritika

Stipriausia konkurencija mums bus ne JAV ar Anglija, bet kaimyninės skandinavų šalys, kur studijos yra nemokamos. Šiandienos krizę sukėlusio savanaudiško manipuliavimo finansine sistema banga kilo kaip tik JAV ir Anglijoje. Jiems reikia pagalvoti apie jų elito brandinimo schemas. Mums neverta aklai juos mėgdžioti ten, kur jie jau subankrutavo. Kas liečia geriausią Harvardo universitetą, tai jis yra privatus. Jei pajėgsime, - kurkime ir mes privatų brangiai kainuojantį universitetą. Bet negriaukime to, ką turime dabar.

Lietuvai - Prūsijos likimas

"...labiausiai nuo staigiai pasikeitusių ekonominių sąlygų nukentės į vidaus sektorių orientuoti bei labiausiai prasiskolinę sektoriai (statyba, nekilnojamas turtas, vidaus prekyba, kelių ir oro transportas)." (1) Tie sektoriai buvo mūsų ekonomikos variklis. Naivu tikėtis eksporto pasaulinės didžiausios šimtmečio krizės akivaizdoje. Lietuvos ūkis yra labai prastas. Jis jau bankrutuoja.

Kubiliaus antra privatizacijos banga bus įspūdingesnė už pirmąją. Ruošiama programa privatizuoti universitetus. Visi Lietuvos universitetai yra prasti. Todėl visi bankrutuos. Buvo šansas panaudoti universitetus, kad pakelti Lietuvos ūkio konkurencingumą. Greitai ir tokio šanso nebeliks. Nebėra Prūsijos. Nebeliks ir Lietuvos.

1. Bankininkai: „greitojo“ pelno era pasibaigė

Kreipimasis į studentiją

Kolegos studentai,

Naujoji valdžia nori jus ir jūsų šeimas apkrauti didžiulėmis skolomis už jūsų studijas. Dėstytojų streikas bus žymiai veiksmingesnis, jei studentija įsijungs į protesto akcijas. Vienybėje - jėga. (1)



1. Dėstytojai rengiasi streikui Komentarai

Japonai, lietuviai ir rusai

Kęstas, 2009 01 01 20:50

Nepirko Japonija bankų. Ir Lietuva dabar neperka. O amerikiečiai skatina vartojimą iš visų jėgų. Jie turi šansų išvengti ilgo nuosmukio, o mes - ne. Ką lietuviai darys, kai Anglija atsigaus, o Lietuva - ne? Pradžiugins rusus ir gudus, palikdami tuščiomis daug žemių. Kaip Kubilius kovos su rusais, būdamas tarp jų vienas ir dar toks necharizmatiškas? Ar pajėgs vargšas išgerti tiek degtinės?

"tr, 2008 12 31 17:42

Japonija šį bei tą gamino, skirtingai nei mes. Japonija gamindamai eksportui, prisikaupė tiek pinigų, kad nebeliko kur jų kišti, todėl išsipūtė akcijų ir nekilnojamo turto burbulus. O kai jie ėmė bliūkšti, jų valdžia ėmė supirkinėti bankus (ką dabar sėkmingai daro amerikiečiai) ir firmas. Vietoj to kad leistų joms ramiai bankrutuoti, nes nemokėjo normaliai verslauti, prisikūrė krūvą įmonių - zombių. Japonija - ne Lietuva, nereikia lygint."

1. Krizė nesirenka aukų ir laiko Komentarai

Ką daryti su vagimis?

Kęstas, 2009 01 01 20:26

Išvagia. Nieko nepadarysi. Šalis yra per maža. Visi - kūmai, visi - draugai. Kirkilas ir Kubilius,- tai 2K ir taip toliau. Reikia mums, mažų silpnų valstybių atstovams, kovoti už didesnį Europos Sąjungos vaidmenį mūsų valdyme. Ateis rinkimai į Europarlamentą, reikia apie tai kalbėti.

"> Kęstas >V., 2009 01 01 05:40, 2009 01 01 10:43

Tu neteisus, Kestai. Ta ka mes uzsidirbam mums isejus i pensija butu tikrai per daug. Deja visokios biurokratines ziurkes, kuriu priviso kaip po atominio sprogimo, suvalgys viska ka mes imokam mokesciu forma bet ir tam paciam pravalgymui pasiskolins nerelias pinigu sumas. Na zinoma, kur yra gaspadorius, ten paskaiciuojamos pajamos ir planuojamos islaidos. Deja, seimininko nera, o skolinti pinigai ir visos Lietuvos vardu.Cia kaip toje patarleje " is tuscio kubilo i kiaura" Ha, ir taip jau 2 desetkas metu." (1)

1. G.Jeglinskas. Krizė atneša ne tik blogas naujienas, bet ir galimybes Komentarai.

"Reformuojantys" apgavikai

Kęstas
2009.01.01 19:59

Nereikia jokios kompetencijos, kad suvokti Lietuvos kolegijų bei universitetų tvarkymo esmę: bet kokiu būdu išlupti kuo daugiau pinigų iš jau ir taip sunkiai gyvenančių žmonių. Niekam nerūpi nei mūsų darbai, nei verslai, nei Lietuvos vardas pasaulyje. Vykime iš valdžios "reformuojančius" apgavikus.


"Ruth
2009.01.01 19:40
As pagalvoju del svietimo reformos, na neturiu kompetencijos, bet jei pernai Kauno kolegija baige studentai pagal specialybe neturi sansu gauti darba? Ir konkreciau paziuret i kiekviena tokio jauno zmogaus atveji, zmogiskai, o ne statistiskai.. Ka jiems daryt? Na kai kurie gavo darba "Senukuose" pardavejais. Bet tai kam tada mokintis tris metus kolegijose??? Iskapstyti tuos visus siulu galus toje svietimo sistemoje yra nelengva, bet juk tam ir sedi zmones ministerijoj ir parlamente. As dziaugciaus, jei studentai turetu vilti gauti darbus pagal ismokta krypti, bet kiek tenka su jais pakalbet - jie tos vilties neturi...???" (1)

1. V. Adamkus: vykime šalin niūrias mintis. Komentarai.