"Kęstas
JAV universitetai, veikiami Sputniko iššūkio, demokratizavo aukštojo mokslo prieinamumą, kaip niekas iki jų. Tai padėjo sukurti galingiausią pasaulio valstybę bei gerovę tuose pačiuose universitetuose, kuria taip džiaugiasi mūsų besilankantys profesoriai. Bet dabar laikai pasikeitė. To prieinamumo jau nebeužtenka šiuolaikinėje žinių ekonomikoje ir konkurencijoje su Indijos, Kinijos bei kitomis klestinčiomis akademinėmis bendruomenėmis. Jei amerikiečiai leidžiasi nuo kalno, į kurį juos užnešė istorija, tai kubiliniai mums kasa gilesnę duobę, kurioje ta pati istorija mus pastatė. Jei nori išeiti iš duobės, tai bent jau nustok kasti.
Politikoje visi kubiliniai nekantriai laukia ekonomikos atsigavimo pavasario. Girdi, atjos šviesiaplaukiai vokiečiai ant baltų arklių ir supirks viską, ką mes galim pasiūlyti, už gerus pinigus. Tada neva tai bus pamirštas kubilinių perdėtai radikalus, kvailių hipnotizavimui skirtas, elgesys, kai jie kirto šaką, ant kurios visa Lietuva sėdi. Ką gi, naujienos jiems yra prastos. Išėjimas iš šios krizės jau užima daug laiko. Tie vokiečiai anksti nepasirodo. Kubiliniams tenka atsakyti už jų veiksmus. Nusikaltėlių kubilinių bandymas kalbėti su juos baudžiančiais sukelia tik gailestį ir neapykantą. Špygos, kyšančios iš išdaužytų veidrodinių Seimo langų, sukelia tik įtūžį ir panieką. To per mažai, kad išsilaikyti valdžioje.
Būtinai
2009-02-16 17:40
Būtinai paskaitykit ir pasiūlykit paskaityti kitiems.
Sąjūdžio diskusija buvo tikras Ministro ir jo komandos fiasko. Jie nesugebėjo atsakyti į nė vieną kritišką pakviestų ekspertų argumentą ar klausimą, o Ministro pasirodymas galiausiai baigėsi tuo, jog jis išreiškė nuomonę, jog visa kritika jo Mokslo ir studijų įstatymui yra "komunistinė", ir, diskusijai intensyvėjant, išėjo, mat turėjo kitų reikalų.
Po šios atviros diskusijos Sąjūdžio IG klubas priėmė savo sprendimą ir poziciją dėl Ministro siūlymų ir aukštojo mokslo reformos. Pateikiame apačioje (šaltinis: http://www.pilieciai.lt/minerv...).
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubas
Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
KREIPIMASIS
Dėl aukštojo mokslo reformos
2009-01-23, Nr.23
Vilnius
Š.m. sausio 23 d. įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo organizuotas visuomenės susitikimas su LR Švietimo ir mokslo ministru p. G. Steponavičiumi. Susitikimo metu vyko diskusija dėl ketinamos įgyvendinti aukštojo mokslo reformos principų ir krypčių. Buvo aptartos Seimui pateikto svarstyti Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projekto pagrindinės nuostatos. Pasibaigus susitikimui įvykusiame Klubo narių pasitarime buvo išsamiai aptarti susitikimo rezultatai. Jie apibendrinti Klubo Kreipimesi į Lietuvos Respublikos Seimą, kuriame atsispindi pamatinės Klubo nuostatos dėl aukštojo mokslo reformos.
Vyriausybei pateikus Seimui svarstyti Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektą tikėtasi, kad pagaliau bus sukurtas aiškus ir tvirtas teisinis pagrindas iš esmės pertvarkyti šalies aukštojo mokslo sektorių. Tačiau seniai pribrendusių ir būtinų reformų laukusios akademinės bendruomenės ir visuomenės lūkesčiai buvo dar kartą apvilti. Rengiant įstatymo pataisas nebuvo tariamasi su akademine bendruomene ir atvirai buvo ignoruojama šios srities ekspertų nuomonė bei pasiūlymai. Atsainus projekto rengėjų požiūris į visuomenę ir akademinę bendruomenę lėmė, kad pateiktasis projektas yra grindžiamas ne civilizuotuose šalyse taikoma aukštojo mokslo organizavimo ir tvarkymo patirtimi, bet sąsajų su aukštojo mokslo realijomis visiškai neturinčiomis „laisvosios rinkos" ideologijos radikaliausiomis nuostatomis. Pataisų rengėjai, užuot rimtai ir dalykiškai analizavę Lietuvos aukštojo mokslo padėtį ir perspektyvas bei atsakingai svarstę ir vertinę sumanytos reformos socialinius bei demografinius padarinius, vadovaujasi primityvia ir vykstančios pasaulinės ekonominės bei socialinės krizės kontekste kaip niekad neįtikinama ir diskredituota ideologine prielaida, jog šios srities „dereguliavimas" ir laisvosios rinkos „nematoma ranka" savaime išspręs susikaupusias šalies aukštojo mokslo problemas.
Seimui pateiktas svarstyti Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektas yra konceptualiai ydingas, jo neįmanoma iš esmės pataisyti ar patobulinti. Grynai ideologinėmis ir voliuntaristinėmis prielaidomis apie laisvosios rinkos „visagalybę" ir jos tinkamumą visoms problemoms spręsti grindžiama aukštojo mokslo reforma pateko į aklavietę. Bet koks Seimo mėginimas priimti Mokslo ir studijų įstatymo pataisas nesiskaitant su visuomenės ir akademinės bendruomenės nuomone bei ignoruojant potencialiai pragaištingus diletantiškos ir neatsakingos „reformos" padarinius bus vertinamas ne tik kaip mėginimas atgaivinti tarybiniais laikais viešpatavusį valdžios ideologinį bei politinį diktatą visuomenei, bet ir kaip visuomenei bei valstybei žalinga veika.
Ideologiniais štampais tebesivadovaujantiems „laisvosios rinkos" apologetams neturi būti ir nebus leidžiama nevaržomai atlikinėti socialinių eksperimentų su šalies piliečiais ir ypač su jaunimu. Su tokio pobūdžio „reformomis" negalima taikstytis, nes jos yra ne kas kita, o sąmoningai ar nesąmoningai vykdomas tautos naikinimas – Lietuvos žemėje gyvenančių žmonių prievartinę emigraciją ir išsisklaidymą po pasaulį skatinantis veiksnys.
Reikalaujame sustabdyti šio Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projekto svarstymą. Lietuvos aukštojo mokslo reforma turi būti grindžiama visiškai kitokia jos tikslų, uždavinių ir vykdymo būdo samprata. Konceptualiu tokios reformos pagrindu gali būti iki šiol visų valdžios institucijų ir „reformatorių" ignoruotas ir nutylimas VU Rektoriaus ir Senato pirmininko pareiškimas, kuriame išdėstyti pamatiniai ir, turint politinės išminties bei geros valios, praktiškai įgyvendinami aukštojo mokslo sektoriaus pertvarkos principai.
Manome, kad sutelkus Lietuvos akademinės bendruomenės, ekspertų ir konstruktyviai veikti pasiryžusių valdžios institucijų jėgas, įmanoma iš esmės pertvarkyti šalies aukštojo mokslo sektorių ir įgyvendinti tikrą lūžį, o ne menamą „revoliuciją" šioje srityje. Atėjo metas aiškiai apsispręsti.
Lietuvos aukštojo mokslo reforma – vienas lemtingiausių tautai ir valstybei klausimų. Nuo jos krypties ir baigties priklausys, ar Lietuva pagaliau sugebės pasinaudoti didžiausiu savo turtu – mūsų žmonių protu ir žiniomis, ar, priešingai, negrįžtamai praras savo gabiausią jaunimą ir galutinai taps intelektą eksportuojančia šalimi. Vienos iš dviejų alternatyvių reformos koncepcijų pasirinkimas taps vienareikšmišku atsakymu į klausimą, ar ketinama įgyvendinti reforma yra į jaunimo lūkesčius ir ilgalaikius tautos bei valstybės interesus atsižvelgiantis valdžios žingsnis, ar ji yra tik dar vienas neatsakingas socialinis „laisvosios rinkos" eksperimentas, kurių virtinė pavertė Lietuvą daugeliu atžvilgių atsilikusia, turtinės nelygybės ir socialinės atskirties draskoma valstybe.
Tikimės protingo ir atsakingo apsisprendimo. Manome, kad beveik du dešimtmečius trunkančioje neatsakingo eksperimentavimo su Lietuvos žmonėmis ir valstybe istorijoje pagaliau bus padėtas taškas. Nuoširdžiai paremsime visas geranoriškas ir konstruktyvias pastangas pertvarkyti šalies aukštojo mokslo sritį. Tačiau neliksime abejingi ir pasyvūs stebėtojai, jeigu reforma ir toliau bus vykdoma vadovaujantis vien egoistiškais, siaurais ir trumparegiškais pasipinigavimo ir pelno studentijos sąskaita siekiais ir bus paversta tik dar vienu tautos naikinimo ir jos intelektinio potencialo žlugdymo įrankiu. Kuomet iškyla gyvybinių tautos ir valstybės interesų klausimai, neprincipingi kompromisai ir sprendimai yra amoralūs ir nusikalstami, todėl yra neleistini ir negalimi.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubas.
Bronislovas Genzelis
Bronius Leonavičius
Justinas Marcinkevičius
Alvydas Medalinskas
Romualdas Ozolas
Romas Pakalnis
Vytautas Radžvilas
Zigmas Vaišvila
Arūnas Vytautas Žebriūnas
Prašom
2009-02-16 16:07Vytautas Daujotis
Svetimų klaidų kartojimo planas
Seimas jau gavo įstatymo projektą, pagal kurį bus reformuojama Lietuvos aukštojo išsilavinimo sistema. Reformos architektai iš Liberalų sąjūdžio (Gintaras Steponavičius) ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (Mantas Adomėnas), mojuodami laisvosios rinkos vėliava ir periodiškai pasitelkdami Konstitucinį Teismą, dirbo du metus. Architektai per Konstitucinį Teismą tol prievartavo Lietuvos Konstituciją, kol jos dvasia, prieštaraudama pačiai Konstitucijai, išstenėjo: dalis studentų, kad ir kaip gerai jie besimokytų, turi mokėti visą studijų kainą (nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių litų per metus), o likusieji studijuos dykai, bet, jei “negerai” mokysis, gali būti baudžiami piniginėmis baudomis (apie penkių šimtų litų per semestrą).
Šiam tikslui studentų akademinių pasiekimų vertinimo kriterijai bus paversti piniginių baudų skyrimo kriterijais, nors nė vienoje civilizuotoje šalyje mokestis už studijas nėra bausmė už “negerą” mokymąsi (jei nepakanka valstybės lėšų, įvedamas visiems vienodas mokeatis). Paminėti dalykai yra centrinė numatomos reformos ašis.
Valstybinių aukštųjų mokyklų studentų įstatyminis rūšiavimas į studijuojančius savo lėšomis ir studijuojančius dykai yra pokomunistinių šalių išradimas. Taip jau daug metų yra Rusijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, buvusios Jugoslavijos respublikose, Estijoje, keliose Rytų Afrikos šalyse – Tanzanijoje, Kenijoje, kurios žavėjosi sovietiniu socializmu ir bandė jį kopijuoti. Šių šalių aukštojo išsilavinimo sistemas vertino autoritetingi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai (angliškas trumpinys OECD). Visose EBPO ataskaitose valstybinės aukštosios mokyklos studentų skirstymas į minėtas dvi rūšis buvo vienareikšmiškai įvertintas kaip vieno iš pagrindinių aukštojo išsilavinimo principų - teisingumo ir bešališkumo (angl. equity) - grubus pažeidimas, dėl ko dalis studentų nepajėgia efektyviai mokytis ir siekti geresnių studijų rezultatų. Tai iliustruoja toliau pateikiamos EBPO ekspertų grupės išvados apie dviejų rūšių studentų sistemą Estijos valstybinėse aukštosiose mokyklose.
Lietuviškos reformos architektams daug kartų buvo siūlyta susipažinti EBPO ataskaitomis, kuriose neigiamai įvertintos Estijos ir kitų pokomunistinių šalių aukštojo išsilavinimo finansavimo sistemos ir kurios yra laisvai prieinamos EBPO internetetinėje svetainėje. Tačiau Seimui pateiktas įstatymo projektas, tiksliai atkartojantis visas šių šalių aukštojo mokslo finansavimo sistemos ydas, akivaizdžiai rodo, kad architektai šių ataskaitų taip ir nesugebėjo perskaityti.
Per atgautos nepriklausomybės laikotarpį Estijos studentų skaičius augo labai sparčiai dėl dviejų priežasčių. Pirma, dėl sparčios profesinių aukštųjų mokyklų (kolegijų) sektoriaus plėtros - nuo 1995 iki 2004 metų studentų skaičius šiose mokyklose padidėjo 19 kartų. Antra, dėl diskriminacinės mokėjimo už studijas politikos, pagal kurią valstybė visiškai subsidijuoja kasmet tą patį studentų skaičių, o likusiųjų, studijuojančių tik savo lėšomis, skaičius neribojamas. Tokia politika studijuojančių savo lėšomis studentų dalį padidino nuo 7,4 proc. 1994 metais iki 54 proc. 2006 metais. Šie skaičiai apima ir privačias mokyklas, bet dauguma studijuojančių savo lėšomis yra valstybinėse aukštosiose mokyklose . Čia beveik pusė studentų moka visą studijų kainą.
BPO ekspertai pateikė kritiškas išvadas apie Estijos diskriminacinę mokėjimo už studijas politiką:
„1. Ekspertų grupė palaiko kainos pasidalijimo principą (dalį studijų kainos apmoką studentas, kitą dalį – valstybė), bet neigiamai vertina šio principo įgyvendinimo Estijoje efektyvumą ir teisingumą bei bešališkumą. Estijos sistemoje dalies studentų studijas visiškai subsidijuoja valstybė, likusieji moka visą studijų kainą. Kitaip tariant, privataus mokėjimo našta yra ne paskirstoma visiems, bet užkraunama daliai studentų. Ekspertų grupė mano, kad mokėjimo naštos padalijimas tarp visų studentų ir valstybės subsidijų skyrimas daugumai studentų (jei ne visiems) yra teisingesnis ir efektyvesnis būdas.
2. Mokėjimas už studijas turi du elementus. Pirma, absolventas gauna apčiuopiamos privačios naudos – turint aukštąjį išsilavinimą uždarbis yra didesnis, o nedarbo šansai mažesni. Antra, visiško subsidijavimo efektai yra regresiniai – valstybės ištekliai yra skiriami tiems, kurie ir taip turi geresnio gyvenimo ir uždarbio šansų. Tačiau valstybės subsidijų skyrimas yra pateisinamas – yra ir visuomeninė (išorinė) nauda, kurią gauna visa visuomenė, o ne konkretus absolventas. Nors ir sunkiai apskaičiuojama, ši nauda yra neginčijama. Neįmanoma būtų logiškai pagrįsti, kad nebus visuomeninės naudos, kilsiančios iš 50 proc. studentų, dabar negaunančių valstybės paramos savo studijoms, išsilavinimo.
3. Esama paskolų sistema nepašalina rizikos, kad dalis gebančių studijuoti negalės to daryti dėl finansų trūkumo.
4. Labai didelė studentų dalis ir dirba visą darbo dieną, ir studijuoja dieniniame skyriuje. Tokia našta ir jos sukeliami efektai labai neigiamai veikia studentų pajėgumą efektyviai mokytis ir jų studijų rezultatus.
5. Nepasiturintys studentai, gabūs, bet neturėję galimybių gerai pasirengti studijoms, priversti rinktis studijas arba žemesnio statuso institucijose, arba studijuoti savo lėšomis (valstybinėse ir privačiose mokyklose).
6. Ekspertų grupė susidarė aiškų įspūdį, kad Estijos aukštojo išsilavinimo sistema yra neteisinga ir šališka dėl to, kad neproporcingai didelė aukštojo išsilavinimo prieinamumo dalis yra užtikrinama studentams iš šeimų su aukščiausiais išsilavinimo pasiekimais.
7. Estijoje nėra nusiteikimo gerinti aukštojo išsilavinimo sistemos teisingumą ir bešališkumą. Tai net neįvardinta kaip aukštojo išsilavinimo politikos prioritetas.
8. Ekspertų grupė yra įsitikinusi, kad studijų kainos pasidalijimas tarp valstybės biudžeto ir studijuojančiųjų turi išlikti. Tačiau studijų kaina privalo dalytis kiekvienas studentas. Neturi taip būti, kad dalis studentų nieko nemoka, o likusieji moka visą studijų kainą. Ekspertų grupė rekomenduoja Estijai taip pertvarkyti mokėjimo už studijas politiką, kad kiekvienas studentas apmokėtų dalį savo studijų kainos ir kiekvienas, kiek tai įmanoma, gautų tam tikrą valstybės subsidijų dalį. Dabartinis valstybinio finansavimo lygis, jei jis būtų perskirstytas, leistų kiekvienam studentui gauti valstybės subsidiją padengiančią 50 proc. dabartinės vidutinės studijų kainos.
9. Ekspertų grupė siūlo pasinaudoti egzistuojančių sistemų pavyzdžiais, kur studentai moka už studijas ir kartu gauna valstybės subsidijų. Tokios sistemos sėkmingai veikia Australijoje, Anglijoje, Naujojoje Zelandijoje, taip pat ir daugelyje JAV valstybinių universitetų sistemų. Estijos valdžios institucijos gali ir privalo panaudoti šią patirtį kurdamos sistemą, atitinkančią Estijos poreikius. ”
Nors lietuviškas aukštojo išsilavinimo finansavimo reformos projektas tėra tik pokomunistinių šalių didžiausių klaidų kartojimo planas, jame yra ir nacionalinių ypatumų. Ryškiausias – nuoširdus nemokšiškumas, kurį agresyviai ir atvirai spinduliuoja reformos architektai. Jie nuolat kartoja, kad valstybė nebefinansuos nemotyvuotų studentų, kurie studijuoja ne dėl žinių, o dėl diplomo ir kad nemotyvuotieji galės “studijuoti” savo lėšomis. Iš tokios logikos išplaukia, kad nesugebantys studijuoti galės trintis aukštojoje mokykloje ir, paėmę paskolą bei sumokėję visą studijų kainą, nusipirkti diplomą. Taigi, Lietuva legalizuos tai, kas civilizuotame pasaulyje laikoma kriminaliniu nusikaltimu – aukštojo išsilavinimo diplomų pardavinėjimą valstybės pripažintose mokyklose.
Šaltinis: Lietuvos žinios, 2009-01-24
ŠMM atsakymas Piliečių grupei2009-02-16 11:25DĖL KLAIDINANČIŲ TEIGINIŲ APIE MOKSLO IR STUDIJŲ REFORMĄ
Grupė „Už kokybišką ir prieinamą mokslą“ išplatino kvietimą į mitingą dėl šiuo metu Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete svarstomų reformos nuostatų. Džiaugiamės, kad grupės nariai pritaria reformos būtinybei. Drauge apgailestaujame, kad nepagrįsta ar klaidinanti Vyriausybės siūlomų Mokslo ir studijų įstatymo pataisų kritika galiausiai reiškia pačios reformos idėjos atmetimą ar nukėlimą į neapibrėžtą tolimą ateitį. Vyriausybės pasiūlymai numato, kad sisteminė pertvarka prasidės jau šiais metais. Mokslo ir studijų neatidėliotinos reformos būtinybę gerai suvokia ir bendrai palaiko akademinė bendruomenė ir plačioji visuomenė.
1. Grupės nariai palaiko kitą nei Vyriausybės siūlomas reformos kelią. Jie nurodo, kad „reformos pagrindas ir prioritetas turi būti nepriklausomu ekspertiniu vertinimu grindžiama studijų programų konkurencija“; kad reformoje atsisakoma pamatuotos aukštųjų mokyklų tinklo optimizacijos; ragina „nedelsiant remiantis nepriklausomu ekspertiniu vertinimu peržiūrėti visas studijų programas ir suteikti joms jų tikrąjį pobūdį bei lygį atitinkantį statusą, o netenkinančias reikalavimų tuojau pat naikinti“.
Siūlomoje reformoje ketinama atsisakyti smulkmeniško reglamentavimo, pasitikėti aukštųjų mokyklų gebėjimu ir noru ieškoti išeičių. Visuomenė aukštosioms mokykloms kelia tikslus būti dinamiškomis, tobulėjančiomis, atsakingomis už savo veiklą studijų ir mokslo institucijomis. Tikime, kad jos pačios geriau žino savo pranašumus ir trūkumus ir sugebės priimti sprendimus dėl studijų programų plėtimo ar siaurinimo, dėl galimo jungimosi su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Švietimo ir mokslo ministerija ketina konsultuoti norinčias jungtis ar kitaip keistis aukštąsias mokyklas, siūlyti joms geriausius sprendimus. Aukštųjų mokyklų tinklui optimizuoti numatoma skirti apie 150 mln. ES struktūrinių fondų lėšų.
Aukštosioms mokykloms bus suteiktas specialus teisinis statusas. Jos bus laisvesnės nuo administracinių apribojimų, galės laisviau valdyti turtą ir aktyviau spręsti bendros strategijos, laboratorijų, bendrabučių atnaujinimo klausimus. Tai jos galės daryti naudodamos ES struktūrinių fondų paramą, kuri 2007–2012 m. siekia beveik 3 mlrd. litų.
Mūsų požiūriu, ekspertų vaidmens iškėlimas reiškia, kad drauge numatoma siaurinti aukštųjų mokyklų autonomiją. Didelių galių ekspertams suteikimas reikštų administracinio kišimosi į aukštosios mokyklos vidaus reikalus didinimą, trukdžius laisvei kelti strateginius tikslus ir ieškoti sprendimų. Griežtesnio administravimo kelias Lietuvoje jau yra diskredituotas, nes juo nesėkmingai eita pastaraisiais dviem dešimtmečiais. Lietuvoje vykdytas ekspertinis programų vertinimas pageidautinų rezultatų – optimalios studijų sistemos ir gerėjančios kokybės – nedavė. Problemos nebuvo išspręstos, jos tik gilėjo.
Pasitikime gerai mokyklas baigusiais abiturientais, jų pasirinkimu studijuoti. Pasitikime prigimtiniu žmogaus troškimu pažinti ir tobulėti, kuris yra pagrindinis aukštojo mokslo variklis. Švietimo ir mokslo ministerija sieks, kad abiturientai gautų kuo daugiau ir patikimos informacijos apie aukštųjų mokyklų lygį ir studijų programų kokybę, nuolat stebės mokslo ir studijų sistemoje vykstančius procesus, juos koreguos tik esant būtinybei.
2. Grupės nariai teigia, kad reformos pagrindas – „„studijų krepšelio“ įvedimas ir studentų suskaidymas į visiškai nemokančius už mokslą ir mokančius visą studijų kainą savo lėšomis“ “; kad „atsisakoma atsakomybės už valstybės akredituotų studijų programų kokybę bei socialiai teisingos studentų mokėjimo už studijas tvarkos, laiduojančios vienodą studijų prieinamumą pagal gebėjimus ir pasirengimą, nepriklausomai nuo turtinės bei socialinės padėties“.
Reformos siūlymai remiasi LR Konstitucija ir ja remtais Konstitucinio Teismo išaiškinimais. Valstybė privalo gerai besimokantiesiems garantuoti nemokamą mokslą. Tačiau valstybė negali užkirsti kelio studijuoti tiems, kurie negavo valstybės finansavimo ir yra pasirengę studijas apmokėti savo lėšomis. Palyginti su dabartine padėtimi, reforma numato išplėsti galimybes studijuoti.
Netiesa, kad riba tarp valstybės finansuojamų studentų ir mokančių už studijas yra griežtai brėžiama. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galėtų kur kas lengviau pasiskolinti lėšų studijoms – kuriama nauja valstybės remiamų paskolų sistema. Valstybės remiamos paskolos reiškia lengvatines sąlygas: suteikiama valstybės garantija, todėl nėra reikalo užstatyti turtą ar gauti laidavimą; numatomi palankūs grąžinimo terminai.
Iki 10 procentų aukštųjų mokyklų absolventų, kurie dvejus studijų metus ir likusias studijas savo lėšomis baigs geriausiai, studijų išlaidos būtų valstybės kompensuotos. Numatoma, kad valstybė teiktų socialines stipendijas studijuojantiesiems ir valstybinėse, ir privačiose aukštosiose mokyklose. Geriausiai studijuojantieji galės pretenduoti į gerokai didesnes nei dabar skatinamąsias stipendijas.
3. Grupės nariai teigia, kad siūlymuose: „siekiama būtiną pertvarką paversti aklai bei chaotiškai vyksiančiu socialiniu eksperimentu su Lietuvos būsimais ir esamais studentais bei akademinėmis bendruomenėmis. Studentams siūloma rinktis tarp studijų programų, kurių dauguma neatitinka net minimalių reikalavimų, jiems neturint patikimos informacijos apie vienos ar kitos studijų programos lygį ir garantijų, jog pasirinktoji studijų programa nebus tik imitacinė.“
Atkreipiame dėmesį, kad nauja studijų finansavimo tvarka į aukštąsias mokyklas ateitų kartu su šiais metais įstosiančiais pirmakursiais ir 2009–2010 m. galiotų tik jiems. Ankstesniais metais įstoję studentai ir toliau būtų finansuojami pagal dabar galiojančią tvarką: semestro rezultatai lemia, kas mokės ir kas nemokės už studijas. Tad pirmaisiais reformos metais aukštosios mokyklos matytų stojimo tendencijas, kurios jas skatintų aiškiai formuoti savo strategiją, uždarant neperspektyvias ar atidarant naujas studijų programas.
Pagal dabar galiojančius įstatymus aukštosios mokyklos neprivalo teikti detalios informacijos Švietimo ir mokslo ministerijai. Stojantiesiems inisterija suteiks visą turimą informaciją stojantiesiems. Šiuo metu yra atnaujinama svetainė www.mokslas.lt, kurioje bus galima rasti visą esamą informaciją apie reformą ir aukštųjų mokyklų studijų programas. Daugiausia informacijos apie reformą abiturientai dabar gali rasti ministerijos tinklalapyje www.smm.lt .
Studijų kokybės vertinimo centras (www.skvc.lt) turi plačią duomenų bazę, kurioje pateiktos visų Lietuvos aukštųjų mokyklų vertintos studijų programos, nurodytas akreditacijos lygis (akredituota be išlygų ar su ribojimais), galima susipažinti su išsamiomis vertinimo išvadomis. Jei sąraše nėra ieškomos studijų programos, tai nereiškia, kad ji nelegali – tiesiog dar neatėjo eilė vertinti. Absoliuti dauguma studijų programų yra įvertintos – per 800 (iš 1300).
4. Išplatintame pareiškime teigiama, kad „didžioji dalis studentų bus be jokio pagrindo priversti mokėti tūkstantines sumas ir dalį studijoms priklausančio laiko skirti uždarbiavimui arba imti didžiules bankų paskolas, arba ieškoti palankesnių studijų sąlygų emigruojant“; raginama „įvesti studijų mokestį tik visiems studentams vienodą ir nedidelį ir tik po to, kai bus atlikta tinklo optimizacija, ir tik įrodžius jo pagrįstumą.“
Raginimo įgyvendinti nesuteikia galimybės LR Konstitucijos 41 straipsnis, kuriame nurodoma, kad gerai besimokantiems valstybinėse aukštosiose mokyklose turi būti laiduojamas nemokamas mokslas. Todėl negalime siūlyti studento finansavimo modelio, pagal kurį visi mokėtų dalį studijų kainos. Veiksmingą paskolų sistemą matome kaip garantiją, kad galės studijuoti valstybės finansavimo negavę stojantieji, kad norintys studijuoti turės galimybę imti paskolą pragyvenimo lėšoms ir studijuoti, o ne dirbti, kartkartėmis užsukdami į aukštąją mokyklą.
Tinklo optimizavimo kelias, kurį nurodo grupės nariai, yra būdingas nedemokratinėms valstybėms, ribojančioms laisvę spręsti, o valdžiai pavedančios imtis atsakomybės už viską. Mūsų siūlymas remiasi aukštųjų mokyklų laisve ieškoti būdų gerinti kokybę jungiantis su kitomis aukštosiomis mokyklomis ar keičiant statusą.
5. Grupės nariai nurodo, kad „aukštosios mokyklos bus priverstos pirmenybę skirti studentų pinigų pritraukimui ir „darviniškai“ kovai už išlikimą, o tai ves prie diplomų „pardavinėjimo“ ir aklai bei chaotiškai laisvosios rinkos „nematomos rankos“ atmestų arba mažiau oportunistiškų aukštųjų mokyklų išnykimo.“
Visuomenė aukštosioms mokykloms kelia tikslus būti dinamiškomis, tobulėjančiomis, atsakingomis už savo veiklą studijų ir mokslo institucijomis. Jos turės labiau atsižvelgti į kintančius visuomenės poreikius ir į stojančiųjų lūkesčius. Lietuvos mokslo ir studijų sistemos institucijos nuo Lietuvos priėmimo į ES dienos norėdamos ar nenorėdamos dalyvauja ES ir platesnio pasaulio mokslo ir studijų institucijų konkurencijoje – varžosi dėl studentų, dėl projektų lėšų ir akivaizdžiai pralaimi šioje kovoje. Dalis akademinės bendruomenės užsidengia akis prieš šį faktą, tačiau jis turėtų būti akivaizdus politikams, stebintiems panašius procesus visose ūkio ir kultūros srityse. Reforma leis sustiprinti pajėgiausias Lietuvos mokyklas, suteiks paskatų nepagrįstai išsiplėtusioms mokykloms stiprinti tas studijų kryptis, kurios yra stipriausios, vienytis konkuruojant su užsienio universitetais. Vyriausybės pasiūlymuose numatyti saugikliai, leisiantys išvengti studijų dempingo.
Įstatymas, numatydamas aukštosioms mokykloms daugiau savarankiškumo, numato kitokią nei šiuo metu kokybės kontrolę. Kas šešeri metai bus akredituojamos ne vien studijų programos, bet ir pati aukštoji mokykla. Vyriausybė turi galią inicijuoti aukštosios mokyklos reorganizavimą ir likvidavimą.
Reformos siūlomas finansavimo modelis numato, kad valstybinės aukštosios mokyklos lėšos ją pasieks keliais keliais. Pirmiausia – tai bazinio finansavimo lėšos, skirtos ūkio poreikiams ir administravimui padengti. Taip pat ji gaus lėšų iš mokslo veiklos ir iš studentų (valstybės finansuojamų ir studijuojančių už savo lėšas). Atkreipiame dėmesį, kad su studentais ateinančios lėšos už studijas jau šiandien sudaro vis mažėjančią dalį stipriausių universitetų biudžeto, todėl aukštosios mokyklos varžosi dėl mokslo finansavimo, infrastruktūros bei kitų projektų, ir tai visame pasaulyje pripažinta praktika, kelianti baimę tik vengiantiems atviros konkurencijos ir teikiantiems pirmenybę biurokratiniams sprendimams.
6. Pareiškime teigiama, kad „ketinama įvesti mokėjimo už studijas tvarka, studentus be aiškaus pagrindo apmokestinsianti tūkstančiais litų“. Iš tiesų valstybė skiria papildomų lėšų studijoms, o ne apmokestina studentus. Šiuo metu yra labai daug studentų, kurie moka visą kainą už studijas. Jų sumokėtomis studijų kainos lėšomis aukštosios mokyklos netgi dengia valstybės finansuojamų studentų studijas. Ši situacija susidarė todėl, kad valstybė iki šiol užsakydavo daug valstybės finansuojamų studijų vietų, tačiau jas finansavo tik 47 proc. Nuo to nukentėjo studijų kokybė.
Siekiame keisti situaciją. Numatyta skirti 51 mln. litų universitetų pirmakursiams. Tai 15 mln. litų daugiau nei pernai. Siekiame, kad valstybės finansuojamas studentas gautų visą finansavimą, o ne pusę lėšų savo studijoms, kaip buvo iki šiol. Universitetuose bus 11 tūkst. pirmakursių. Kolegijose studijuos 10 tūkst. pirmakursių, t. y. beveik tūkstančiu daugiau nei pernai. Tam skiriama papildomų lėšų. Siekiame derinti sistemą, kad didėtų studijuojančiųjų kolegijose ir besimokančiųjų profesinėse mokyklose dalis.
7. Nepagrįstas yra tvirtinimas, kad „Lietuvoje į viešosiomis įstaigomis paverčiamų universitetų tarybas „socialiniai partneriai“ bus skiriami „politiniu pagrindu“, sudarant galimybes į jas pakliūti „patikimiems“ asmenims“; kad reformos projekte „sudaromos kone idealios sąlygos „išparceliuoti“ dalį valstybei priklausančio aukštųjų mokyklų turto“.
Įstatymo projekte numatomas valdymo modelis yra remtas pažangiausiais vakarietiškais universitetų valdymo modeliais. Šiuo metu panašus valdymo modelis jau veikia Lietuvoje – kolegijose. Šiandien aiškėja šio valdymo modelio dideli privalumai.
Reforminiuose siūlymuose numatyta, kad aukštoji mokykla įgis daugiau teisių disponuoti turtu. Tačiau siūlymuose įstatymui numatyta daug saugiklių, neleidžiančių savavališkai elgtis su aukštosiosios mokyklos turimu ar jai patikėtu turtu. Taip pat aiškiai apibrėžti reikalavimai aukštosios mokyklos tarybos nariui, kurie užkerta kelią į tarybas patekti nekompetentingiems asmenims ar politikams.
8. Raginama „siekti, jog Vyriausybė ir Seimas pasirinktų alternatyvią šiam eksperimentui aukštojo mokslo reformos koncepciją“; „nepritarti dabartiniam Mokslo ir studijų įstatymo projektui, bet jį pakeisti iš esmės arba sukurti naują, remiantis aukščiau išdėstytais reikalavimais“.
Šiuo metu aptariamos reformos nuostatos remiasi 2007 m. birželio 14 d. Parlamentinių politinių partijų susitarimu dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų. Jame aiški nuostata, kad studijos turi būti finansuojamos „lėšos paskui studentą“ principu, kad turi būti keičiamas aukštųjų mokyklų valdymas, o mokslas – būti finansuojamas konkurso būdu.
Šiuo metu koaliciją sudariusių partijų programose buvo remiamasi šiais principais. Jie įtikino žmones už šias partijas atiduoti balsus. Nuostatos buvo įtvirtintos šios Vyriausybės programoje, kurioje numatoma atlikti esminius mokslo ir studijų reformos darbus: nuo 2009–2010 studijų metų pirmo kurso studentų finansavimą pradėti studijų krepšelio principu; sukurti valstybės remiamų paskolų sistemą, kuri pradės veikti ne vėliau kaip 2009 m. liepos mėn.; finansuoti mokslo tyrimus pereinant prie ilgalaikio konkursais pagrįsto finansavimo; įgyvendinti priemones, skatinančias aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimą ir telkimąsi; aukštųjų mokyklų autonomija apims teisę disponuoti įsigytu ir valstybės patikėtu turtu; aukštosioms mokykloms suteikti įstatyme įtvirtintą specialų, autonomiškumą užtikrinantį, teisinį statusą.
Vyriausybės sūlymai yra šių įsipareigojimų vykdymas, nuosekliai įgyvendinant deklaruotus mokslo ir studijų pertvarkos principus.
Svarstoma reforma yra sistemiška. Jokios panašios sisteminės ir detalios mokslo ir studijų sistemos pertvarkos nėra pateikta. Vienintelė alternatyva reforminiams siūlymams – dabar galiojanti sistema, kuri netenkina visuomenės, politikų, akademinės bendruomenės ir studijuojančiųjų.
Atidėti reformą šiuo metu būtų labai neatsakinga. Akademinė bendruomenė yra pavargusi nuo ilgai besitęsiančių kalbų ir tikisi, kad sprendimai bus priimti. Diskusija vyko ilgai ir karštai, pozicijos ir siūlymai pertvarkai yra aiškūs. Šiuo metu turime unikalią galimybę pertvarkydami mokslo ir studijų sistemą pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius kviečia grupės „Už kokybišką ir prieinamą mokslą“ atstovus artimiausiu metu susitikti.
Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė" (1)
1.
Gintaras Aleknonis. Tarybų valdžios taikinys - universitetai. Komentarai
