Bankai mielai dalins paskolas studentams, jeigu Vyriausybė už jas garantuos. O aukštojo mokslo reformai įgyvendinti vien biudžeto lėšų neužteks. Tai pripažįsta ir pati Vyriausybė. Ji pradėjo derybas su bankais dėl paskolų už aukštąjį mokslą, tačiau kol kas abi šalys neatskleidžia derybų kortų, nes neva viskas - tik projektų stadijoje.
 |
Daliai studentų nuo rudens greičiausiai teks pakloti visą studijų kainą. Mažiausia suma sieks 3,3 tūkst. litų. |
Nuo rugsėjo numatoma iš valstybės biudžeto sumokėti visą studijų kainą 21 tūkst. pirmakursių, o kitiems teks patiems rasti lėšų susimokėti. Metinės studijų kainos universitetuose ir kolegijose svyruos maždaug nuo 3,36 tūkst. iki 19 tūkst. litų.
Pagal parengtą reformos projektą, valstybė kitais mokslo metais skirs 70 mln. litų studijų finansavimui. Tačiau kiti studentai į aukštųjų mokyklų seifus turėtų sunešti, pirminiais apskaičiavimais, dar apie 240 mln. litų. Tokių pinigų valstybės biudžete nėra.
Bankai nori garantijų
Tiems, kas neišgalės patys susimokėti už mokslą, valstybė žada palengvinti paskolų gavimo tvarką. Šiam reikalui sudaryta darbo grupė pradėjo derybas su kredito įstaigomis. Su kuo derimasi konkrečiai? Į šį klausimą Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo (LVMSF) teisininkė Justina Vyzaitė negalėjo atsakyti, bet patikino, kad bankai yra pasiruošę teikti paskolas studentams.
Lrytas.lt kalbinti didžiausių šalies bankų atstovai pripažino, kad dalyvauja tokiose derybose, bet aptariamų detalių nenorėjo atskleisti. SEB banko ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas tepasakė, kad jų atstovas darbo grupėje yra, o bankas yra suinteresuotas teikti tokias paskolas, tik nori žinoti žaidimo taisykles. „Principas gali būti labai teisingas, bet svarbu, kad jis būtų realus“, - pabrėžė A.Žilinskas.
Jam pritarė „Swedbank“ komunikacijos skyriaus vadovė Jorūnė Juodžbalytė. Anot jos, šis švedų bankas taip pat yra suinteresuotas tokių paskolų davimu, tik iš valstybės pusės nori tvirtų garantijų, kurios būtų įtvirtintos teisės aktuose. „DnB Nord“ bankas taip siūlytų savo paslaugas studentams, jeigu su Vyriausybe pavyks susitarti dėl sąlygų.
Paskolos limitas – 50 tūkst. litų
Švietimo ir mokslo ministerija numato, kad paskolos galėtų būti teikiamos studijų kainai padengti, gyvenimo išlaidoms, dalinėms studijoms pagal tarptautines sutartis ir studijų įmokoms sumokėti. Projekte minima, kad maksimali paskolos suma siektų 50 tūkst. litų visam studijų laikui, o ją grąžinti reikėtų per 10-15 metų po studijų baigimo.
Tačiau net ir didžiausios paskolos sumos nepakaks sumokėti už brangiausius mokslus. Pavyzdžiui, piloto, transporto inžinieriaus specialybės ir muzikos mokslai per metus kainuos net apie 19 tūkst., todėl bendra suma sieks net 75 tūkst. litų. Vienintelė viltis – po dviejų mokslo metų peršokti į valstybės finansuojamą vietą.
Savo ruožtu, bankai nenori suteikti didesnės nei 50 tūkst. litų paskolos, nes studentas ateityje gali susidurti su sunkumais gauti vartojamąją arba būsto paskolą.
Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas Aidas Budrys tikina, kad paskolos lubos nustatytos rūpinantis pirmiausia studento gerove: „50 tūkst. litų – nemaža suma. Kai žmogus baigia mokslus, jis nori susikurti gyvenimą, šeimą, planuoja įsigyti būstą, bet jam dar reiks atiduoti skolą už studijas. Juolab, kad ir gyvenimiškos patirties tokie žmonės dar neturi daug“.
Studento paskola susies jį su banku
Tačiau bankai nemini kitos paskolų studentams pusės. Jaunuolis, pasiskolinęs studijoms pinigų, atverčia savo finansus beveik 20 metų į priekį, todėl bankui daug lengviau orientuotis siūlant jam naujus produktus.
Tai viena priežasčių, kodėl bankai mielai sutiks skolinti pinigus mokslus pradedantiems studentams, nors dabartinė ekonominė situacija juos privertė užsukti paskolų čiaupą beveik visoms kitoms gyventojų grupėms. Be to, bankus masina ir valstybės garantija.
Palūkanų dydis – kol kas paslaptis
Tiesa, kol kas neaišku, kokios galėtų būti tokių paskolų palūkanos. Tiek bankai, tiek LVMSF atsisako įvardyti jų dydį. Pavyzdžiui, šiuo metu studentų paskolų studentams palūkanos „Swedbank“ siekia apie 14 procentų. Turint galvoje, kad naujoms paskoloms valstybė teiks garantiją, jos turėtų būti mažesnės. A.Budrys prognozuoja, kad palūkanų dydį lems ir konkurencija tarp bankų.
Darbo grupė pripažįsta, kad rengiant reformos finansavimo projektą ji dviračio neišradinės, o pasikliaus kitų šalių patirtimi, kuriose jau veikia toks aukštojo mokslo finansavimo modelis. Kitose šalyse valdžia renkasi, kurių specialybių studentams kompensuoti daugiau palūkanų, o itin reikalingiems specialistams, jeigu jie lieka dirbti toje šalyje, net ir visiškai kompensuoja paimtą paskolą.
Ar pas mus bus pritaikytos europinės lengvatos, paaiškės, kai A.Kubiliaus Vyriausybė pristatys patobulintos paskolų reformos projektą." (1)
1. Bankai pasiruošę teikti paskolas studentams, bet tik su Vyriausybės garantija
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą