2009 m. spalio 28 d., trečiadienis
Kokio Nacionalinio susitarimo mums neužtenka?
Tai yra ne nacionalininis susitarimas. Tai yra nacionalinė gėda. Tai yra tokia pat karikatūra, kaip ir visas Kubiliaus valdymas.
Kitos mažesnės šalys panaudoja šį įrankį, kad modernizuotis. Gerai žinomas Airijos pavyzdys. Mums dar reikės atlikti šį darbą. Gaila, kad nepradedame dabar.
2009 m. spalio 24 d., šeštadienis
Kur lietuviai dabar laimingi?
Išsinešiojome Lietuvą po vieną plytą. Dabar ardome universitetus, kolegijas ir ligonines. Ateis laikas ir mokykloms. Kas gyvens laukinių krašte?
Nebeturime perspektyvos, taip tvarkydamiesi. Nevertiname nei mūsų vaikų, nei senelių.
Laimingi laiku išvažiavę. Nebepadės jokia propaganda.
2009 m. spalio 19 d., pirmadienis
Kubiliaus vyriausybės pasiekimai:
Saujelė politikų ir jų reklamą palaikančių monopolistų baigia sunaikinti ne tik Lietuvos dabartį, bet ir ateities perspektyvas. Kubiliaus vyriausybės pasiekimai stulbina:
1. Didžiausias ūkio nuosmukis Europoje.
2. Brangiausios studijos Europoje.
3. Brangiausios paskolos studentams Europoje.
4. Baigiamos ardyti švietimo ir medicinos sistemos.
Tos monopolijos yra paremtos sovietine technologija ir neišlaiko konkurencijos rinkoje. Aukoti joms mus visus būtų kvaila. Vykime supuvusias atgyvenas iš Lietuvos. Visi į streiką!
Sedit ir skaiciuojat pinigelius. Kaip gaila, kad koks zmogus issimokino ir i uzsieni isvyko. O kad gabus jaunimas masiskai isvyksta ir be studiju, kad Lietuva ismirsta, jums atrodo nesvarbu. Atsibuskit.
2009 m. spalio 17 d., šeštadienis
Kaip seimūnai kelia pavojų Lietuvos saugumui
Nesuprantate, kad Lietuvai naudinga vystyti ryšius su kaimyninėmis valstybėmis. Gyvenate bunkerio mąstysena. Vis kariaujate praeito amžiaus vidurio karą. Trukdote Lietuvos ekonominiam ir kultūriniam vystymuisi. Trukdote konkuruoti su Kinija, Indija ir kitomis svarbiausiomis Lietuvos konkurentėmis pasaulio rinkoje.
1.A.Ažubalis: užsienio valstybių kortos – grėsmė nacionaliniam saugumui
2009 m. spalio 15 d., ketvirtadienis
Kam trukdo mūsų aukštasis išsilavinimas?
Švietimo ir mokslo viceministrės N. Putinaitės teigimu, ŠMM jau ėmėsi reguliuoti studentų srautus - šįmet universitetuose valstybės finansuojamų vietų sumažėjo per 20 proc. Kolegijose šįmet mokosi 1000 studentų daugiau. 30 proc. daugiau moksleivių įstojo į profesines mokyklas. Viceministrė tikisi, kad ateityje atnaujinus profesinių mokyklų bazę, jos taps dar patrauklesnės.
„Mūsų labai tolimas tikslas – Suomijos pavyzdys. Ten apie 30 proc. studijuoja universitetuose, 30 proc. mokyklose, atitinkančiose kolegines studijas, ir 30 proc. profesinėse. - aiškino N. Putinaitė." [1]
Ar kada nors turėsime Lietuvoje tokią kompaniją, kaip Nokia, kuri sudarytų tokią pat didžiulę tautinės ekonomikos dalį, kaip Suomijoje? Ne.
Tai kodėl aklai kopijuojame suomių darbo jėgos išsilavinimo lygį?
Tik nuvertę kubilinių pseudoreformatorių valdžią, galime pradėti Lietuvos atstatymo darbus. Vykim ekonomikos griovėjus iš Vilniaus!
Visi tie staliai ir siuvėjos negali konkuruoti su darbuotojais Kinijoje. Jei juos ruošime, žmonės neras darbo ir bus dar labiau stumiami į emigraciją.
Taip kad mūsų Rudzkiai, Putinaitės, Steponavičiai ir Kubiliai yra sovietinių laikų atliekos. Nesupranta jie, kas darosi šiuolaikiniame pasaulyje. Sustabdykime Lietuvos aukštojo mokslo naikintojus.
1. R.Rudzkis: kartais aukštasis išsilavinimas trukdo
2009 m. spalio 14 d., trečiadienis
Tariamų Nepriklausomybės didvyrių įvertinimas
| ||||||||||||
|
Kaip kovojama už nepriklausomybę?
"Panaikinus akcizų lengvatą energetiniams produktams iš biologinės kilmės medžiagų ar jų priedams ketinama sutaupyti 70 mln. litų." [1]
Tie, kurie mūsų nemėgsta Rusijoje, gali džiaugtis. Kubiliaus komanda visada tik žodžiais kovojo už nepriklausomybę. Bet dabar, ieškodami šiaudo, kad išsilaikytų valdžioje, jie pakerta energetinės nepriklausomybės šaknis.
1.Kitąmet į biudžetą planuojama surinkti 1,245 mlrd. mažiau. lrt.lt. |
2009 m. spalio 10 d., šeštadienis
Pasakos apie Leo.lt
Būtina mums vienytis ir versti oligarchų pakalikus iš valdžios. Tokia didelė krizė turi būti apsivalymo metas Lietuvoje.
2009 m. spalio 7 d., trečiadienis
Krizė tik prasidėjo
Paskolų vis dar niekas niekam neduoda. Sekiuritizacijos sistema suiro galutinai. Ekonomiką palaiko tik valstybinė parama. Ji tęstis ilgai negali, nes pasitikėjimas valstybių mokumu taip pat smunka.
Krizė nesibaigia. Ji tik prasidėjo.
2009 m. spalio 5 d., pirmadienis
Kodėl reforma dar neišvaikė Lietuvos aukštąsias mokyklas?
Tie, kurie neemigravo, patraukė į Lietuvos aukštąsias. Normaliose, be reformų, vietose žymiai daugiau ir geresnio jaunimo studijuoja, negu visada. Normalios šalys tuo džiaugiasi. Bus paspirtis jų ekonomikai.
Juk krizė baigsis. Tada šįmet pakeltas reforminės giltinės dalgis nukris ant mūsų aukštojo mokslo. Kvalifikuotos jaunos darbo jėgos trūkumas užspaus mūsų ūkį.
Ką nors gelbėti jau bus vėlu.
2009 m. spalio 4 d., sekmadienis
Medicinos reforma
Vėl kuriamos monopolijos. Šį kartą medicinoje. Kris kokybė. Vargšai ligoniai. Vienintelė išeitis - emigracija.
Tėvyne, kur Tave traukia saujelė perėjūnų? Nejaugi neatsiras daugiau moterų bei vyrų, galinčių užstoti banditams kelią...
2009 m. spalio 2 d., penktadienis
Didžiausia mūsų rektorių klaida
Dėkui Daujočiui [1]. Atsakymas paprastas. Dėl gardaus valgio šaukšto. Diktatorius su riebiais žandais (draugas Steponavičius) pabaidė patikrinimais.
Gėda, gerbiamieji profesoriai. Jūs turėtumėte būti pirmosiose gretose, išvedant lietuvius iš Rusijos pamėgtos despotijos dykumos.
1. V.Daujotis. Aukštoji mokykla - vieta, kurioje žmogus išmoksta ieškoti tiesos? delfi.lt
2009 m. spalio 1 d., ketvirtadienis
Kas trukdo mums konkuruoti su chirurgais Indijoje?
Tačiau bėdų šaknys yra dar gilesnės. Esame labai maža šalis. Mūsų vidinė rinka mažytė. Ją baigiame sunaikinti.
Iki šiol sugebėjome konkuruoti pasaulyje tik žema darbo jėgos kaina. Tokia galimybė greitai senka.
Mums reikia tiksliai išsirinkti kryptį, kurioje mes galime susikaupti ir konkuruoti. Ne taip naiviai, kaip Kubiliaus vyriausybė fantazuoja, neva tai siūlydama užsiimti paslaugomis.
Nejaugi mes aplenksime Indiją paslaugų sektoriuje? Kad amerikiečiai važiuotų Lietuvon operuotis, reikia, kad mes paruoštume lietuvius chirurgus Amerikoje. Reikia sudaryti sąlygas tiems chirurgams grįžti namo, baigus mokytis. Taip daro Indija. O kiek mes tokių chirurgų paruošėme?
Deramas susikaupimas reikalauja rimtos valstybės paramos ir valstybinio kadrų ruošimo reguliavimo. Mes gi metėmės į priešingą pusę. Bukai ruošiame perteklinius vadybininkus.
Nei verslas, nei mūsų jaunimas neturi supratimo, kas darosi pasaulyje, koks Lietuvos likimas, kokie mūsų siekiai.
O laikas eina nenumaldomai. Mūsų galimybės dirbti ir užsidirbti Lietuvoje vis mažėja.
Atėjo metas keisti mūsų valdymo komandą.