gegužės 13 d., ketvirtadienis

Lietuvių | keisti

Kaip jaunam žmogui užsitikrinti sočią ateitį?

Gabija Vitkevičiūtė, Žurnalas „Valstybė“

2010 gegužės mėn. 13 d. 16:15

Spausdinti

Informuoti redakciją

Komentarai (4)

Teksto dydis:

Aš – verslininkas. Mano vaikas – abiturientas. Kur man jį nukreipti, kad, baigęs universitetą, kuris kainuos ir laiko, ir sveikatos, ir pinigų, mano sūnus ar dukra ne tik įgytų šiais laikais tinkamų naujausių žinių, gautų kelius jam praskinsiantį diplomą, būtų puikiai vertinimas kaip specialistas, bet dar ir gyventų kaip žmogus, nes už jo universitetines žinias jam bus tinkamai sumokėta?

Viešosios politikos ir vadybos institutas (VPVI), įgyvendindamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo ir Norvegijos finansinio mechanizmo subsidijų schemos „Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus stiprinimas Lietuvoje“ paprojektį „Studijų rezultatų kokybė: universitetų absolventų integracijos darbo rinkoje tyrimas“, atliko universitetų absolventų integracijos darbo rinkoje tyrimą. Kai kurie jo duomenys iš tiesų prilygsta sprogstančiai bombai. Kokie jie ir ką daryti tėvams, kuriems nenusispjauti, kuo baigęs universitetą taps jų vaikas, klausiame tyrimo vadovo VPVI analitiko Žilvino Martinaičio.

- Ką vadinate sėkme darbo rinkoje?

- Tai apima ir objektyvius rodiklius, pavyzdžiui, gebėjimą įsidarbinti, darbo užmokesčio dydį, ir subjektyvius dalykus, tokius kaip pasitenkinimas turimu darbu ir tai, kiek asmuo, dirbdamas aukštos kvalifikacijos darbą, mano naudojantis studijų metais įgytas žinias.

- Pradėkime paprastai – pažintys, rekomendacijos... Ar jos lemia daugiau nei talentai ir gebėjimai?

- Mitą, kad socialiniai ryšiai (pažintys, ryšiai ir pan.) – pats svarbiausias sėkmės darbo rinkoje veiksnys, tyrimas sugriovė. Taip nėra. Tiesa, pastebėtina, kad būtent šis veiksnys vertinamas nevienareikšmiškai: labai mažai apklaustų absolventų nurodė, kad pažintys labai svarbios. Absoliuti dauguma teigia, kad tai visiškai nesvarbu.

- Lietuvoje šiuo metu veikia 15 valstybinių universitetų ir 7 nevalstybiniai universitetai. Juose dėstomos 63 studijų krypčių programos. Juk tiesa, kad ne visos vienodai paruošia tą patį fiziką ar reklamos specialistą. Kaip neprašauti pro šalį?

- Trumpai neatsakysiu. Padarėme specialią skaičiuoklę, skirtą abiturientams (www.saldusvaisiai.lt). Ten kiekvienas gali suvesti sau svarbius rodiklius (ko nori iš studijų – prestižo, garbės, pripažinimo, gero užmokesčio ir pan.) ir gaus atsakymus, kurie pateikiami remiantis absolventų apklausos duomenimis.

- Tyrimas atskleidė ir netikėtumų. Dažniausiai dėl neadekvataus išsilavinimo kaltinama švietimo sistema, tačiau koks vaidmuo čia tenka tėvams?

- Rezultatai rodo, kad kuo aukštesnis tėvų išsilavinimo lygis ir kuo didesnės pajamos, tuo didesnė tikimybė, kad jų vaikai studijuos universitete, ir atvirkščiai. Kita vertus, Lietuva šiuo aspektu labai neišsiskiria iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, t. y. visose ES šalyse narėse egzistuoja ryšys tarp tėvų išsilavinimo lygio ir tikimybės, kad jų vaikai baigs universitetus. Kaip interpretuoti tokius rezultatus? Tėvų išsilavinimas tiesiogiai susijęs su vaikų akiračiu ir motyvacija siekti žinių. Beje, motinos išsilavinimas gerokai svarbesnis nei tėvo. Tai tikriausiai rodo, kad motinos praleidžia daugiau laiko su vaikais ir todėl turi didesnę įtaką jų asmenybės formavimuisi. Žinoma, ryšys tarp tėvų išsilavinimo ir tikimybės, kad vaikai sieks aukštojo mokslo, nėra visuotinis.
-
Kita vertus, tai, kad didesnės tėvų pajamos lemia didesnę tikimybę, kad jų vaikai sieks aukštojo mokslo, rodo ir visos švietimo sistemos neadekvatumą. Nuo pat Šviečiamosios epochos Europos ugdymo sistemoms buvo keliamas vienareikšmis uždavinys: užtikrinti vertikalų socialinį mobilumą, t. y. padėti vaikams, gimusiems žemesnes pajamas gaunančiose šeimose, tobulėti ir kilti socialiniais laiptais. Remiantis tyrimo rezultatais, negalima tvirtinti, kad Lietuvoje šis tikslas įgyvendintas. Čia taip pat verta prisiminti kitą tyrimo rezultatą: absolventų tėvų pajamos ir išsilavinimas taip pat reikšmingai susiję su universitetus baigusiųjų pajamomis.

Absolventų pajamos. Viešosios politikos ir vadybos instituto duomenys

- Tad kas svarbiau – tiksliai pasirinktas prestižinis universitetas ar tėvų padėtis?

- Antras rodiklis, apgailestauju.

- Lietuvos universitetuose studijuoja „sėkmingesnių“ tėvų vaikai. Kiek lemia šis įgimtas pranašumas?

- Taip, tyrimas rodo, kad aukštesnes pajamas ir geresnį išsilavinimą turinčių tėvų vaikai turi daugiau galimybių studijuoti universitete ir gauti didesnį darbo užmokestį pabaigę studijas. Tačiau šis pranašumas nėra labai didelis ir stiprus.

Kas įsidarbino geriausiai iš pat pirmo karto, nesiblaškydami?

- „Kokybiškiausią“ pirmąjį darbą gavo Kauno medicinos universiteto ir Vilniaus universiteto medicinos, odontologijos ir farmacijos bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros krypčių absolventai. Tai reiškia, kad daugiausia šių programų absolventų gavo tokį pirmąjį darbą, kuriame reikėjo aukštos kvalifikacijos ir kuriame taikė studijų metais įgytas žinias.

- Kokią specialybę baigusieji uždirba daugiausia?

- Tyrimas parodė, kad daugiausia apklaustų absolventų, gaunančių didesnį nei vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, yra tarp Kauno technologijos universiteto statybos inžinerijos, saugos inžinerijos bei energetikos, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ir Tarptautinio verslo mokyklos vadybos ir verslo administravimo bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto transporto inžinerijos ir informatikos buvusių studentų.

Absolventų integracija. Viešosios politikos ir vadybos instituto duomenys

- Kas graužia nagus, kad per pastaruosius dešimt metų baigė tai, ko niekam darbo rinkoje nereikia?

- Mažiausiai apklaustų absolventų, kurių studijų metais turėti lūkesčiai dėl būsimos padėties darbo rinkoje nepasiteisino, yra tarp Vilniaus universiteto biologijos, biofizikos, ekologijos ir aplinkotyros bei chemijos ir biochemijos, Kauno technologijos universiteto statybos inžinerijos, saugos inžinerijos bei energetikos ir Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos, teologijos, religijos mokslų bei menotyros studijų krypčių grupes baigusių studentų.

- Pakalbėkime apie nuoširdų atsidavimą studijoms ir jo grąžą. Yra stropių studentų, nepraleidusių nė paskaitos. Yra studentų, kurie jau studijuodami puola į darbus. Dėstytojai paprastai sako, esą dirbsite dar visą gyvenimą, tad dabar geriau pasimokykite. Ką atskleidė tyrimas?

- Bent dalį studijų laiko dirbo 57,3 proc. dieninėse studijose studijavusių absolventų. Iš jų 10 proc. dirbo visą studijų laiką. Tyrimas rodo, kad studijų metais dirbę studentai turi daugiau galimybių (1,66 karto) gauti aukštesnį darbo užmokestį nei asmenys, kurie studijų metais nedirbo.

- Dar vienas kriterijus – dieninės ir vakarinės (neakivaizdinės studijos). Prestižiškiausios, atrodo, pirmosios. Tačiau darbą lengviau randa baigusieji neakivaizdines studijas. Kaip vertinate tokį rezultatą?

- Taigi jau žinome, kad dauguma Lietuvos universitetų absolventų į darbo rinką įsilieja dar studijuodami. Ypač tai populiaru tarp socialinių mokslų ir meno studijų studentų, kurių beveik 40 proc. dirba visą bakalauro studijų laiką ir net 60–70 proc. – visą magistrantūros studijų laiką. Tarp biomedicinos ir humanitarinių mokslų absolventų šie rodikliai neviršija atitinkamai 25 ir 45 procentų. Darbas bakalauro studijų metais gerokai palengvina universitetų absolventų įsitvirtinimą darbo rinkoje pabaigus pirmosios pakopos studijas. 50 proc. absolventų toliau dirbo tame pačiame darbe, kuriame buvo įsidarbinę studijų metais, o 20 proc. apklaustųjų pavyko įsidarbinti greičiau nei per 3 mėn. baigus studijas.

- Daugiausia apklaustų absolventų nurodė, kad per praėjusius metus (2009 m.) vidutiniškai uždirbo 1 501–2 000 litų per mėnesį, atskaičius mokesčius. Kas lemia darbo užmokesčio skirtumus?

Absolventų įsidarbinimas. Viešosios politikos ir vadybos instituto duomenys

- Paminėsiu du pačius svarbiausius veiksnius. Lytis – pats svarbiausias iš nagrinėtų veiksnių, paaiškinančių darbo užmokesčio lygio skirtumus. Tikimybė, kad daugiau nei vidutiniškai uždirbantis asmuo bus vyras, beveik tris kartus didesnė nei tikimybė, kad tas asmuo bus moteris. Magistrantūros studijas baigusių absolventų galimybės gauti didesnį nei vidutinis atlyginimą yra beveik du kartus didesnės nei asmenų, nebaigusių magistrantūros studijų.

- Kiek žmonių, baigusių studijas universitete, nedirbo, nes darbo nerado?

- Apskritai, tyrimas parodė, kad išsilavinimas – labai svarbus veiksnys, siekiant apsisaugoti nuo nedarbo, net jeigu tai reiškia, kad įgytos žinios profesinėje veikloje nepritaikomos. Absoliuti dauguma mūsų respondentų gana nesunkiai rado darbą. Tačiau taip yra todėl, kad dauguma jų studijas baigė dar iki krizės. Tačiau net 16 proc. studijas baigusiųjų 2009 m. darbo nerado.

- Vis daugiau tėvų siunčia vaikus studijuoti į užsienį. O jei jie baigtų studijas čia ir ten važiuotų tik dirbti? Ar Lietuvos universitetus baigę absolventai konkurencingi užsienio darbo rinkoje?

- Tokių tyrimų kol kas neatlikta, tačiau egzistuoja dvi nuomonės. Viena vertus, visose srityse galima rasti puikių pavyzdžių, kai Lietuvos universitetus baigę absolventai padarė svaiginamą karjerą užsienyje. Kita vertus, dar anksčiau užsienio ekspertai prognozavo, kad blogiausiu atveju ateityje Lietuvos universitetų diplomas nebus pripažįstamas užsienyje. Tikriausiai reali padėtis kiek kitokia. Akivaizdu, kad tik retais atvejais Lietuvos absolventai užsienyje sėkmingai konkuruoja su užsienio geriausių universitetų absolventais. Kita vertus, jei lygintume su vidutiniškų užsienio universitetų absolventais, tikriausiai lietuviai pasirodytų gana neblogai.

Studentų darbas. Viešosios politikos ir vadybos instituto duomenys

- Yra specialybių, kurios užsienyje paklausios, tačiau Lietuvoje jų nėra. Kodėl?

- Lietuvos studijų programos nėra tokios specializuotos kaip žemyninėje Europoje. Tad „specialybės“ dalykų yra mažiau ir jie nėra taip išsamiai nagrinėjami. Pavyzdžiui, rengiami teisininkai, o ne jūrų ar komercinės teisės, ar intelektinės nuosavybės specialistai. Kodėl taip yra? Viena vertus, todėl, kad Lietuva labai maža: norint rengti siauros specializacijos darbuotojus, būtina didelė nišinė rinka šiems specialistams. Kita vertus, vis dar nenusistovėjusi ūkio struktūra ir dideli makroekonominiai šokai taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus buvo didelė statybų inžinierių paklausa, o dabar jos beveik nėra. Tad sprendimas įgyti siaurą specializaciją Lietuvoje labai rizikingas – niekas negali garantuoti, kad tų specifinių žinių vis dar reikės, kol studentas baigs mokslus. Būtent todėl, mano galva, Lietuvoje yra didelė paklausa tų programų, pavyzdžiui, vadybos, kurios siūlo žinias, pritaikomas įvairiuose ūkio sektoriuose.

- Tad ar verta siųsti vaiką studijuoti į užsienį, ar geriau it lazerio spinduliu išsigryninti pasiūlą ir rasti tinkamiausią ir perspektyviausią variantą čia, Lietuvoje?

- Lietuvos ir užsienio universitetų absolventų integracijos tiesiogiai nelyginome. Tačiau priimant sprendimą reikia atsižvelgti į paprastą tiesą: ir Lietuvoje, ir užsienyje yra gerų ir blogų universitetų. Taigi užsienio universitetas nebūtinai daug geresnis nei lietuviškas. 2009 m. Vilniaus universitetas pasaulio universitetų reitinguose pateko tarp geriausių 600 pasaulio universitetų. Tad vertėtų pažvelgti į tarptautinius reitingus, ar išsirinktas užsienio universitetas geriau reitinguojamas.

- Tad kaip pasirinkti – kur tam sėkmingų, veržlių ir toliaregiškų verslininkų vaikui studijuoti?

- Mano galva, svarbiausia, kad pasirinkta studijų kryptis atitiktų gebėjimus ir interesus. Jei stojančiajam mokykloje gerai sekėsi matematika, fizika ir chemija, reikėtų rinktis tiksliuosius mokslus, o jei geriau sekėsi istorija ir kalbos, reikėtų stoti į socialinius ir humanitarinius mokslus. Siekiant išsiaiškinti, kur konkrečiai studijuoti, vertėtų pažvelgti į mūsų pateikiamus absolventų integracijos darbo rinkoje rezultatus ir pažiūrėti į tai, koks buvo konkursas tarp stojančiųjų į konkrečią programą. Didelis konkursas dar nerodo, kad programa gera, tačiau parodo, kad čia sustoja gabūs studentai, o tai turi tiesioginį poveikį studijų procesui. Kiti tyrimai parodė, kad jei asmuo patenka tarp gabių ir darbščių studentų, jis linkęs pasitempti, o jei patenka tarp ne tokių gabių, yra didesnė tikimybė, kad toks studentas „nusivažiuos“.

Profesinių žinių panaudojimas. Viešosios politikos ir vadybos instituto duomenys

Tyrimo išvados ir rekomendacijos

Studijuoti verta, ypač kai už studijas moka valstybė. Jei visą studijų kainą mokėsite patys, investicijos vidutiniškai „atsipirks“ per 8–11 metų baigus bakalauro studijas. Jei valstybė padengs jūsų studijų išlaidas, pajamas, kurių negavote, nes studijavote, o ne dirbote, atgausite per vidutiniškai 5–6 metus po bakalauro studijų.

Pabaigę bakalauro studijas, jei galite, stokite į magistrantūrą. Tai leis gauti geriau mokamą darbą, nors jį dirbant nebūtinai teks atlikti sudėtingesnes užduotis, kurioms reikia daugiau žinių.

Rinkdamiesi universitetą ir studijų kryptį, atsižvelkite į tai, kaip studijas vertina jas baigusieji, kaip darbo rinkoje sekasi šių studijų absolventams.
Paskutiniais studijų metais imkitės darbo paieškos. Tai leis išvengti nedarbo baigus studijas.

Labai svarbu, kad pirmasis darbas būtų „kokybiškas“, t. y. kad jame būtų galima pritaikyti studijų metais įgytas žinias.

Jei galite, įgykite darbo užsienyje patirties. Tai leis daugiau pasiekti profesinėje srityje.

Tai, kad sėkmę darbo rinkoje lemia pažintys, yra mitas. Apklaustų absolventų nuomone, svarbiausia – asmeninės savybės, įgyto išsilavinimo lygis ir darbo patirtis.

Straipsnių komentarai

Vardas		El. paštas
Komentaras

	Skaityti komentarus (4) Taisyklės ir atsakomybė

Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.

Jaunimo sodas
Archyvas

Corbis

Kaune gali iškilti paminklas studentui
(6)

Nuo seno Kaunas buvo laikomas akademiškiausiu miestu Lietuvoje. Šį faktą susitikime su Kauno miesto meru Andriumi Kupčinsku studentai pasiūlė įamžinti skulptūroje.

DELFI (R.Daukanto pieš.)

Kaip jaunam žmogui užsitikrinti sočią ateitį?
(4)

A.Didžgalvio nuotr.

Sunkmetis apkarpė studentų pajamas, tačiau finansiniai ateities lūkesčiai nepakito

Finansinė studentų situacija yra pastebimai prastesnė nei prieš metus, tačiau lūkesčiai dėl pirmojo atlyginimo dydžio išlikę tokie patys, rodo Demokratinės politikos instituto (DPI) užsakymu tyrimų kompanijos „Macroscope“ atliktas studentų požiūrio tyrimas.