Vėl sugrįžo slogi pasenusi tarybinės propagandos laikų atmosfera. Visi bijo pasirodyti viešumoje, neprisidengę tuo pačiu propagandos burbulu. Argumentai už studijas užsieny aptariami tik slaptai virtuvėse.
Kaip ir tarybiniais laikais neminimas išsilavinimo kainos ir kokybės santykis. O jis yra svarbus. Net jei pavyksta įstojant gauti valstybės finansavimą, nėra garantijos, kad vėliau studijuojant neteks skolintis milžiniškas sumas, kurių lietuviškas išsilavinimas nėra vertas, nes negarantuoja taip gerai apmokamo darbo.
Mūsų išsilavinimo sistema kuria kadrus neegzistuojančiai Tarybų Sąjungos integruotai ekonomikai. Mes dar nepasirinkome Lietuvos ūkio vystymo krypties ir profesijų, kurios būtų konkurencingos šiais laikais. Tai tikrai nėra primityvios, žemos kokybės, statybos. Mokantis užsieny, bent jau yra neblogas šansas tas žinias pritaikyti užsieny bei susipažinti su šiuolaikinėmis darbo vietomis.
Ypač naivus yra taip pat pasenęs reikalavimas dėstytojams ir profesoriams tobulai žinoti lietuvių kalbą. Dėl to reikalavimo mes negalime deramai konkuruoti, vystydami geriausius talentus, kokius tik įmanoma pasamdyti Lietuvai.
Stebina dažnai nuskambantis nuo senų laikų išlikusio lietuviško darbštumo niekinimas. Užsieny studijuojantis jaunimas puikiai išmoksta kalbas ir greitai įsigyja draugų. Žmonės dirba retkarčiais po aštuoniolika valandų per parą tikrai ne dėl socializacijos stokos.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą