Laiškas nacionalistui

Oi vaikeli, koks tu disidentas, koks tu patriotas, koks intelektualas...
Kiek daug gero Lietuvoje sukūrei...

Kodėl lietuviai nemato tavo darbo vaisių? Kodėl keturi šimtai gabiausių abiturientų šiais metais buvo priimti į nemokamas vietas universitetuose ir neatėjo pasirašyti sutarčių, o tyliai pasitraukė į užsienio universitetus?

Kodėl tirpsta Tėvynė greičiau, negu kitos šalys Europoje?

Mes tampame atvira pasauliui visuomene, norite jūs to, ar ne. Kai atsikratysime parazitų, aplipusių tautą, aš su tokiu pat užsidegimu šauksiu tautiečius sugrįžti.

Dabar nėra čia ko gaišti laiką gabiam jaunimui. Gyvename tik vieną kartą. Gyvenimas yra trumpas. Jūsų propaganda tik klaidina patiklesnius ir trukdo tiems žmonėms dirbti, studijuoti, tobulėti, kurti šeimas. Gerai, kad tarp gabaus jaunimo patiklių jau nebėra. Tie, kurie išvažiavo, nėra išdavikai.

Tie, kurie liko čia, ir engia tautiečius, užsitarnavo visuotinį pasmerkimą. Jų bausmės laikas ateina.

Emigruokite su vaikais

Dabar geriausia išvažiuoti iš Lietuvos su vaikais. Išsilavinimo kokybė Lietuvoje krenta. Studijų sistema nėra socialiai teisinga. Bet kokiam studentui yra didelė rizika būti priverstam mokėti už studijas tokią kainą, kuri prasilenkia su padorumo ribomis. Lietuvių kalbą galima mokytis ir užsienyje, bei retkarčiais apsilankant Lietuvoje.

Mokyklose, kolegijose, universitetuose ir bendrovėse tvyro slogi atmosfera. Mėgstamiausias Lietuvos intelektualų sakinys yra: aš dūstu. Toliau sekantis paaiškinimas, nuo ko jis dūsta, priklauso nuo ideologijos.

Kam naudingiausia suirutė dvigubos pilietybės klausimo sprendime?

Manau, kad pasisakantys prieš Lietuvos pilietybę lietuviams asmenys tarnauja dažniausiai Rusijos interesams. Rusijai būtų naudinga kolonizuoti Lietuvą, išsprendžiant susisiekimo su Karaliaučiumi klausimą visiems laikams. Pavyzdžiui, tariamas tikras lietuvis elgiasi, kaip vienas iš tų Rusijoje neseniai prasigyvenusių. Ir juokeliai tokie pat, ir meluoja apie pinigus, tai yra infliaciją.

Tikri ekonomistai dabar sako, kad infliacija nėra problema.Lietuvoje dabar didžiausia problema yra pinigų trūkumas. Emigrantų siunčiami ir atvežami pinigai jau dabar padeda lėšų stygio problemą spręsti, bet gali padėti žymiai daugiau.

Rusija yra ir liks svarbi mūsų prekybos partnerė. Tačiau Lietuvos piliečių išsaugojimo klausimu Rusijos poveikis yra kenksmingas Lietuvai.

Lenkai turi Rusijos įtakai didesnę alergiją, negu mes. Todėl Lenkija leidžia dvigubą pilietybę, gauna iš to didžiulę naudą, ir žymiau geriau dabar gyvena, negu mes. Laikas ir mums galvoti patiems.

Lietuva kriminalizuoja lietuvius

žvirblis 2010-07-28 21:31
Visų pirma XXI amžiuje sąvoka emigrantas iš viso neturėtu egzistuoti - žmonės yra laisvi ir dirbti gali ten, kur pasirenka, kur reikia jų sugebėjimų, patirties ir žinių. Antra jei jau dirbi gerą darbą JAV ar Britanijoje, tenka daug keliauti po pasaulį ir ne tik darbo reikalais. Tokiu atveju kelionė su LT pasu dažnai tampa kliūtimi nes reikia vizų, visokių papildomų išankstinių registracijų ir pan, pasienio postuose Lietuvos pasą gerokai ilgiau tikrina negu kitus. Tokiu atveju valstybės kurioje gyveni kelis metus, kuri tau davė darbą, kuriai moki mokesčius (beje, dažnai mažesnius nei Lietuvoje), kurioje tavo vaikai lanko mokyklą, kuri užtikrino socialines garantijas, galiausiai pasiūlo tau pasą. Ilgai galvoti netenka, nes keliauti su pvz. Britanijos pasu yra žymiai lengviau nei su Lietuvos. Sprendimas labai praktiškas ir pragmatiškas, nes alternatyvos kaip ir nėra. Toliau viskas vyksta automatiškai - kadangi pagal LT įstatymą dviguba pilietybė negalima (Britanijoje ar JAV dviguba pilietybė yra norma), žmogus priėmęs kitą pasą, automatiškai netenka LT pilietybės. Yra žmonių kurie pasiimdami kitą pasą, to nedeklaruoja Lietuvai. Taip ir gyvena - keliauja su vienu pasu, Lietuvon grižta su kitu. Galbūt būdami didesniais patriotais ir norėdami pasilikti pilietybę jie tampa LT konstitucijos pažeidėjais t.y. nusikaltėliais. Tik nereikia postringauti apie Lietuvos paso teikiamą naudą. Realiai iš LT paso naudos maža. Kokia Britanija ar JAV tave kaip savo pilietį gins labiau negu Lietuva. Taip, kad realiai tenka pripažinti, kad dabar Lietuva pilietybę atima su šautuvu, pati kriminalizuodama savo piliečius.

Kodėl ir geri verslininkai, ir geri mokiniai traukiasi į užsienį?

Pernai įstojusieji į kolegijas bei universitetus bando neiškristi iš mokamų vietų. Pagrindiniai tokių bandymų ginklai yra nusirašinėjimas bei kyšiai dėstytojams. Nusirašinėjimo ir kyšininkavimo dažnio suvokimas yra įmanomas, tik remiantis pranešimais spaudoje. Surinkti tikslią statistiką, įvertinančią tokių nusirašinėjimų bei kyšininkavimų paplitimą būtų sunku, nes niekas nenori prisipažinti, kad tokiu būdu vagia didelius valstybės pinigus.

Kur dar dingsta valstybės pinigai? Prisiminkime korupcijos, šešėlinio verslo bei kontrabandos sustiprėjimą. Darosi aišku, kad komunistų valdymo laikais įsitvirtinęs vagiliavimas vėl sužydo A.Kubiliaus koalicijos valdymo dėka. Mokiniams išmokti gerai ir be vagiliavimo dirbti ar verslininkams dorai konkuruoti tokioje aplinkoje yra neįmanoma. Nepakonkuruosi su tais, kurie gauna resursus visai be jokio vargo.

Kur geriausia Lietuvos stalinistams?

Daug užsienio lietuvių priešų bando nustebinti mus teiginiais, kad Lietuvos pasus jie neatiminėja, kad žmonės savanoriškai atsisako lietuviško paso, jei priima užsienio valstybės pasą. Nustebinote. Dabar visi sėdim, žiūrim ir stebimės. Tik va bėda. Besistebėdami užsnūdom. Pribudom. Lietuva nyksta sparčiausiai Europoje.

Gal jau nustokime kvailioti, stalininiais metodais, neva tai savanoriškai, atskirdami žmones nuo pilietybės? Nori valdžios daugiau, negu tau duoda mūsų Konstitucija? Yra Baltarusija, Kinija arba Šiaurės Korėja. Ten dar galima daryti su žmonėmis tai, kas reikalinga keleto durnių ideologinėms nesąmonėms. Laimingos kelionės, ieškant bendraminčių Korėjoje.

Daug kalbama ir apie socialines garantijas. Tos socialinės garantijos duodamos tik tiems, kurie jas užsidirba. Reiškia, šioje istorijoje su pasais yra tik paprastas noras broliams lietuviams sutrukdyti pasinaudoti uždirbtomis socialinėmis garantijomis. Pasirodo, viso riksmo pagrindas yra paprastas lietuviškas pavydas.

Kodėl Lietuvoje tokios prastos paskolų studentams sąlygos?

Paskolų studijoms sistemą mūsų valdžia plečia, o nemokamų studijų vietų skaičių mažina. Bėda tame, kad tos paskolos neišlaiko konkurencijos rinkoje. Kodėl?

Pernai valstybės garantuojamas paskolas paėmė tik 4,5 tūkst. pirmakursių – keturis kartus mažiau, nei tikėtasi. Be to, apie du šimtus pasiskolinusių pirmakursių nutraukė studijas. Daliai jų, tikriausiai, nebepatiko, ką jie pradėjo mokytis. Tikiuosi, kad dalis suprato, jog, baigę studijas, neatlaikys paskolos naštos.


Pradėti grąžinti paskolą reikės praėjus metams po studijų baigimo, o palūkanas – iškart gavus paskolą.


Kokie bankai bando praturtėti visai be rizikos mūsų studentų vargo sąskaita? Visi tie bankai turi pažįstamus užsienietiškus vardus. Daugiausia tai yra Skandinavijos kapitalas. Pernykštis lyderis tarp paskolas studentams teikiančių bankų „Swedbank” pasirašė 3342 sutartis, kurių vertė – per 16,1 mln. litų. Už studijas sumokėti skolinosi 1753 pirmakursiai, jiems išdalyta 7,9 mln. litų. Gyvenimo išlaidoms skolinosi 1576 studentai, tai sudarė 8,1 mln. litų. Bankas „Snoras” 2009 metais suteikė 349 paskolas studijų kainai padengti – tai sudarė daugiau nei 1,5 mln. litų – ir 253 paskolas pragyvenimo išlaidoms – per 1,3 mln. litų. Bankas „DnB Nord” pernai išdalijo per 400 paskolų. „Nordea” sudarė 188 sutartis su paskolas paėmusiais studentais.

Tuo tarpu pačioje Skandinavijoje aukštasis mokslas yra nemokamas. Jiems reikia jaunų, gabių ir energingų. Skandinavai nori gyventi dar geriau. Todėl skandinavų bankai pramušė tokias drakoniškas paskolų studentams sąlygas Lietuvos Seime. Skandinavams reikalingas mūsų jaunimas.

O mums?

Varykit, mielieji, į užsienį.

Lietuvoje valdžia neturi jokios programos pritraukti jaunus gabius žmones į lietuviškus verslus. Todėl padėtis darbo rinkoje tik blogėja ir toliau blogės. Mokesčių mokėtojų vis mažiau, o kubiliniams išlaikyti reikia daug mokesčių. Todėl verslai trauksis, užimtumas mažės. Nėra ko laukti. Gyvenimas trumpas.

Tai sakote, kad dirbti užsienyje yra nepatriotiška. O valstybės griovimas ir tautos naikinimas, kurį mes čia kartu užtaisėm Lietuvoje, yra, neva tai, labai patriotiškas?

O gal dirbti ten kur pilniausiai atsiskleidžia gabumai, sukurti šeimą, mokyti vaikus ir anūkus lietuvių kalbos, suvienyti mūsų mažytę tautą ir yra tikrasis patriotizmas, vienintelė viltis, kad mūsų kalba ir kultūra neišnyks? Gal teisūs filipiniečiai, šventiškai sutinkantys kiekvieną iš jų šalies gyventojų, dirbančių užsienyje? Gal atsiprašykime tų, kurių pasus atėmėm, ir skubiai grąžinkime?

Jūs žarstote devynioliktojo amžiaus patriotinio auklėjimo pelenus, o vaikai geriau mokosi užsienio kalbas, negu lietuvių kalbą. Ar jums neatrodo, kad naivumui turi būti ribos?

Jei mes būtume primityvių pažiūrų valstiečiai, tai jūs butumėte puikios prezidentės, krašto apsaugos ir finansų ministrės, ministrės pirmininkės, Konstitucinio teismo teisėjos ir Seimo pirmininkės. Bet dabar jūs esate grupelė moteriškių, nesugebančių užsidirbti jūsų duoną.

Yra senas amerikoniškas metodas, kaip tvarkytis su apgaudinėjančiomis. Išrengti, kokiu nors tepalu ištepti, išvolioti plunksnose ir paleisti namo. Tai būtų pigiausias ir greičiausias būdas susitvarkyti Lietuvoje.

Lietuvoje iki šiol nėra kapitalizmo

Tie, kurie priešinasi asmeninio bankroto įvedimui Lietuvoje, nesupranta, kokioje santvarkoje mes galime gyventi. Kapitalizmas yra idėjų atrankos sistema. Kas turi gerą idėją, tas rizikuoja visu savo asmeniniu, o dažnai ir giminių turtu, įgyvendina tą idėją. Jei pasiseka, tai toks rizikuojantis laimi daug. Čia yra kapitalistinių valstybių gerovės pagrindas.

Lietuvoje taip rizikuojant, galima finansiškai sunaikinti savo likusį gyvenimą, nes nėra asmeninio bankroto. Todėl mūsų krašte protingi ir nerizikuoja. Todėl Lietuvoje neįmanoma kapitalistinė gerovė. Gimtinėje vis dar nėra kapitalizmo. Gyvename su nekenčiamo komunizmo, komandinės ekonomikos, liekanomis. Aišku, kad sistemą reikia keisti, norint įtikinti gabiausią jaunimą, kad jis liktų čia ir darbuotųsi Tėvynės labui.

Ar reikia mums dar atominės energijos?

Ne. Tos energijos nusipirksime atviroje rinkoje. Branduolinio kuro atliekų saugojimas tūkstančius metų kainuoja labai brangiai. Maža Lietuva nebeturi gerų vietų didelėms tokioms saugykloms. Ne mums tas pragaro verslas

Laikas taisyti klaidas.

Išvažiuoja geriausieji abiturientai. Lietuvos verslai be šio gabaus jaunimo praranda sugebėjimą konkuruoti. Todėl Lietuvos verslai taip pat traukiasi į užsienį. Mažėja skaičius galinčių mokėti mokesčius. Dėl to universitetai tampa vis skurdesni ir taip verčia emigruoti dar didesnę dalį jaunimo. Susidaro spiralė, vis greičiau traukianti mūsų valstybę žemyn.

Kai kurie sako, kad didžiulė emigracija yra gerai, nes Lietuvoje yra, neva tai, pernelyg daug gyventojų. Kiek žmonių pageidautina Lietuvoje, yra skonio dalykas. Aišku, kad be gabių ir sugebančių mokytis negalime konkuruoti pasaulio ekonomikoje. Nėra iš ko jums gyventi, sulaukus senatvės. Gal skandinaviškiems medžiotojams ir gerai dykynė Lietuvoje, bet jums yra blogai.

Lietuvos mokslas nepalyginamas su JAV. Amerikiečiai parduoda idėjas. O mes bandome konkuruoti su vietnamiečiais darbo jėgos pigumu ir pralaimime. Kuo didesnė emigracija, tuo labiau tos darbo jėgos trūksta, tuo jos kaina auga. Atsidūrėme aklavietėje.Būtina valstybės programa realiam verslo skatinimui, kad gabus jaunimas konkuruotų, norėdamas dirbti geruose versluose, kad ne tik svajotų apie darbo Tėvynėje galimybę, bet ir siektų jos.

Lakštingala negali nečiulbėti.

Degutienė balsuoja už tuos pačius įstatymus, kuriuos Kubilius stumia. Kartu su Kubiliumi ji nusikalstamai skandina verslus, didindama ir taip jau neįtikėtinai atrodančią bedarbystę bei katastrofišką emigraciją. Bet kaip saldžiai čiulba Degutienė... Jai bedarbystės mažinimas ( o ne didinimas) yra svarbiausias uždavinys. O bedarbystė ir emigracija toliau teka, kaip Nemunas.

Tėvyne Lietuva, nejaugi Tu nepasinaudosi didžiausia mūsų gyvenimo krize, kad apsivalytum nuo šio briežnevinio marazmo? Apsivalymas yra vienintelis šansas išsaugoti tautą. Kelkitės, lietuviai. Užtenka klausytis poros moteriškių čiulbėjimo.

A. Kubilius pasiryžęs „ ryžtingai kurti teisingą, skaidrią ir sąžiningą valstybę“

Galų gale randame išeitį. Suskirstome Lietuvą į dvi dalis. Viena yra blogieji. Į šią grupę patenka beveik visi suaugusieji Lietuvos gyventojai. Jiems reikia gydytis, auginti vaikus ir anūkus. Retkarčiais jiems tenka duoti kyšius. Antra dalis yra trys gerieji, kurie jau prisivogė. Vienas iš jų - Kubilius. Dar du tebeieškomi.

Komunistų metodu įvedame tokius tarėjus teismuose, kad blogieji, baidomi propagandinės įsivaizduojamos moralės lozungais, patys save baustų.

Po dvidešimt metų arba Kubiliaus nebus tarp mūsų, arba šviesus komunizmo rytojus bus pastatytas mūsų užkampyje. Mielasis skaitytojau, tau atrodo visa tai jau kažkada buvo? Tu teisus, tai buvo gūdžiais Chruščiovo laikais, kai visa Lietuva bandė sodinti ne technologinius slėnius, bet kukurūzus.

Ko trūksta Lietuvoje?

_Lietuvos, kaip valstybės su trimis su puse milijono gyventojų, darbo rinka neturi tiek darbų, kuriems reikalingas aukštasis išsilavinimams._[1]

Realiai, Lietuvos darbo rinka neturi pakankamai net tokių darbų, kuriems nereikalingas aukštasis išsilavinimams. Realiai jaunimo nedarbo lygis yra katastrofiškas. Emigracija yra vienintelė rimta išeitis kiekvienam. Atsakomybė už tai tenka mokslo, verslo ir valstybės aparato nesusikalbėjimui.

1. G.Kadziauskas: Lietuvoje nėra tiek darbų, kuriems reikalingas aukštasis išsilavinimas.

Paralelės tarp A.Kubiliaus ir N.Chruščiovo

A.Kubiliaus pasekėjai be reikalo piktinasi žiniasklaida. Paramos valdančiai koalicijai yra daug. Pastoviai kartojama Chruščiovo verta idėja, kad už pusės metų pastatysime Lietuvą be krizės.Tada neva tai visi pamatys, kaip išmintingai vadovavo A. Kubilius.

Kur tos tariamos išminties šaknys? Valdanti koalicija tikėjosi, kad krizės ateina ir nueina, o A.Kubilius atėjo visiems laikams. Todėl laikinas taupymas ir staigus mokesčių pakėlimas mažutėje Lietuvoje turėjo pagerinti sąlygas monopolijoms, kad tos monopolijos stabiliai sau augtų ir negailėtų pinigėlių sekančių rinkimų metu. Na o kitų šalių pastangos sustabdyti krizę turėjo išgelbėti likusius Lietuvos žmones.

Neteisus A.Kubilius. Neteisus choras žiniasklaidoje. Tai nėra paprasta eilinė krizė. Ji nesibaigia. A.Kubiliui tenka sumokėti visą politinę kainą už šią klaidą.

Kas naudinga mums, Europos Sąjungos naujokams?

Kokia ateitis laukia mūsų Europoje? Ar mes ir toliau būsime tik tas pleištas, kurio pagalba rinkų laisvėjimo šalininkai griaus socialinės gerovės pagrindus Vakarų Europos gyventojams? O gal mes kartu su vakariečiais pasisakysime už šalių vystymosi harmonizavimą?

Atrodytų, kad tokio harmonizavimo pagrindas - minimalaus darbo atlyginimo įvedimas visai Europai - sumažintų mūsų galimybes konkuruoti su ekonomiškai stipresniais Vakarais. Bet tokio Europinio minimalaus atlyginimo buvimas sumažintų emigraciją, kuri tampa rimta mažesnių tautų problema.

Dabar pats laikas apsispręsti, kas mums yra Europa.Tai gali būti mūsų bendras laivas audringoje globalizacijos jūroje. Arba tai gali būti stiklinė vandens, kurioje mažesnės tautos ištirpsta, kaip šaukštelis druskos.

Ką daryti su nuskriaustais emigrantais?

Nelabai mums, Lietuvoje dirbantiems, išeina padaryti, kad Lietuva būtų graži ir teisinga. Privalome drąsiai skatinti emigrantus, kad jie paremtų šalies atstatymą. Emigrantų darbai ir pinigai būtini. Grąžinkime pasus tiems, iš kurių atėmėme. Atsiprašykime.

Nepradėkime rašinėti apie infliaciją. Lietuvoje birželio mėnesį užfiksuota nulinė infliacija.

Skubiai suduokime Kubiliui per nagus.

Krizė tęsiasi. Krizės gilumo bei ilgalaikio charakterio nesupratimas ir buvo svarbiausia Kubiliaus klaida. Jis visiškai atsisakė paremti verslus iš pat pradžių, kai visos kitos valstybės rėmė. Kubilius tikėjosi, kad krizė greitai baigsis, kad Lietuvos ūkis bus ištrauktas kitų šalių augimo sąskaita. To augimo nėra. Užsmaugtas Lietuvos ūkis baigia merdėti. Lietuvos bendrojo vidaus produkto sumažėjimas, lyginant su praėjusiu ketvirčiu, yra didžiausias Europoje.

Sujudo ministrai, kaip tarakonai. Jie ir vandenį pigina, ir vaistus, ir net baltarusių branduolinį katilą užpūsti bando. Visai neseniai nebuvo jokio aktyvumo. Matyt, mūsų protestai sukelia nerimą.

Kas gali priimti nutarimus apie dvigubą pilietybę?

Mes balsavome už šią Konstituciją. Tik mes patys, ar per mūsų išrinktus atstovus, galime deramai prižiūrėti jos vykdymą bei ją keisti. Mes, rinkėjai, esame aukščiausia valdžia Lietuvoje.

Kalbėjimas apie siaubingą scenarijų, kad koks nors lietuvis, dirbantis Londono finansų centre, balsuos prieš Lietuvos interesus, yra įžeidžiantis, provincialus ir pernelyg naivus informacijos amžiuje.

Daugelis painioja piliečio ir vietinio gyventojo bei šeimos nario sąvokas. Daugelis nori, kad emigrantas atvažiuotų sudrausminti jų vaikus. Pasirūpinkit tais vaikais patys. Verslas dabar yra globalus. Kur darbai veda, ten žmonės ir važiuoja. Nėra kada jūsų vaikus ganyti.

Visose šalyse, į kurias emigruoja lietuviai, pensijos yra geresnės ir lengviau uždirbamos, negu Lietuvoje. Apie kokį rūpestį emigrantais senatvėje kalbėdami, bandote mus apgaudinėti? Pirmiausia išvokite šalį. Toliau pakelkite pensijinį amžių iki šimto metų. Laukite emigrantų atvažiuojant. Ilgai laukite.

Emigrantų priešai, jūs jau Lietuvai daug pridirbote. Dabar netrukdykit dirbti visiems lietuviams kartu, kaip vienai tautai.

Žemėje nėra tokios jėgos,su kuria mes nesusidorotume, kai susivienijame.

Nėra blogesnio darbo Tėvynei, kai suskaldome jos žmones, skirstydami į tikrus ir netikrus lietuvius.

Vienos balius tautos mirties akivaizdoje

Gražiai J.Jurgelis surašė ir kaimo, ir miesto vargus [1]. Tik J.Jurgelis pamiršo, kad tie, kurie suprivatizavo žemes, traktorius ir plytines, kurie paprasčiausiai prisivogė, nėra verti tų turtų. Taip dažnai būna. Žmogus, kuris pats turto neužsidirbo, kaip taisyklė, nesugeba ir su tuo turtu tvarkytis.

Tėviškėje staigiai pralobusieji gali konkuruoti pasaulio ekonomikoje tik maksimaliai išnaudodami darbuotojus, tik duodami pernelyg mažą atlyginimą už darbą. Todėl žmonės nedirba ilgai vienoje vietoje. Todėl taip masiškai emigruoja, ypač gabiausias jaunimas. Darbo ir gyvenimo kokybė Lietuvoje tokios emigracijos dėka smunka. Tai dar daugiau skatina emigruoti. Įsisuko nesuvaldoma tautos naikinimo spiralė.

Turime prie valdžios vairo šposinančius muzikus, gydytojus, ekonomistus bei fizikus, todėl nueinam į nebūtį, nestokodami kvailų juokelių. Toks išdykavimas visos tautos mirties akivaizdoje yra nekatalikiškas. Tai netrukdo. Jie juk yra apsimeteliai, išverstaskūriai, katalikai. Atleisk jiems, Viešpatie. Jie nežino, ką daro.

1. _Žemės ūkiui pereinant nuo komandinės prie rinkos ekonomikos, vyko didelis virsmas. Kažkas pavogė ar suprivatizavo kolchozo traktorių, kažkas kombainą, kažkas kitą inventorių. Liko traktoristas su trim hektarais žemės, tuščiom rankom, kurias nežinojo kur dėti. Išparceliavus fermas, nežinojo, kur dėti savo rankas ir karvių melžėja bei kiaulių šėrėja, nes nebeliko karvių ir kiaulių fermų.

Kažkas panašaus atsitiko ir su darbininkų klase, pavyzdžiui, sugriuvus Didžiasalio plytinei. Taip atsirado „atliekamų“, Nepriklausomybei nebereikalingų žmonių – nepritapėlių. Netrukus vienam antram trečiam nepritapėliui ėmė važiuoti stogas. Tada žmogus su važiuojančiu stogu pasakė: „prie ruso buvo geriau“ ir pradėjo gerti. Taip jis tapo potencialiu kolaborantu._ (Ar prie ruso buvo geriau? Jurgis Jurgelis, www.DELFI.lt 2010 liepos mėn. 6 d.)

Kiek dar kentėsime tokį Seimą?

_Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. buvo pastebimas spartus bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skaičiaus augimas.

Bankroto procesas buvo pradėtas 1843 įmonėse, o tai yra 92,6 proc. daugiau nei 2008 metais...

Dėl 1993–2009 m. įvykusių įmonių bankrotų darbo neteko 99 197 darbuotojai._

Kubiliniai tokią bankrotų laviną skaito išsivalymu.Jums ir jūsų Seimui reikėtų duoti ricinos. Būtų tikras išsivalymas. Ir antsvoris nukristų pagal ponios Degutienės reikalavimus.

O iki tol vyksta Lietuvos išsivalymas nuo lietuvių tautos. Jūs atsakysite už tai kiekvienas asmeniškai, smirdantys valytojai.

Netoliaregiška Kubiliaus politika

Šiandieninė Lietuvos vyriausybės politika stengiasi pataikauti tokiems, kaip aš, turintiems daugiau brangaus nekilnojamo turto ir didesnes pajamas.

Deja, net mums, investuotojams, tokia politika nėra naudinga. Mums reikia subalansuotos naudos ir darbdaviams, ir dirbantiesiems. Mat Lietuvą lengvai gali palikti ne tik investicijos, bet ir kvalifikuota darbo jėga. Trūkstant specialistų, investicijoms čia yra blogai, jas išvežame, net jeigu mūsų mokami mokesčiai yra mažesni, negu kitur.