Paskolų studijoms sistemą mūsų valdžia plečia, o nemokamų studijų vietų skaičių mažina. Bėda tame, kad tos paskolos neišlaiko konkurencijos rinkoje. Kodėl?
Pernai valstybės garantuojamas paskolas paėmė tik 4,5 tūkst. pirmakursių – keturis kartus mažiau, nei tikėtasi. Be to, apie du šimtus pasiskolinusių pirmakursių nutraukė studijas. Daliai jų, tikriausiai, nebepatiko, ką jie pradėjo mokytis. Tikiuosi, kad dalis suprato, jog, baigę studijas, neatlaikys paskolos naštos.
Pradėti grąžinti paskolą reikės praėjus metams po studijų baigimo, o palūkanas – iškart gavus paskolą.
Kokie bankai bando praturtėti visai be rizikos mūsų studentų vargo sąskaita? Visi tie bankai turi pažįstamus užsienietiškus vardus. Daugiausia tai yra Skandinavijos kapitalas. Pernykštis lyderis tarp paskolas studentams teikiančių bankų „Swedbank” pasirašė 3342 sutartis, kurių vertė – per 16,1 mln. litų. Už studijas sumokėti skolinosi 1753 pirmakursiai, jiems išdalyta 7,9 mln. litų. Gyvenimo išlaidoms skolinosi 1576 studentai, tai sudarė 8,1 mln. litų. Bankas „Snoras” 2009 metais suteikė 349 paskolas studijų kainai padengti – tai sudarė daugiau nei 1,5 mln. litų – ir 253 paskolas pragyvenimo išlaidoms – per 1,3 mln. litų. Bankas „DnB Nord” pernai išdalijo per 400 paskolų. „Nordea” sudarė 188 sutartis su paskolas paėmusiais studentais.
Tuo tarpu pačioje Skandinavijoje aukštasis mokslas yra nemokamas. Jiems reikia jaunų, gabių ir energingų. Skandinavai nori gyventi dar geriau. Todėl skandinavų bankai pramušė tokias drakoniškas paskolų studentams sąlygas Lietuvos Seime. Skandinavams reikalingas mūsų jaunimas.
O mums?
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą