Rusija ir Vakarai jau pasiekė panašią ekonomikos struktūrą

_Rusijos ūkio plėtra pastatyta virti ant pačios mažiausios liepsnos. Pavieniai oligarchai smarkiai lobsta, o plačiosios gyventojų masės lieka tarp pralaimėtojų.


Ekonominio pakilimo nėra, politinio dalyvavimo – irgi nėra [1]._

Sprendžiant pagal tokį aprašymą, Rusija jau pasiekė Vakarų ekonomikos struktūros lygį.Juk visose Vakarų demokratijose krizė atskleidė tokias pat bėdas: oligarchai lobsta, vidutiniokai ir neturtingieji skursta, trūksta platesnių visuomenės sluoksnių politinio dalyvavimo, krizė nepalieka jokių bedarbystę žeminančio ekonominio atsigavimo vilčių.

1. Mykolas Drunga. Rusija – Eurazijos silpnoji vieta? Lietuvos radijo ir televizijos puslapis.

Grybauskaitės ir Kubiliaus valdymo rezultatai

Tai ginantys Kubiliaus politiką pasakykit aiškiai: čia gerai kad užsienio bankai masiškai perima lietuvių turtą? Čia gerai, kad smulkaus verslo apkrovimas papildomais mokesčiais turi tokias drastiškas pasekmes? Čia gerai, kad kas antras darbingo amžiaus gyvenantis Tėvynėje nėra užimtas jokiame darbe?

Ką tik sutrukdyta bandymams pervesti visas valstybinių įmonių juodųjų kasų pajamas į vienos kubilinių partijos kasą. Ateina saulėlydis senai gvardijai.

Kubiliniai kuria antrąjį LEO, masiškai atleisdami enegetikos specialistus

„Mes siekiam pristabdyt tą drastišką žmonių išmetimo iš darbo procesą. Per dvi įmones – VST ir RST – norima beveik 600 žmonių atleisti, sujungiant į naują LESTO įmonę. Tačiau dar net neįkūrus tos įmonės, kuri funkcionuos nuo sausio 1 dienos, tiems 600 žmonių dabar siūloma labai primygtinai išeiti šalių susitarimu“, – skundžiasi Energetikos darbuotojų profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Juozas Neverauskas.

Šis jungimas vėl neatitiks antimonopolinių Europos Sąjungos reikalavimų. Bus veltui išeikvoti mūsų pinigai tokios kenksmingos reformos vykdymui. Ir vėl teks šią monopoliją išardyti. Kodėl negali kubiliniai ir socdemai susirasti tikro darbo, prieš atsidurdami istorijos šiukšlyne?

Ar tikrai nebus sprogimo Marijampolėje?

Kitais metais ruošiamasi pradėti biodyzelino gamybą iš plastiko bei baldų atliekų Marijampolės priemiestyje. Ar gerai, kad ten žadama paleisti biodyzelino upę?

Iš Aplinkos apsaugos ministerijos leidimo ir iš paties projekto iniciatoriaus Aloyzo Jurdono straipsnio spaudoje aišku, kad tai bus tik eksperimentų vieta, kur bus bandoma, ar tiks vietinės atliekos tam tariamam biodyzelino gamybos procesui. Jeigu bus bandoma, tai reiškia, kad dabar bandymų rezultatai vietinių atliekų atveju dar nežinomi.

Nepaisant to, iniciatoriai teigia, kad kensmingų dujų neišsiskirs, kad slėgis reakcijos vietoje bus mažesnis, negu atmosferinis, kad sprogimo nebus. Bet, iki tie bandymai atlikti su vietinėmis žaliavomis, tai yra nežinoma. Todėl aišku, kad siūloma šalia svarbaus miesto statyti eksperimentinę vietinių atliekų perdirbimo gamyklą, kurios poveikis aplinkai nežinomas, kol nebus atlikti tie eksperimantai. Viskas, kas naudota, svarstant šio projekto tinkamumą Marijampolės priemiestyje iki šiol, yra paremta žmonių, kurie suinteresuoti šios gamyklos pastatymu, žodiniais pareiškimais, deklaruotais, neturint jokių duomenų apie vietinių atliekų savybes siūlomame procese.

Pasiūlymas projekto iniciatoriams aiškus: pastatyti eksperimentinius pajėgumus toliau nuo miesto, ten atlikti bandymus su vietine žaliava. Kai gaus reikalingus eksperimentų duomenis - vėl kreiptis leidimo statyti prie Marijampolės, jei jie dar norės ir galės tikėtis, kad tie leidimai bus suteikti ir vietos gyventojai statybai nebeprieštaraus.

Pasiūlymas vietiniams gyventojams, protestuojantiems prieš eksperimentus su jų ir jų vaikų likimu: organizuoti vietinius mokytojus, gydytojus, kitus išsilavinusius geros valios žmones protestams bei rinkiminei kompanijai. Pakeisti savivaldybės narius, leidžiančius tokį neatsakingą eksperimentavimą, išrenkant žmones, atsakingiau žiūrinčius į savivaldos darbą. Reikalauti, kad klaidingai išduoti leidimai būtų atšaukti. Kreiptis ir į teismus, įskaitant teismą Strasbūre.

Matome nešvarų tiesiogine ir perkeltine prasme bandymą pasisavinti Europos Sąjungos pinigus. Tai nėra gera naujiena. Dar blogiau, kad ši avantiūra kelia grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai.

Tokių statybų šalininkai, jūs šnekate, kaip protestantai. Sakote, kad visi mes blogi, užtai mus Visagalis baudžia. Būkit atlaidesni. Daugiau kantrybės. Jau pristatėm Maksimų miestų centruose. Dar norit, kad miestų centruose ir šiukšles utilizuotume. Kai kada lietuvis, prasiveržęs prie valdžios, pradeda lipti ant stalo. Tokiam ir broliškai per snukį taukštelėti nepakenks.

Tai bent naujiena: Lietuvoje turime Didžiosios Depresijos laikų užimtumo lygį

_15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis trečiąjį 2010 m. ketvirtį sudarė 58,5 procento, per ketvirtį jis padidėjo 1,8 procentinio punkto. Vyrų užimtumo lygis vis dar išlieka žemesnis negu moterų: trečiąjį 2010 m. ketvirtį 15 – 64 metų amžiaus vyrų užimtumo lygis sudarė 58, moterų – 59 proc [1]._

Airijos valstybė yra sunkioje padėtyje, nes ji bando gelbėti Airijos bankus. Mes savo bankus atidavėme svetimiems seniai. Gelbėti nieko mums nereikia. Todėl nereikia mūsų gąsdinti Airijos likimu. Nereikia pjauti smulkų ir vidutinį verslą ir to pasekoje laikyti pusė darbingo amžiaus žmonių be darbo. Nereikia griauti Lietuvą, bandant įtikti svetimšalių valdomoms monopolijoms. Užtenka tokio Seimo, tokios Prezidentės ir tokio Konstitucinio teismo valdymo.

Prezidentas Valdas Adamkus teisus. Šalyje yra ne tik sunki ekonominė, bet ir didžiulė politinė krizė. Vienykimės visi, kuriems brangi Lietuva. Stabdykime suirutę.


1. Nedarbas po truputį mažėja. 2010 11 23 / 12:06 / Lietuvos radijo ir televizijos puslapis.

Ar sulauksime Lietuvoje pensijos

Neišvengiamai Kubilius privers palikti pensijas tik sulaukusiems šimto metų, nepaisydamas, kad taip ilgai Lietuvoje mažai kas išgyvena. Juk Kubiliui jau nėra ką prarasti. Valdžios jis daugiau nematys.

Kubilius ir rusiškos pasakos

Gerai, kad ginate Kubilių ir jo sėbrus.Kubiliaus paistalai labai primena rusų (pavyzdžiui, Brežnevo) pasakas. Mes jau greitai pasivysim Vakarus. Svarbu moralė, svarbu mokslas ir panašiai. Bet Brežnevo nesąmonių niekas negindavo. O dabar Kubiliui gręsia rinkimai. Tenka ginti, vaizduoti komjaunuolius. Gerai, kad jūsų melas yra laikinas.

Užsienio lietuviai ir mes

Amerikiečiai nepersekioja JAV piliečių, kurie turi kitų valstybių pilietybę. Jie sėkmingai gaudo rusų ir kinų šnipus, nes susitelkia kovai su tikrais priešais. Mes šnipinėjimu nustatome, kas iš lietuvių gavo JAV pilietybę, ir atimame Lietuvos pasą. Nėra blogesnio priešo Lietuvai, kaip šnipinėjimu bei apgaule niekinamas lietuvis. Neveltui Lietuvoje viskas brangiau, negu kitur Europos Sąjungoje.

Dar niekad Lietuvos istorijoje nebuvo tokie blogi santykiai su užsienio lietuviais bei užsienio valstybėmis. Dvigubos pilietybės priešininkai, vadovaujami Prezidentės, krizės metu jūs supriešinate dvi tautos puses. Be reikalo džiaugiatės, skrisdami bedugnėn.Va jūs tai dalyvaujate rimtai Lietuvos ekonominiame, finansiniame, socialiniame gyvenime. Taip rimtai, kad tas gyvenimas jau taip šovė žemyn, kad greitai išeisit iš Lietuvos paskutiniai ir užpūsit žvakę. Ar jūs nors nujaučiate, koks tas gyvenimas turėtų būti? Kuo jis skiriasi nuo vergavimo skandinavų bankams, gyvenant Lietuvoje? Ar jūs galite būti kitokiais, ne tiesiog primityviais pavydžiais vergais?

Jūsų dažnai kartojamos _nuostatos dėl dvigubos pilietybės ypač reto taikymo_ Konstitucijoje nėra. Šią nuostatą išrado Kūrys, kurio Konstituciniame teisme taip pat jau nėra. Realiai Seimas turi galią suteikti dvigubą pilietybę atskirais, Seimo patvirtintais, atvejais. Grįžkime nuo savivalės prie Konstitucijos, kol dar nevėlu.

Prezidentė, darbiečiai ir socdemai pasirodė labiausiai priklausomi nuo mažus atlyginimus mokančių Maksimos ir kitų vergvaldžių, bandančių žmones prigąsdinti pilietybės atėmimu. Turėkime omeny tai, balsuodami rinkimuose.

P.Gylys sako, kad biudžeto vanagai užtemdo viešąsias gėrybes

Platus visuomenės ratas supranta ir remia profesoriaus Gylio mintis. Svarbiausias daugumos priekaištas Kubiliaus vyriausybei apklausose: kubiliniai nesuvaldė monopolijų bei chaotiškai didino mokesčius. Kada išnyks tikroji korupcija, kai visa valdžia, įskaitant opoziciją, parsiduoda užsieniečių valdomoms monopolijoms?

Visuomenė laukia valdančiųjų atsakymo į šį klausimą.

1. P.Gylys. Kai biudžeto vanagai užtemdo viešąsias gėrybes. Delfio puslapis.

Technologijos ir mūsų universitetai

Mūsų universitetai Lietuvoje yra technologiškai atsilikę. Jie negali duoti mūsų jaunimui žinių ir įgūdžių, reikalingų konkuravimui šiuolaikinėje pasaulio rinkoje. Naujos technologijos, ypač informatikoje, medicinos bei biotechnologijos srityse, kur persikelia pagrindinė konkurencinė kova, brangiai kainuoja. Todėl šalyje, kur dėl silpnos profsąjungų įtakos, atlyginimai yra stebėtinai žemi, yra netoliaregiška pririšti didelę dalį aukštojo išsilavinimo prie tų žemų atlyginimų, verčiant daugelį studentų pačius mokėti už išsilavinimą, nes esant žemiems atlyginimams, jaunimas labai greitai praranda garsiąją lietuvišką kantrybę ir ruošiasi studijuoti užsienyje.

Iš studentų tokiu atveju neišlupsite tiek, kiek reikia. Sukurta sistema neleidžia ir pakelti valstybės dalį strateginėse kryptyse. Juk finansų trūkumas šiandien yra tas termometras, kuris turi parodyti, kokius universitetus reikia sujungti, o kokius - visai uždaryti. Jei pradėsime pumpuoti pinigus į kokį nors universitetą, tai sulaužysime tą mechanizmą, kurio sukūrimui paaukojome tiek Lietuvos jaunimo.

Išeitis viena - atsisakyti studijų reformos bei pradėti rimtai finansuoti aukštąjį išsilavinimą, ruošiant šalį rimtai konkurencijai pasaulio rinkose.

Žiniasklaida: Lietuvos ir Lenkijos santykiai nėra blogiausi

Mes nevertiname lietuvių, kurie dirba užsieny. Mes klastingai atimame jų lietuviškus pasus. Nejaugi mes verksime dėl lenkų, kurie išvažiuoja į Lenkiją? Darbo jėga? Kokia darbo jėga? Mums labiau rūpi paslinkti tvoras į kaimyno kiemą...

Analitikai: ne reforma lėmė studentų emigraciją

Reformos gynėjai - analitikai - nori pasakyti, kad atlyginimai Lietuvoje tokie maži, o kainos tokios didelės, kad jaunimas vis tiek išvažiuotų, net ir be reformos.

O kur tos reformos žadėti pliusai? Kodėl visas pasaulis nesubėgo žavėtis jos didžiuliais privalumais? Kodėl niekas nesako,kad reforma nors vieną gabesnį studentą sulaikė Lietuvoje? Jei reforma nieko gero neduoda, tai kam tada gadinti tiek jaunų žmonių gyvenimą ir daryti tokią kenksmingą jiems reformą?

Gal Lietuvai laikas pradėti rūpintis jos vaikais ir čia, ir užsienyje? Gal daryti tokias reformas,kurios tiems vaikams padeda, o ne atiduoda juos švedų baudžiavon visam likusiam gyvenimui?

Mušėm mes tuos švedus tiek amžių, mušėm, o dabar atiduodam jų nelaisvėn mūsų jaunimą? Ar jau visai mums gėdos trūksta?

Steponavičiaus pakalikų tariami stebuklai

_TSPMI dėstytojai, Ž. Martinaitis bei D. Žvalionytė pasitelkdami neseniai vykdytų tyrimų rezultatus paneigė reformą lydinčius mitus bei prietarus, kad ji sukėlė smukusį studijų prieinamumą bei išaugusią studentų emigraciją. Anot jų, dažniausiai su reforma siejamą negatyvią pasekmę - studentų migraciją - lėmė natūraliai išaugęs studentų mobilumas bei nelanksti Lietuvos darbo rinka[1]._

O taip, Steponavičiaus pakalikams magijos dėka pavyko surasti visus išvykusius abiturientus, su melo detektoriumi patikrinti kiekvieno iš jų motyvus. Pasirodo, visi išvažiavo todėl, kad Lietuvos darbo rinka po ilgų studijų metų bus nelanksti.

1. TSPMI ekspertai kvietė atsisakyti prietarų apie aukštojo mokslo reformą
2010-11-12. Bernardinų internetinis puslapis

Lietuvos dešiniųjų ideologai kratosi aukštojo mokslo reformos

Tai reiškia, kad reformos dienos suskaičiuotos.

_Liberalai be amo

O gal Liberalų sąjūdis (LS) gali tapti šviesia Lietuvos dešiniųjų ateitimi? Neatmestina, bet kol kas nelabai tikėtina galimybė. Pirmiausia, kaip jau minėta, šios partijos politikai yra atitrūkę ir nuo idėjinių politikos pagrindų, ir nuo praktinės tų idėjų sklaidos. LS vadovas turi tiek problemų su aviakompanijomis, kad jo galva yra veikiau užimta sparnais, kurių trūksta Lietuvai, nei politine veikla ir idėjomis, kurių trūksta jo vadovaujamai partijai. O kol LS vadovybė vis ieško laiptų į dangų, aršiausi laisvosios rinkos ideologai ir bankininkų lobistai sukurpė tokią aukštojo mokslo (AM) reformą, kuri liberalizmą paprasčiausiai diskredituoja.

Turtingose Skandinavijos valstybėse aukštasis mokslas yra nemokamas. Daugelyje Vakarų Europos šalių visi studentai moka palyginti nedidelį studijų mokestį. Anglijoje besimokantiems sukurta daug palankesnė studijų paskolų sistema, nei Lietuvoje.

Kaip sako Vytautas Radžvilas, mūsų šalyje nebuvo pritaikytas nė vienas iš minėtų studijų finansavimo modelių. AM Reformos gaires, jo žodžiais, kūrė ne akademinės srities ar pripažinti AM problemų žinovai, bet „ideologiškai angažuoti Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai <...> Jų žodis tapo lemiamas, tad Lietuvos AM reforma tapo unikali blogiausia to žodžio prasme“.

Anot V. Radžvilo, Lietuva yra viena iš tų retų šalių, kur studentai priversti imti didžiules studijų paskolas su milžiniškomis palūkanomis. Esame unikalūs tuo, kad „paskolos turi būti pradedamos grąžinti vos baigus studijas, o procentai mokami dar studijuojant. Tad nereikia stebėtis, kad didėja bėgančių iš Tėvynės studijuoti svetur jaunų žmonių srautas. Vienintelis bankams skirtos AM reformos rezultatas – sukurta tobulai veikianti protų išsiurbimo iš šalies mašina“, - tvirtina filosofas (žurnalas „Miškai“).

O štai – ištraukos iš LS programos: „Piliečių respubliką reikia kurti jau dabar, todėl telkiame visus siekti teisingos Lietuvos, išsilavinusios visuomenės... Piliečių respublikos ateitį užtikrins tik išsilavinęs ir kūrybingas žmogus, gebantis konkuruoti šiuolaikinėje žinių visuomenėje. Išsilavinimas iš esmės lemia gyvenimo kokybę“. Matyt, todėl ir vyksta LS programai pritariantis jaunimas išsilavinimo įgyti į tas piliečių respublikas, kuriose gyvenimo kokybė – gerokai aukštesnė[1]._

Mano puslapio skaitytojams šis supratimas seniai nėra naujiena.

1. Lietuviškos dešinės griuvėsiai – ir kas toliau. Vladimiras Laučius, Delfio internetinis puslapis, 2010 lapkričio mėn. 8 d. 00:00

Kauno rajone nuolat badauja per 1,5 tūkst. žmonių

Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkai baigė tyrimą „Kauno rajono gyventojų gyvenimo stilius ir sveikata“ [1]. Aptiktas neįtikėtinas badaujančių skaičius. Kauno rajone beveik trys tūkstančiai žmonių gyvena be elektros, o daugiau nei 10 tūkst. atsidūrė žemiau skurdo ribos.

Laikas versti valdžią. Tokia mūsų valstybė neturi jokios geresnės perspektyvos.

Jūs, kubiliniai, jau padėjote badaujantiems, kiek galėjot. Laikas trauktis nuo scenos. Primityvus baidymas Kremliaus žvaigždėmis irgi jau jūsų negelbės. Ir su kaimynais lenkais elgiatės, kaip pasiutę šunys. Neveltui tie pasisuko į Rusiją, ieškodami partnerių bendradarbiavimui energetikoje. Net aš nesitikėjau, kad jūs tokie nevykeliai.

1.Arūnas Dambrauskas, DELFIS, 2010 lapkričio mėn. 6 d. 00:02