Mūsų universitetai Lietuvoje yra technologiškai atsilikę. Jie negali duoti mūsų jaunimui žinių ir įgūdžių, reikalingų konkuravimui šiuolaikinėje pasaulio rinkoje. Naujos technologijos, ypač informatikoje, medicinos bei biotechnologijos srityse, kur persikelia pagrindinė konkurencinė kova, brangiai kainuoja. Todėl šalyje, kur dėl silpnos profsąjungų įtakos, atlyginimai yra stebėtinai žemi, yra netoliaregiška pririšti didelę dalį aukštojo išsilavinimo prie tų žemų atlyginimų, verčiant daugelį studentų pačius mokėti už išsilavinimą, nes esant žemiems atlyginimams, jaunimas labai greitai praranda garsiąją lietuvišką kantrybę ir ruošiasi studijuoti užsienyje.
Iš studentų tokiu atveju neišlupsite tiek, kiek reikia. Sukurta sistema neleidžia ir pakelti valstybės dalį strateginėse kryptyse. Juk finansų trūkumas šiandien yra tas termometras, kuris turi parodyti, kokius universitetus reikia sujungti, o kokius - visai uždaryti. Jei pradėsime pumpuoti pinigus į kokį nors universitetą, tai sulaužysime tą mechanizmą, kurio sukūrimui paaukojome tiek Lietuvos jaunimo.
Išeitis viena - atsisakyti studijų reformos bei pradėti rimtai finansuoti aukštąjį išsilavinimą, ruošiant šalį rimtai konkurencijai pasaulio rinkose.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą