Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2012 m. gruodžio 30 d., sekmadienis

A gifted emigrant helps the humanity and her own country [1]


During World War II, Levi-Montalcini conducted experiments from a home laboratory, studying the growth of nerve fibers in chicken embryos which laid the groundwork for much of her later research. (She describes this experience decades later in the 1995 science documentary Death by Design/The Life and Times of Life and Times,[7] which also features her identical twin sister Paola, who had entered a decades-long career in the arts.) Her first genetics laboratory was in her bedroom at her home. In 1943, her family fled south toFlorence, and she set up a laboratory there also. Her family returned to Turin in 1945.

In September 1946, Levi-Montalcini accepted an invitation to Washington University in St. Louis, under the supervision of Professor Viktor Hamburger. Although the initial invitation was for one semester, she stayed for thirty years. It was there that she did her most important work: isolating the nerve growth factor (NGF) from observations of certain cancerous tissues that cause extremely rapid growth of nerve cells in 1952. She was made a Full Professor in 1958, and in 1962, established a research unit in Rome, dividing the rest of her time between there and St. Louis.
From 1961 to 1969 she directed the Research Center of Neurobiology of the CNR (Rome), and from 1969 to 1978 the Laboratory of Cellular Biology.
Rita Levi-Montalcini founded the European Brain Research Institute, covering the appointment of president. Her role in this institute was at the center of some criticism from some parts of the scientific community in 2010.[8]
Controversies were raised about the collaboration of Prof. Montalcini with the Italian Pharmaceutical Factory Fidia. Since 1975 the scientist promoted the drug Cronassial produced by Fidia from bovine brain. The drug turned out some years later to be able to cause a severe neurological syndrome (Guillain-Barré syndrome). For this reason Germany banned Cronassial in 1983, followed by other countries. Italy prohibited the drug only in 1993.[9][10][11] In light of this episode serious criticism was levied at Levi-Montalcini.[12]

1.ObituaryRita Levi-Montalcini proved that you can exude bella figura from every pore and still win the world’s highest intellectual honour

Kodėl studijų krepšelio atsisakymas yra teisingas žingsnis?

Vis dar neatsikratėme pasakų apie stebuklingą rinkos ranką universitetuose. Štai ekonomistas Nerijus Mačiulis pakilo į kovą:

_Naujos Vyriausybės ketinimas atsisakyti studijų krepšelio yra žingsnis atgal. Studijų krepšelis užtikrina didžiausią konkurenciją aukštojo mokslo sistemoje, studentai turi galimybę pasirinkti tas studijų programas, kurios, jų nuomone, suteiks jiems daugiausia gebėjimų ir kompetencijų. Tuo pačiu metu universitetai turi prievolę ir jaučia pareigą konkuruoti dėl geriausių studentų, kurie turi tuos studijų krepšelius._

Deja, tai netiesa. Studijų organizavimas kolkas sunkiai pasiduoda efektyvumo didinimui technologijų vystymosi dėka ir todėl yra brangus, palyginus su daugumos kitų poreikių patenkinimu. Kadangi vis dar Lietuvos ekonomika konkuruoja pigesnės darbo jėgos kaina (todėl mūsų eksportas taip auga visuotinės krizės laikais, nes žmonės užsieny ieško įsigyti ko nors pigesnio), tai daugumai Lietuvos gyventojų yra per brangu prisiimti riziką ir mokėti už studijų užbaigimą tikrą kainą tose specialybėse, kurios mums labiau reikalingos, bet jų studijų organizavimas brangiau kainuoja, pavyzdžiui, inžinierinėse specialybėse. Todėl gimtinėje toks masinis potvynis socialinių mokslų specialistų, kuriuos yra pigiau paruošti [1]. Lietuviai supranta, kad universitetinis išsilavinimas individui yra vertybė bet kokiu atveju. Bet Lietuvai tokio socialinių mokslų specialistų kiekio nebereikia. Rinka tėviškės universitetuose nebedirba, nes lietuviai studentai nesirenka specialybių, kurios suteiks jiems daugiausia sugebėjimų ir kompetencijų, nes tai yra pernelyg brangu mūsų daugumai.

1. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos duomenimis 2012 metais populiariausios buvo socialinių mokslų srities specialybės – jų populiarumas siekė net 47 proc., tuo tarpu technologinių mokslų populiarumas buvo tik 13 proc.

2012 m. gruodžio 29 d., šeštadienis

Kaip krenta kristalinio silicio saulės elementų kaina, išreikšta doleriais per vieno vato galingumą



Kaip ir visa elektronika, saulės elementai sparčiai pinga (žr. grafiką). O branduolinė energija turi politinę patikimumo problemą. Todėl atsiranda vis nauji saugos reikalavimai. Tų reikalavimų patenkinimas yra brangus. Todėl branduolinė energija tolygiai brangsta. Suomiai yra pašiurpę nuo staigaus jų vystomos branduolinės energetikos brangimo pastaraisiais metais. Kai kurie korumpuoti ar nesusigaudantys politikai traukia mus į branduolinės energetikos balą.

2012 m. gruodžio 28 d., penktadienis

Kodėl airiai gali pereiti prie taupančios ekonomikos, o mes, lietuviai,negalime?

Kovodami su finansinės krizės pasekmėmis, airiai įveda anglies mokestį. Pabrangsta automobiliai, degalai, nerūšiuotos šiukšlės yra sveriamos ir brangiai kainuoja. Gaunama nemažai pinigų valstybės deficitui padengti. Vėjo ir kita gamtą sauganti energetika klesti. Airiai su užsidegimu rūšiuoja šiukšles [1].

Be abejo, reikia drąsos, norint įsivesti anglies mokestį. Pradžioje emigracija iš Lietuvos gal net dar padidėtų. Bet kada nors būtina pradėti gyventi šiuolaikiškai. Kai toks mokestis įvedamas, atsiranda perspektyva mūsų ekonomikai. Emigracija tokiu atveju tampa minimali, nes mums galų gale yra ko tikėtis.


1. Carbon Taxes Make Ireland Even GreenerBy ELISABETH ROSENTHAL

Vyriausybės vadovas kritikuoja universitetinių krepšelių sistemą

„Nenormalu, kada mes kalbame apie savo šalį kaip apie išvystytą žemės ūkio sektorių, bet kiekvienais metais į Aleksandro Stulginskio universitetą įstoja mažiau su valstybės finansuojamais studentų krepšeliais. Mes giriamės, kad esame krepšinio šalis, bet šiais metais su valstybės finansuojamais krepšeliais į šitą specialybę įstojo tik vienas. Mes skelbiame, kad kiti metai yra sveikatingumo metai, esame priėmę įvairiausius įstatymus Seime, kaip padėti žmonėms su negalia, tai į šitas specialybes šiais metais neįstojo nė vienas studentas su valstybės finansuojamais krepšeliais."

Svarbiausia problema A. Butkevičius laiko inžinierių trūkumą šalyje.

Baigiasi Kubiliaus - Steponavičiaus svajonių laikotarpis. Galų gale grįžtame prie realaus gyvenimo.

2012 m. gruodžio 27 d., ketvirtadienis

What computers can do and how?

The answer is: still not much, but significantly more than earlier.

_If you follow these things, you know that the field of artificial intelligence has for decades been a frustrating underachiever, as it proved incredibly hard for computers to do things every human being finds easy, like understanding ordinary speech or recognizing different objects in a picture.

Lately, however, the barriers seem to have fallen — not because we’ve learned to replicate human understanding, but because computers can now yield seemingly intelligent results by searching for patterns in huge databases.

True, speech recognition is still imperfect; according to the software, one irate caller informed me that I was “fall issue yet.” But it’s vastly better than it was just a few years ago, and has already become a seriously useful tool. Object recognition is a bit further behind: it’s still a source of excitement that a computer network fed images from YouTube spontaneously learned to identify cats. But it’s not a large step from there to a host of economically important applications[1]._
We are going to see soon what those implications are.
1. PAUL KRUGMAN. Is Growth Over?

Kur einame?

_Kai prieš akis stovi strateginiai darbai dėl Lietuvos energetikos ateities, kuri nusako būsimą šalies kryptį [1]..._

Apsaugok, Viešpatie, mus nuo jūsų strateginių darbų. Strateginiai vagys jūs esate. Šalis turi tik vieną kryptį: užsibrėžti stambius strateginius tikslus ir, jais prisidengus, išvogti stambius pinigus.

1. R.Bogdanas. Premjeras Paviršėlis norėtų drungno vandens (344)

Ar apsimokės pardavinėti prisiminimus emigrantams [1]?


Daug gero šioje verslo idėjoje. Panaudojama žmonių nostalgija. Gaminami originalūs gaminiai bei išnaudojami liaudies menininkų gabumai. Nemokamai aprašomas verslas spaudoje. 

Yra ir trūkumai. Žmonių kantrybė baigia išsekti, nes mes visi gana prastai tvarkomės gimtinėje, palyginus su tuo, kaip kiti žmonės tvarkosi jų šalyse. Vis mažiau emigrantų perka namus ir butus Lietuvoje. Mažiau siunčia giminėms pinigus. Mažiau atvažiuoja šventas Kalėdas praleisti. Toks nusivylimas nostalgijai nepadeda. O nykstant nostalgijai, ši rinka mažėja.



1. Verslo idėja: internetu pardavinėjami prisiminimai apie Lietuvą

2012 m. gruodžio 26 d., trečiadienis

Kiek Lietuvoje kainuoja pigiausias aukštasis išsilavinimas?

_Paskaičiuokime: pavyzdžiui, Vilniaus universitete ekonomikos bakalauras valstybės nefinansuojamoje vietoje atsieis 18 tūkst. litų, anglų filologijos – 25,5 tūkst. litų, sociologijos – 15,5 tūkst. litų [1]._

1.XII.22 Jaunimo nedarbas: kai į darbo vietą pretenduoja 300 kandidatų

2012 m. gruodžio 25 d., antradienis

Dvidešimt pirmojo amžiaus verslo apibrėžimas

Duoti tikro, tobulėjimą užtikrinančio, darbo, realiems žmonėms su visais jų trūkumais - toks turėtų būti tikrasis verslas, kadangi jis greičiausiai auga, sukuria kaina ir kokybe konkurencingus rezultatus, nes geriausiai patenkina vartotojus.

Tik toks verslas užtikrina stabiliausią ir todėl didžiausią pelną verslininkui bei ilgalaikį verslo gyvybingumą.

Prezidentės sveikinimas: per šventes nepamirškite išvykusių tautiečių.





 Taip, toliau atiminėkime iš emigravusių jų lietuvišką pilietybę. Tarybiniu papročiu tai vadinkime pilietybės atsisakymu. Tokia tarybinė veidmainystė dar daugiau paskatins žmones bėgti iš melo šalies.

Prezidentė vetavo šios problemos sprendimą. Kam toks apsimestinis rūpestis dabar? Gal sekantiems Prezidento rinkimams?

2012 m. gruodžio 19 d., trečiadienis

A.Kubiliaus taupymo politika paseno [1]




_Over the protests of Adam Posen, formerly of the Bank of England’s Monetary Policy Committee, Britain’s austerity effort is still on, offering crucial lessons for America_ (and Lithuania).
1. God Save the British Economy
Adam Posen at the Bank of England in August.

2012 m. gruodžio 17 d., pirmadienis

Kaip blogai Norvegijoje [1]

O Lietuvoje darbas yra lengvas, darbdaviai yra angelai-sargai, niekas nesusižeidžia, niekas nesistengia, nes niekam pinigų nereikia, bedarbių visai nėra. Rojus, palyginus su Norvegija.

1. D.Bogdanienė. Lietuvis kantrus, viską ištvers. O kas jį gydys? (45)

2012 m. gruodžio 16 d., sekmadienis

Tragedijos Konektikute aptarimas


1. Aš pasakiau, kad jei tas žmogus laikytųsi Dešimt Dievo Įsakymų, tai šios tragedijos nebūtų.

2. Tu pasakei, kad būna žmonės, kurie nežino  Dešimt Dievo Įsakymų, ir tai jiems netrukdo turėti moralę.

3. Taip, yra žmonių, kurie nesilaiko  Dešimt Dievo Įsakymų ir elgiasi moraliai. Bet pagal apibrėžimą, tie kurie visada laikosi  Dešimt Dievo Įsakymų, tie visi niekad nepadarys tokio nusikaltimo.

Kokie žmonės geresni mažų vaikų tėvams?

2012 m. gruodžio 14 d., penktadienis

Visas kontinentas žiūri į mus su viltimi


_Į Visagino AE projektą ir EK turėtų žvelgti ne kaip į komercinį, bet kaip į politinį projektą, nes, pastačius šią atominę elektrinę, mažiau elektros energijos reikėtų importuoti iš išorės, o tai į teigiamą pusę keistų visą ES energetinį balansą [1]._

Viso kontinento energetinis balansas ir Marso ekonomika priklauso nuo vienos supuvusios elektrinės. Čia tai bent Vasiukų polėkis.

1. Z.Balčytis. Lietuvai neriama dar viena energetinė kilpa (21)

2012 m. gruodžio 13 d., ketvirtadienis

Geras patarimas: kuo dabar užsiimti A.Kubiliui

_Lietuvoje visos didžiosios politinės partijos yra „verslo partijos“, atstovaujančios tam tikrų grupių interesams ir turinčios šešėlines buhalterijas, teigia ekonomistė Aušra Maldeikienė. Todėl, anot jos, konservatoriai, norėdami „apvalyti“ Darbo partiją, visų pirma, turi išspręsti savo bėdas. Kad nebūtų apkaltinta melu, ji primena istorijas su socialdemokratu V. Andriukaičiu ar konservatoriumi A. Vidžiūnu ar V. Matuzu [1]._

Beje, ne tik A.Kubiliui, bet ir kiekvienam iš mūsų naudinga paskaityti šias A.Maldeikienės mintis. Ji pasisako aštriai, bet iš esmės teisingai. Jei kas dar linkęs tikėti mūsų didžiosiomis partijomis, seniai laikas nustoti. Iš kitos pusės, gyvenimas sudėtingas, visokių žmonių yra ir Lietuvoje, ir jos partijose. Bet svarbiausia, tokių, kaip A. Maldeikienė, pastangomis į Lietuvą pamažu ateina tvarka, ir darosi įmanoma gyventi. Nuoširdus ačiū autorei už gerą darbą.


1. A.Maldeikienė: kai skirtumas tarp algos ir pašalpos toks mažas, sveiko proto žmogus nedirbs

2012 m. gruodžio 12 d., trečiadienis

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis pritartų visuotiniam nekilnojamojo turto mokesčiui.

 Matyt, dėl emigracijos pramoninkų verslai turi mažai perspektyvų. Koks čia lietuviškas verslas, jei trūksta pigių darbuotojų. Sugalvojo: apkrauti butus miestuose mokesčiais ir atimti juos iš badaujančių pensininkų [1]. Gyventi iš nuomos. Jei naujoji valdžia taip nuskriaus pensininkus, bus kaip A.Kubiliui, sumažinusiam pensijas. Teks ilgam atsitraukti iš valdžios.

1. R.Kuodis: Vyriausybės programa – geresnė, nei galima buvo tikėtis

Biotechnologijų bendrovės direktorius: lietuvių potencialas švaistomas indams Anglijoje plauti

Trys punktai:

1. Anglijoje tu esi gerbiamas, net jei plauni indus. Daugiau gerbiamas, negu dirbdamas pardavimų vadybininku Rytų Europoje ir visiems prisistatydamas verslininku.

2. Minimalus atlyginimas Anglijoje toks didelis, kad, net plaudamas indus ten, tu lengvai sumokėsi už tau reikalingą išsilavinimą, išlaikysi šeimą ir praleisi ilgas vasaros atostogas Pietų krašto poilsiavietėje. Gavęs padoresnį išsilavinimą, galėsi lengviau apsiginti nuo konkurencijos, kad ir versle. Tavo likimas bus tavo rankose. Galėsi dirbti net ir versle Rytų Europoje. Būsi tikras verslininkas.  Anglijoje indų plovėjas, esant toms pačioms kainoms, turi pusantro karto daugiau, negu Amerikoje. JAV vargšu gimęs, vargšu ir liksi.Taupiai gyvendamas ir mokydamasis, Anglijoje tu turi šansą, kurio neturi Amerikoje ir Lietuvoje.

3. Visos šio direktoriaus, kuris davė interviu [1], pergalės ir idėjos yra paremtos žiniomis, kurias mūsų biotechnologai gavo institute VNII Genetika Maskvoje. Tai rusų naftos dolerių, gautų prieš dvidešimt metų, privatizavimas. Lietuvos biotechnologai neturi idėjų, neturi pinigų, neturi talentų. Belieka tik kalbinti vergus likti Lietuvoje ir vergauti pusvelčiui. Nuobodu.

2012 m. gruodžio 11 d., antradienis

Absurdas baigiasi

Bedarbių teisininkų armijos kūrėjai dejuoja [1], nes baigiasi abiturientų antplūdis į pigesnę teisininkų specialybę. Dabar visų specialybių studijos kainuos vienodai. Pradėsime ruošti žmones, galinčius dirbti Lietuvos ūkyje. Šalin apkvaitusius nuo valdžios liberalus.

1. V.Stundys. Koalicija iš reikalo, iš ambicijos valdyti 

2012 m. gruodžio 10 d., pirmadienis

Britų politikas: atsinaujinanti energetika yra pinigų plovimo schema

Šis politikas siūlo prisitaikyti prie galimai vyksiančių klimato pokyčių [1]. Ar bus kam taikytis? Kaip sudėtinga socialinė sistema ir sudėtinga biosfera reaguos į mūsų skleidžiamus dūmus? Kur ponulis slėpsis, jei sąlygos išgyvenimui taps netinkamos? Gal skris į Mėnulį? Brangu, labai brangu.


1.Britų politikas: atsinaujinanti energetika yra pinigų plovimo schema

2012 m. gruodžio 8 d., šeštadienis

Ką daro kompiuteriai ir robotai su atlyginimais JAV

Keičiantis valdžiai pasipylė skundai prieš Lietuvą dėl dujų terminalo [1]

Jei kubiliniai sugebėtų mums užkrauti branduolinę energetiką, lauktų tas pats likimas. Reiktų teismais gintis nuo nepamatuotai padidėjusių elektros kainų. O didieji Lietuvos rinkėjai, kokie Jūs esate teisūs...

1. Keičiantis valdžiai pasipylė skundai prieš Lietuvą dėl dujų terminalo  (238)

2012 m. gruodžio 7 d., penktadienis

Kam pasauly gyventi gera?

Marijampolietis ūkininkas Mindaugas Lekešius kūrena namo apšildymo sistemą avižomis. Labai patogu. Jos pačios nubyra į ugnį, kiek reikia. Nebūtina kurą padavinėti [1].

Kur gauna avižų? Užsiaugina su baltarusiškais traktoriais. Reiškia, kuras tiems traktoriams yra pernelyg pigus, jei jam tas apsimoka.

O pasaulio sostinė Niujorkas ką tik žiauriai nukentėjo nuo globalaus atšilimo, kurie sukėlė to iškastinio variklių kuro deginimas. Laikas sutvarkyti iškastinio kuro kainas. Mokesčiai, kuriais Seimas apkrauna Lietuvoje iškastinio kuro naudojimą yra aiškiai pernelyg maži. Tai veda prie tyčiojimosi iš gamtos ir žmonių darbo.

Deginkite šokoladus. Jei jau jums pasisekė pigiai supirkti Rusijos atimtas iš mūsų žmonių žemes, tai gyvenkite ir žvenkite.

Mes jums nepavydime.Tokio proto pavydėti neverta. Bet susimokėkite už žmonėms ir gamtai jūsų padaromą žalą.


Kiek reikia kuro, kad tuos laukus apdirbti, užmėšti, užsėti, derlių nuimti ir sutvarkyti? Didžiulių kiekių.  Jei žmonės po to gali grūdus deginti, reiškia, tas sunaudotas iškastinis kuras jiems yra pernelyg pigus.

 Kai iškastinis kuras sudega, dūmai lieka atmosferoje ir kenkia mums visiems. Vienintelis būdas tokius kenkėjus sustabdyti - priversti sumokėti už padarytą žalą.


Laikas kelti mokesčius tešlagalviams.



1. Tradicinio ūkio patrauklumas – nestandartinis šeimininkavimas

Sodros naikinimo būdai

Kokie bebūtų Lietuvoje verslai, kai reikia išeiti į pensiją, valstybė randa būdus tuos verslus apkrauti mokesčiais ir išlaikyti Sodrą. Tik mes patys jos negriaukime, akiplėšiškai darydami vidutinį išėjimo pensijon amžių didesniu, negu vidutinė gyvenimo trukmė, ar leisdami armijoms savanaudžių išsinešioti Sodros pinigus į rizikingus privačius fondus.

_Pagrindiniai sėkmingos rinkodaros triukai:




nustebink,

prajuokink,

mėgdžiok pirkėją ir

būk nuoseklus [1]. _



1. 2012-12-07 -  Pagrindiniai sėkmingos rinkodaros triukai: nustebink, prajuokink, mėgdžiok pirkėją ir būk nuoseklus

2012 m. gruodžio 5 d., trečiadienis

Šiandieniniai Lietuvos strategai ir ūkio strategija


Lietuvai trūksta inžinierių po pigiai. Priverskime visus durnius laikyti matematikos egzaminą [1]. Gal kokie nors durniai bus pakankamai durni, kad dirbtų mums už minimumą inžinieriais.

O kas yra inžinierius su modernia, reikalinga šiais laikais, kvalifikacija, dirbantis Lietuvoje už minimumą? Durnius, žinantis matematiką.

Viskas. Taškas. Tai ir yra mūsų ūkio vystymo strategija. Matote, kokie mes esame protingi? Rinkite mus rektoriais, kompanijų vadovais, prezidentais ir ministrais.

Jums patinka putinaitiška konkurencija universitetuose?. Tai varykit į Rusiją. Tas kraštas irgi turi Putinų giminės atstovą bei panašią universitetų sistemą, kokią mums sukūrė kubiliniai. Retenybė pasaulyje. Ir rusai dar stebisi, kad jokie pinigai nepadeda atvesti Rusijon šiuolaikinių technologijų. Universitetai ruošia bet ką, nes konkuruoja dėl krepšelių.

Mes žaidimą su primityvia konkurencija baigiame.


1. Pramonininkai abiturientams siūlo antrą privalomą egzaminą – matematikos  (362)

2012 m. gruodžio 4 d., antradienis

Pasak Prezidentės patarėjo, elektros kainos šuolį lėmė ir saulės elektrinių bumas

Grybauskaitė yra prieš atsinaujinančius energijos šaltinius, kurie vieninteliai sukuria daug darbo vietų lietuviams, tikrai užtikrina energetinę nepriklausomybę, suteikia geras perspektyvas visam mūsų ūkiui. Beje, jos patarėjas meluoja, nes atsinaujinančių šaltinių dar tiek mažai, kad jie nenulemia jokių kainos šuolių.

2012 m. gruodžio 3 d., pirmadienis

Verta paaiškinti, kaip svarbu kapitalizme pasitikėjimas.

Be jo visas aktyvumas stringa. Todėl Vakaruose vaikams tas diegiama nuo gimimo. O laukiniam kapitalizme Lietuvoj verslu užsiima tik kvaileliai, galvojantys kad jų neapgaus, nes jie apgavo patys daugelį. Periodiškai koks nors pavagia daug ir atsiduria Vakaruose. Aš asmeniškai žinau tris tokius. Atkreipkite dėmesį, kaip vaikai auklėjami Anglijoje.  Pasitikėjimas pirmoje vietoje. Va jie užsiims verslu, tikru verslu, nes jais pasitikės.Kai žmonės tavimi nepasitiki, jie rimtai nebendradarbiauja. Niekas neklausia, ar tai, ką tu pastoviai darai, yra kažkam naudinga, ar tai tik priedanga nuolatinėms apgavystėms. Pasitikėjimas yra kaip Saulė. Puoduku jo nepasisemsi, truputėlį arbatos paskaninimui neįsipilsi. Jis arba yra, arba jo nebėra.  Tik atvėsusios dujos lieka su blogu kvapeliu.

O socialinėje sistemoje kapitalizme be rimto bendradarbiavimo tu nieko gero nepadarysi. Pasitikėjimą užsitarnauti sunku, prarasti labai lengva. Jūsų mokykloje jūsų to niekas nemokė. Sustabarėjusioje feodalinėje Lietuvos visuomenėje to nereikėdavo. Bet dabar Lietuvos ūkis atviras. Kaip jūs, nesėdintys ant lesyklėlės, konkuruojate su blizgančiais Romos legionierių legionais iš Vakarų, susietais tikrai bendru darbu? Jūs neturite jokių šansų. 

Nors užsiimtumėte daržais ir konservavimu, kad visai badu neišmirtumėte. Ne tik truputį mėgėjiškai, bet su visa jūsų likusia energija. Kitaip jūsų kaulais bus nuklotos Lietuvos lygumos, kaip kadaise buvo nuklotos audėjų kaulais Indijos dykynės, atėjus į ten kapitalizmui.

2012 m. lapkričio 30 d., penktadienis

What is going on in the economy

We are still in a deeply depressed economy. The GDP sometimes goes up, the unemployment sometimes goes down in different places differently. But the overall depression is still strong everywhere, including the United States. The number of jobless is too high.  The structure of the economy that lead us down this Rabbit hole is still in place everywhere. The changes are barely cosmetic.

Real indicator showing where the things are: American fertility fell down with the stock market in 2008, and it never recovered. The Pew Research Center shows that U.S. birthrates hit the lowest rate ever recorded in 2011, with 63 births per 1,000 women of childbearing age. (In 1990 the rate was 71 per 1,000 .) For the first time in memory, USA citizens are having fewer babies than the French or British.



We have to adjust our expectations accordingly. Never should ideological joyfulness cloud our mind. We do not see the end of the tunnel yet. I will tell you when we will be out of the trouble.

2012 m. lapkričio 28 d., trečiadienis

A.Lapinskas. Pensijų fondai: už ar prieš? Prieš!

Šaunuolis Lapinskiukas [1]. Surašė tai, ką žino visi, kam įdomu. Bet dauguma tyli. Juk nepasakysi milijonui durnių, kad jie yra durniai: išėjo iš garantuotos Sodros į Sekundės lygio ryklių tvenkinį.

Tipiška mūsų verslininkams vagysčių rizika susideda su didele akcijų rinkos rizika. Rėkiat: "Mano pinigai, mano pinigai..." Taip, buvo tavo pinigai. Bet atsidūrė nepatikimose rankose. Išeitis viena: nustok ten kišti tavo pinigus.

Dauguma nepatenkintų šiuo straipsniu teigia, kad Sodra yra komunizmas, o pensijų fondai yra tikras kapitalizmas. Bet klestinčiame kapitalizme viskas būna subalansuota. Socialiniam draudimui taip pat yra vieta.

Privatūs fondai geri, kai ten dedi atliekamus pinigus ir jais smarkiai rizikuoji, tikėdamasis gauti daugiau už tą riziką. Neturėdamas pakankamo socialinio draudimo su tokia rizika lieki visai be kelnių, jei ūkio nuosmukis tęsiasi daug dešimtmečių.

O kokie bebūtų Lietuvoje verslai, kai reikia išeiti į pensiją, valstybė randa būdus tuos verslus apkrauti mokesčiais ir išlaikyti Sodrą. Tik mes patys jos negriaukime.



1. A.Lapinskas. Pensijų fondai: už ar prieš? Prieš! (75)

2012 m. lapkričio 26 d., pirmadienis

Irenos Degutienės sūnaus gabumai

„Kaip G. Degutis sugebėjo iš sustabdžiusio veiklą banko sąskaitos pervesti 652 tūkst. Lt klausėme tiek jo paties, tiek I. Degutienės, tiek banko „Snoras“ administratoriaus, tačiau šio visai visuomenei svarbaus atsakymo negavome, – yra pranešime spaudai teigę televizijos TV3 atstovai. – Primename, kad pats G. Degutis 2012 m. sausio 25 d. pripažino, jog jau sustabdžius banko veiklą jis paprašė banko „Snoras“ administratorių padengti paskolą sąskaitoje turėtais pinigais, kas ir buvo padaryta. Esame įsitikinę, kad ši informacija yra labai svarbi visuomenei, o TV3 ją paskelbdama laikėsi įstatymų ir nepasidavė politinėms įtakoms“.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/idegutienes-sunus-konflikta-su-abutkeviciumi-sutinka-isspresti-taikiai.d?id=60077935#ixzz2DLF91Cln

Lietuvoje lengviau, negu kitur Europoje, užsiimti verslu.


 R.Lazutkos straipsnis [1] rodo, kad darbo atlyginimas yra pakankamai mažas, o darbo našumas - pakankamai didelis, kad laisvai konkuruoti Europoje kaina ir dar gauti gražų pelną. Galima be vargo didinti kapitalą, kuris Lietuvoje dar ir mažiau apmokestinamas, negu darbas. Yra ir kita medalio pusė: R.Lazutka teigia, kad mūsų žmonės dirba gerai, o gauna gėdingai mažai. 





2012 m. lapkričio 22 d., ketvirtadienis

Kaip prisitaikyti prie mūsų tvarkos?


Daug kas labai užsigauna (ir, pagal naujovišką madą, duoda man jų pasipiktinimą suprasti), kad aš joms patariu naujoje darbo vietoje šiais metais padirbėti, aptarnaujant senutes, kol nesusiras geresnio darbo pagal specialybę. Deja, действительность еще кошмарней. 

Ir Lietuvoje, ir Rusijoje, ir Europoje, ir Amerikoje trūksta labai išsilavinusių už atlyginimą, už kurį negalima ilgai pragyventi. JAV, tai yra dešimt - penkiolika dolerių per valandą. Per mažai. Ilgai su tiek neištempsi. Ir tiek galima gauti be jokio išsilavinimo, aptarnaujant klientus pigiam restorane. Bet daugiau darbdaviai mokėti negali, nes neišlaikytų konkurencijos su pigios darbo jėgos šalimis ir su kompiuterizuotu verslu.

Suiro socialinis kontraktas. Todėl reikia toliau būti nuo tokių socialinių sistemų.  Manau, kad mums reikia mažiau tikėtis didelių uždarbių (kurių nebus), bei labai pritrenkiančių idėjų (kurios be pinigų yra niekas). Reikia iš visų paršiuko jėgų laikytis už tų darbų bei verslų, kuriuos turime, bet, deja, nepaaukoti tiems darbams save. Reikia dar užsiauginti savo maisto laisvu nuo darbo laiku. O pinigus taupyti. Ir išsilavinimui, ir būsimiems geriesiems, su idėjomis,  verslams, jei turėsime jiems pakankamai žinių bei sugebėjimų. 

Žinau, kad sunku. Bet mūsų tėvai taip gyveno ir gyveno gana ilgai. Tai sveika, nes priverčia daug judėti.

A.Kubilius žaliąją energetiką lygina su „Calvin Klein" kostiumu


Atominė yra visai nemokama, nes mes ją uždarysime lydekai paliepus.

O kad liūto dalį elektros kainoje sudaro ne žalieji šaltiniai, bet mokesčiai valdžiai, naktinės reformos autorius nutyli.

Žalioji energija pinga dėl technologijų vystymosi. O atominė energija brangsta dėl augančių saugumo reikalavimų.

2012 m. lapkričio 20 d., antradienis

Atviras laiškas Prezidentei Daliai Grybauskaitei:




Jūsų Ekselencija,

Jūs atsakote už tvarką prokuratūros ir teismų sistemoje Lietuvoje. Iš Rusijos valdymo laikų paveldėjome prokuratūrą bei teismus, kurie nėra nepriklausomi nuo politinės valdžios. (Juk Neringa Venckienė jau nebėra teisėja.)  Jeigu kiekvienas, kas dabar sėdi valdžioje, sugebės paveikti prokurorus bei teisėjus, kad oponentai būtų teisiami už nusižengimus, net neturint įrodymų, ir jūs teisiamųjų neleisite prie valdžios, kaip Jūs dabar bandote, tai Lietuvoje nebeliks pusiausvyros tarp valdžių, demokratinės laisvės bei galimybės ką nors pakeisti. Bet skirtingai nuo Baltarusijos, kur sėdi Jūsų draugas Aleksandras Lukošenka, nusivylę žmonės gali lengvai išvažiuoti iš Lietuvos.

Išvada: vertėtų geriau rinktis, su kuo draugauti, ir pagalvoti apie mūsų gimtinės ateitį, ne tik apie Jūsų politinių galių plėtrą.

Su pagarba,

Kęstas Brumas

Prie ko grįžti?

_Lie­tu­vos abi­tu­rien­tai jau ku­rį lai­ką ma­siš­kai ren­ka­si už­sie­nio uni­ver­si­te­tus. Ne­il­gai tru­kus at­eis me­tas, kai jie ims grįž­ti [1]._

 Nejaugi? Ar yra prie ko grįžti? Ką mes čia sukūrėme?

1. Monika Jašinskaitė . Ką reiš­kia bū­ti tau­tiš­kam?

2012 m. lapkričio 19 d., pirmadienis

Dešinieji JAV ir Lietuvoje


Tenka nemažai bendrauti su amerikiečiais ir skaityti jų spaudą. Ten dešinieji stengiasi suvokti pralaimėjimo priežastis. Mūsiškiai tik šaiposi iš laimėtojų. Paskaitykite Laučių ir kitus korifėjus. Idėjų kova jau laimėta. Liko tik surinkti daugiau balsų. Geriausiu atveju, mūsų dešinieji ieško pralaimėjimo šaknų Rusijoje.

Dešinieji, kurie mokesčiais sugniuždo Lietuvos verslą prieš pat krizę ir be saiko augina biurokratinį aparatą, nelabai atitinka dešiniųjų apibrėžimą nuo pat pradžios. Bet naivus elgesys po pralaimėtų rinkimų rodo, kad ši žmonių grupė galutinai atsisveikina su realybe. Jei supranti tik tavo idėjas, tai tavo idėjų kova su tavimi visada bus laimėta. Bet kas iš to?

2012 m. lapkričio 17 d., šeštadienis

Pralaimėjusiems


Paskaičiau jūsų, pralaimėjusių rinkimus, komentarus. Liūdna. Nenorite susitaikyti su pralaimėjimu. Vis dar svajojate apie tą atominę. Greitu laiku nebus. Pamirškit. Jei visas pasaulis kiekviename mieste turės mažus reaktorius, tai turėsim vieną Elektrėnuose ir mes. Tokia technologija dar nei viename mieste nenaudojama, bus negreitai, gal už kokių dvidešimt metų.

Vis dar svajojate prisitaupyti visų, gyvenančių Lietuvoje, sąskaita. Ar jūs patys norite gyventi tokioje gimtinėje, kokia mums dabar išeina? Nenorite. Na ir gerai. Nebus to. Pralaimėjot ir viskas.

Baidote rusais, vagiate iš lietuvių. Primityvu.

2012 m. lapkričio 13 d., antradienis

K.Masiulis. Lietuvos jaunimas nedirbs agurkėlių fabrikuose


_Negi geras ir sėkmingas prieš kelis metus suformuotas Lietuvos siekis ekonomiką orientuoti į aukštųjų technologijų plėtrą bus atšauktas?
Lietuva kenčia nuo emigracijos [1]._

Tai koks jis geras ir sėkmingas Lietuvos siekis, jei Lietuva kenčia nuo emigracijos?

Aukštosioms technologijoms įsisavinti reikia daug pinigų. Leiskime žmonėms uždirbti. Turėsime visko (ir aukštųjų technologijų).

1. K.Masiulis. Lietuvos jaunimas nedirbs agurkėlių fabrikuose

2012 m. lapkričio 12 d., pirmadienis

Vestuvės

Mūsų bendradarbis  neseniai vedė. Savaitę nebuvo darbe. Vėliau kukliai pasirodė. O šiandien atsivedė jo jauną žmoną su dviejų rūšių jos keptais sausainiais. Tarp mūsų nėra nieko bendro. Jis tik dirba už sienos. Bet mus taip pat pavaišino kartu su apie dešimt jų skyriaus žmonių. 

Šių jaunųjų elgesyje matyti vestuvių paskirtis. Tai ne tik linksma šventė žmonių, trokštančių ir sugebančių parodyti, su kuo draugauja, kaip jie moka linksmintis. Tai ir jaunos šeimos bandymas suartėti su aplinka, kuri nori ir gali jiems padėti sunkiame ir pilname netikėtumų gyvenimo kelyje. 

Nemačiau jų nuotraukų. Sako, kad gražios. Jauni visada gražūs, nereikia nei stengtis. Bet ne tame esmė.

2012 m. lapkričio 9 d., penktadienis

Kur mums eiti toliau?

Žiūrėdami į apgailėtinas Dalios Grybauskaitės ir Andriaus Kubiliaus pastangas rasti stalinistinius metodus, įgalinančius atimti iš suvereno - Lietuvos piliečių - teisę rinkti Seimą, pasidžiaukime, kad nustūmėme nuo valdžios savivaliaujančius kubilinius ir padarėme Prezidentę simboline valstybės galva, kokia ji ir turėjo būti nuo pat pradžių.

Kur mums eiti toliau? Akivaizdu, kad Lietuvoje yra daug rimtų verlininkų, kurie kartu su dirbančiaisiais bando kurti Tėvynės ateitį. Remkime juos. Jų veikla yra mūsų visų kelias į normalų darbą gimtinėje.

Bet nuo prichvatizacijos laikų liko dar daug taip vadinamų viarslinykų, kurie nieko ypatingo nesugeba. Naudodamiesi prisiplėštais turtais, jie verčia žmones dirbti už penkis ar daugiau kartų mažesnius atlyginimus, negu Vakaruose. O gaminius parduoda už vakarietiškas kainas. Žmonės negali išgyventi ir jų butus atiduoda pusvelčiui. Gėda. Kaip gali ilgai egzistuoti tokia situacija?

Vienas iš metodų tokio išnaudojimo išsaugojimui: tyčiotis iš žmonių, bandant įteigti, kad jie yra nenormalūs ir neverti demokratinio gyvenimo laisvės. Tam tinka viskas: profsąjungų skandinimas, skundikų skatinimas, pedofilų siautėjimas, Dalios Grybauskaitės despotiškos manipuliacijos rinkimų rezultatais, Andriaus Kubiliaus tyčiojimasis ir spaudimas nepakeliamais mokesčiais, baidymas lenkais ir rusais, atominės statymas prieš sveiką protą ir žmonių valią, begėdiškas šnipinėjimas emigrantų bendruomenėse, pasų atiminėjimas iš emigrantų ir viešas tyčiojimasis iš jų, Irenos Degutienės šeimos vagystės iš bankų. Visa tai bando sukurti mūsų nepilnavertiškumo kompleksą, sudaryti vaizdą, kad tauta yra neverta normalaus gyvenimo. Viarslinykai turi nemažai pinigų ir nupirko daugelį mūsų varganų politikų.

Tęskime gerą pradėtą darbą. Pasiųskime Dalią Grybauskaitę iš valdžios tuo pačiu būdu, kokiu sutvarkėme Andrių Kubilių ir Ireną Degutienę. Bendruomenės lygyje tyliai kenkime skundikams, kaip mes sėkmingai darėme Rusijos valdžios laikais. Paremkime profsąjungas. Padarykime, kad žemė degtų po pedofilų ir kitų iškrypėlių kojomis Lietuvoje. Emigruokime kiekvienas, kas sugeba dirbti, bet viarslinykai nenori ar negali sumokėti už tą darbą tiek, kiek jis yra dabar vertas. Padėkime emigrantams išlaikyti ryšį su Tėvyne. Kovokime su girtuokliavimu ir betvarke mūsų aplinkoje.

Vis dar esame kelio į normalų valstybės gyvenimą pradžioje. Bet pirmieji žingsniai jau padaryti.

2012 m. lapkričio 8 d., ketvirtadienis

A.Kubilius – už „vaivorykštę” (premjeras 2009 m. apie koaliciją su DP: matome poreikį Seime pasiekti kiek galima stabilesnį darbą)


Ko negali padaryti A. Kubilius vardan vietos prie lovio? Jis gali išsiversti, kaip pirštinė.

Gana, Andriau. Žmonės tau sako, kad nusibodai.

2012 m. lapkričio 6 d., antradienis

V.Nekrošius: valstybės valdymą galėtų perimti prezidentė

Dar vienas askaridoze sergantis teisininkas, ponas Nekrošius, aiškina, kokios teorijos pagrindu galima paversti Lietuvą Baltarusija.

Vytautas NekrošiusV. Nekrošius

2012 m. lapkričio 4 d., sekmadienis

Pralaimėjote šiuos rinkimus Kaune bei Vilniuje tie, kurie rinkote į Seimą kubilinius ir liberalus.

Reikėtų šių didelių kaimu gyventojams išmokti ką nors naudinga daryti. Svaigti nuo nacionalizmo, svajoti apie laukinį kapitalizmą bei žaisti biurokratinius žaidimus jau neužteks. Įveskime progresyvinius mokesčius ir tos dykaduonių minios pačios išsivaikščios.

2012 m. lapkričio 3 d., šeštadienis

Butai Lietuvoje dalinami ir beveik už dyką [1]

Šaunuoliai yra tie, kurie dalina butus. Mato medžius. Nesusimuš kaktą, eidami per mišką. Bet miško dar nemato. 

Mažiausiai pusė milijono lietuvių jau emigravo. Išvažiuoja gražūs, jauni, sveiki, geri specialistai. Esant tokiems tempams, greitu laiku žmonių taip truks, kad algos pakils ir konkuruos su Vakarais. Tada mokesčiai už butą nebus žmonėms tokie sunkūs, kaip dabar. Todėl butų kainos taip pat visur susivienodys su Vakarais. 

Jūs tada tikrai nieko nenusipirksit. Bus jau vėlu apie tai galvoti. 

Tikėtis išnuomoti dykai gautą butą yra be galo naivu. Jei būtų galima išnuomoti, žmonės tai patys padarytų, nieko jums nedovanotų.

Žiemą išlaikyti butą yra tikrai sunku. Lengvas grobis yra tik pelėkautuose.

 Mažiau uždirbantys žmonės tuos butus pusvelčiui atiduoda. Lietuvos viarslinykai juos priverčia, parduodami jų darbo vaisius Vakarų kainomis, o mokėdami nerealiai mikroskopinius atlyginimus. Daugumoje mažiau uždirbantys žmonės neserga maru, negeria daugiau, negu dauguma pasiturinčių (nėra iš ko?), neturi kitų didesnių moralės problemų. Tarp jų galima ramiai gyventi. Viarslinykai yra tas pelėsis, kurio dėka atsiranda tokie pigūs butai. Jei suprantam, kokie žmonės aplink mus, galime veikti pirmi. O jeigu nebūsime vedančiu šuniuku šunų grandinėje, tai vaizdas niekad nesikeis. 

Žinau, žinau. Reikia išlaikyti gerus drabužius ir padorias mašinas ir kas savaitę važinėti į svečius. Reikia pasidžiaugti gyvenimu, kol dar yra sveikatos. Bet reikalinga pusiausvyra. Vidutiniame amžiuje žmonės Vakaruose (ir ne tik ten) intensyviai kaupia tam laikui, kai sveikatos nebebus (vadinasi pensininko gyvenimas). Tokiame amžiuje tie žmonės skolinasi ir perka namus. Tik ilgas laikas leidžia sukaupti šiek tiek kapitalo. To laiko liko taip nedaug.

1. Butai Lietuvoje dalinami ir beveik už dyką. Teodora Rašimaitė.

Grybauskaitė, Pečeliūnienė ir tauta


_Žodžiu, tauta balsavo ne pasvėrusi skirtingus argumentus, o vienpusiškai paveikta (apkvailinta) [1]._

Kai tautos balsavimas duoda jums tai, ko norite, tauta nėra apkvailinta. Ji yra šventa. Kai ne - tai tauta yra visai kvaila. Kas jūs tokios esate, kad imatės spręsti tautos likimą, priimdamos ar atmesdamos tautos valią, kaip jums patogu? Laukiate, kada tauta spirs jums į užpakalį, nepažiūrėdama, kad jis pridengtas sijonu?

2012 m. lapkričio 1 d., ketvirtadienis

Nauja ginkluotė

Pralaimėjęs politiškai, radiacijos stūmėjas Andrius Kubilius paleido neutroninę bombą, Dalią Grybauskaitę, nuo kurios veikimo žmonės išnyksta, o turtas lieka monopolijoms. Kas nori gyventi baltarusiškoje demokratijoje...

2012 m. spalio 31 d., trečiadienis

Kūdikis

A.Kubilius apie „vaivorykštę“: jei bus prezidentės iniciatyva, tada mes ir svarstysime.


Skęstantis griebiasi už šiaudo. Kubilius griebiasi už Grybauskaitės sijono.

2012 m. spalio 30 d., antradienis

Bankai jaudinasi dėl valdžios pasikeitimo [1].

Galų gale kraujasiurbiai sunerimo. Šaunuoliai, Lietuvos rinkėjai.

1. Politikos pokyčiai – papildomas nerimas finansų institucijoms

2012 m. spalio 29 d., pirmadienis

Prezidentiška intriga [1]

Dalia Grybauskaitė labai norėjo, kad mes išrinktume valdžion Lietuvą nualinusius kubilinius ir liberalus. Nepavyko. Dabar skambiais, bet juridinio pagrindo neturinčiais, žodeliais nors įpils smėlio į naujos valdžios mechanizmą.

Kada Dalia Grybauskaitė nustos tyčiotis iš Lietuvos žmonių?

1. D.Grybauskaitė: Darbo partija negali dalyvauti Vyriausybės formavime teisininkas: prezidentė premjero kandidatūros negali teikti vien savo nuožiūra

K.Jovaišas: "Nutaisę nekaltą fizionomiją katino, kuris suėdė kanarėlę, jūs kvailinate"

Kiek pykčio ir paniekos Lietuvos žmonėms šio žmogaus galvoje... Galų gale Lietuvos pardavėjams liko tik staugti. Tauta daugiau nebetyli.

1. K.Jovaišas. Kas skandina atominę – išminčių ar durnių laivas? 



2012 m. spalio 28 d., sekmadienis

2012 m. spalio 27 d., šeštadienis

Kas bus, jei pradėsi bendrauti su mūsų verslo ir valdininkijos elitu?

Mes turėsim sėdėti jų pamėgtose kavinukėse ir džiaugtis skaniu ir sveiku maistu iš ten, ar namie -- maistu iš turgaus ir apsišvietusių vietinių fermerių ir krautuvių, kurių maistą jie perka. Elgtis kitaip, būtų nesuprasti svarbiausio, kas juos skiria nuo plebėjų. 

Maisto kultūra jiems išstūmė religiją, dailę ir grožinę literatūrą bei muziką. Socialiniai skirtumai jiems -- tai skirtingi dalykai, kuriuos žmonės valgo. Vienas iš jų neseniai man pasakė, kad jeigu teisingai gyvensi, tai neveiks biologinis laikrodis, ir gilioje senatvėje nereiks suaugusiųjų vystyklų. 

Čia tai bent tikėjimas... Dievas neturėjo tokių galių, kol mes dar eidavom dauguma į bažnyčiąPasakyk man, mama, kaip tokius stebuklus daro gera reklama?  Aišku, viskas prasidėjo nuo vegetarų judėjimo. Baigėsi standartine amerikietiška kultūra [1], kuri dominuoja dalį postsovietinės erdvės. 

1. A Matter of Taste?

2012 m. spalio 26 d., penktadienis

Teisingu keliu einate, draugai...

Jo, kopijuokime Estiją. Išraskime antrą Skaipą. O gal kopijuokime Rusiją? Pradėkime skraidyti į kosmosą? Juokdariai...

Tiesiog rinkite liberalus ir Tėvynės Sąjungą į Seimą. Jie jus išpjaus be peilio. „Jeigu spręsime apie viduriniosios klasės augimą per pajamų prizmę, tai vidutiniškai tų pajamų lygis neišaugo, realus darbo užmokestis net sumažėjo, todėl nėra pagrindo kalbėti, kad išsiplėtė viduriniosios klasės ribos“, – sako B. Gruževskis. Estijoje ir krizės prispaustoje Latvijoje realus darbo užmokestis per tą laiką išaugo. Taip yra Lietuvoje todėl, kad valstybės politika palaiko tik turtinguosius, kaip ir paskutiniais dešimtmečiais JAV su katastrofinėmis pasekmėmis vidurinei klasei [1]. Tokia politika slegia ūkio vystymąsi, kaip parodė TVF analizė.

O jūs išrinksite mus valdyti vėl 2K (du KaKa), Kubiliaus ir Kirkilo (dabar nominaliai Butkevičiaus) partijas. Vilniaus ir Kauno gyventojai, nejaugi jūs tokie asilai?

1. Stiglitz: Inequality

2012 m. spalio 25 d., ketvirtadienis

Saulės burbulas?


Burbulas yra rinkos ekonomikos dalis. Žmonės pernelyg sukelia kainas, tikėdami, kad jos dar augs. Pirmas burbulas buvo iš tulpių kainų Olandijoje.

Tai, kas darosi su saulės energija Lietuvoje neturi nieko bendro su burbulu. Tai nėra rinka. Tiesiog valstybė atima iš daugelio ir atiduoda nedideliam aktyvių žmonių skaičiui, norėdama paskatinti jų aktyvumą. Jei norit tai keikti, vadinkite prichvatizacija. Tai daug tikslesnis apibūdinimas.

2012 m. spalio 24 d., trečiadienis

Kas nusineša mūsų bendrus pinigėlius?


Ir Kubiliaus, ir Kirkilo (Butkevičiaus dabar) partijos (prisimenat 2K?) skiria visus mūsų bendrus turtus pritraukti saujelę užsienio monopolijų, kurios užlaužia monopolines kainas ir kuria gerai apmokamas darbo vietas.

Bet svarbiausias klausimas, kiek ir kam jos sukuria tų vietų. Lašas jūroje.

 Andriaus Kubiliaus sūnus dirba Google. Irenos Degutienės sūnus veža pinigus lagaminais iš bankrutavusio banko ir taip pat gerai gyvena. Bet Lietuvoje liko ne tik šiedu sūnūs. Normalių darbo vietų reikia visiems.

Balsuokime, "kad Vakarų bendrovėms, galinčioms kurti gerai mokamas darbo vietas, šių pinigėlių ir lengvatų būtų pagaliau tikrai nematyti" (pakartojant kubilinio raudą).

2012 m. spalio 23 d., antradienis

V.Adamkus agituoja už Seimo pirmininkę I.Degutienę

Valdas Adamkus pats manipuliavo tapkėmis, kad tapti Prezidentu, o po to atiminėjo iš lietuvių pasus. Gėda.

A. Kubilius yra laborantas

Skučienė tikrai yra kirpėja. Nors žino, kaip žmonės gyvena. O Andrius Kubilius yra laborantas. Jis tik visą dieną vienas stiklus plauna ir visai nieko nežino. Netikit? Pažiūrėkit, kaip jūs gyvenat.

Argi taip auginamos bulvės?

" O štai bulvių derlius buvo geras, ir daugiau ūkininkų jas augino, nes prieš metus bulvių stokojo, tad kaina krito [1]." Sekančiais metais bulvių bus mažai, nes nedaug kas jas augins, dėl žemų šių metų kainų.Visame pasaulyje žemdirbiai yra gerai dotuojami, todėl tokių bulvių kainų svyravimų nebūna. Tik Rytų Europoje vyksta tokie bulviniai stebuklai. Laikas jau baigti šiuos svyravimus.

1. Rūta Vainienė. Kodėl kyla kainos?

2012 m. spalio 17 d., trečiadienis

Ne, Irena, jau gana


Nejaugi išrinksime prasivogusią ir pilną sovietinių laikų stiliaus demagogijos Ireną Degutienę? Ar dar mažai Lietuva iro bei kentėjo? I. Degutienė vogė tvarsčius iš ligoninės, būdama jaunesnė. Dabar vagia, informuodama sūnų bei vyrą, kada ir kaip reikia daryti. Gana.


XX a. pradžios nacionalizmo žaisliukais niekaip neatsižaidžiantys konservatoriai [1]" jau visai nusibodo.


1. V. Laučius. Būsimas Seimas: DP + LSDP ar DP + TS-LKD? (komentaras)





2012 m. spalio 16 d., antradienis

How income inequality destroys the economy



From the first view lower taxes promote investment and growth. Could it be that we have too much of the good thing (too low taxes on investment) at the moment?

_Research by Raghuram Rajan of the University of Chicago has also underscored the importance of deregulation. “Starting in the early 1970s, advanced economies found it increasingly difficult to grow,” he wrote this year. “The shortsighted political response to the anxieties of those falling behind was to ease their access to credit. Faced with little regulatory restraint, banks overdosed on risky loans.”
Starting in the 1970s, earnings were squeezed for low- and middle-income households. They borrowed to improve their standards of living — buying bigger houses than they could afford and using those houses as piggy banks. Families bet that housing prices would keep rising, making a three-bedroom outside Phoenix a safe store of wealth. But the housing bubble collapsed, and took the rest of the economy with it.

Thus, inequality might help explain the recession and the sluggish recovery after it [1]._
1. By Published: October 16, 2012. The New York Times.

Prezidentės patarėjas: referendumas dėl VAE tapo rinkimų įkaitu

Užtenka pilti pamazgas ant Lietuvos rinkėjų. Nuomonę išsakė svarbiausieji: balsuojantys ir aktyviai kovojantys už geresnį gyvenimą Lietuvoje. Tai ir yra demokratijos veikimas. Nepatinka? Susikraukite lagaminus, pasiraitokite sijonus ir briskite į Rusiją.

Valstybės kontrolė: universitetai neįvertina darbo rinkos pokyčių

Ar negalime pasakyti paprastai ir aiškiai: universitetai neįvertina jų darbo kokybės ir šio įvertinimo rezultatus nepaskelbia. Todėl studentai negali pasirinkti tinkamas programas.

Pradėkime publikuoti internete, kiek kiekvieno universiteto buvusių studentų įsidarbina su kokiu atlyginimu ir kokios specialybės darbe, ir situacija universitetuose bei darbo rinkoje pagerės.

2012 m. spalio 14 d., sekmadienis

Hedging foxes


Please, do not tax additionally wealth creators from hedge funds. Recent research shows that in long term they are great at creating wealth for themselves only. Not so exciting for their investors though. We should keep the people from the hedge funds immensely rich as cunning examples that audacity in marketing pays. Like foxes in fairy tales.
What a great idea that old fox Romney has. Means testing of Medicare would eliminate support of middle class for Medicare. This is first and necessary step in order to kill this popular program, to drawn it in the bathtub. So clever.

Trys priežastys, kodėl dar neemigravau iš Lietuvos:

 esu durnas, nesigydau ir nenoriu gydytis.

2012 m. spalio 12 d., penktadienis

Ko jie taip nervuojasi?

Praeitų rinkimų Seiman metu senas Vytautas Landsbergis dėjo ant visos Lietuvos skersą, sunkiai užsikabarojęs. Dabar ant lovio sėdinti mergaitė blevyzgoja.

2012 m. spalio 11 d., ketvirtadienis

Atominių katilų silpnosios pusės


_LETTER

Nuclear Plant Safety

  • FACEBOOK
  • TWITTER
  • GOOGLE+
  • E-MAIL
  • SHARE
  • PRINT
  • REPRINTS
To the Editor:
Opinion Twitter Logo.

Connect With Us on Twitter

For Op-Ed, follow@nytopinion and to hear from the editorial page editor, Andrew Rosenthal, follow@andyrNYT.
I spent the last year reviewing Three Mile Island, Chernobyl, Fukushima and so on and found that neither they nor practically any of the 435 operating nuclear plants around the world are designed for safe shutdown in case of simultaneous external and internal electricity failure.
Similarly, few of them are protected against hydrogen explosions, and practically none can handle regular or cyberterrorist attacks.
I also found that most are not fully automated but operated in the dangerous, old semimanual mode. Many were designed for a useful life of 30 years and yet reached 40. There is still no permanent disposal site for their waste, and decommissioning of the few that have been shut down takes decades: Chernobyl occurred in 1986, yet the end of decommissioning is planned for 2015.
In spite of all that, and in spite of the doubling of radioactivity in the atmosphere, 60 new plants are under construction, 150 more are planned and Europe is writing reports about possibly repairing some.
In short, while the question is not if but when and where the next accident will occur, even our presidential candidates neglect the issue.
BÉLA LIPTÁK
Stamford, Conn., Oct. 4, 2012
The writer is the author of “’Post-Oil Energy Technology.”_

Nejaugi mus ir vėl apgaus? Nejaugi balsuosime už atominį klystkelį?

2012 m. spalio 10 d., trečiadienis

Kodėl mes tampame teisininkų tauta?


_Tėvynės sąjungos bei Liberalų sąjūdžio pasiūlytas aukštojo mokslo pertvarkos projektas numatė, kad iki tol egzistavusi aukštojo mokslo sistema turėtų būti reformuota.
Dar prieš priimant naująjį mokslo ir studijų įstatymą, vienas iš projekto kūrėjų Tėvynės sąjungos atstovas Mantas Adomėnas sakė, kad „aukštasis mokslas prarado aspiracijas siekti kokybės.” 
Ką ji pakeitė? Studentai imti finansuoti krepšelių principu. Su studentų finansavimu glaudžiai susijusios rotacijos principai pakito.  Buvo numatyta, kad studentai į geriausiųjų eiles bus skirstomi kas dveji metai, tačiau ši nuostata jau numarinta. Geriausiųjų eilės dabar sudaromos kaip universitetai nustatė: dažniausiai kas metus. Prieš reformą tai vykdavo kas pusę metų.
Kas pusmetį pagal rezultatus sudaromos eilės viršuje atsidūrę studentai mokėti neturėdavo, likę mokėdavo po 500 litų. Dabar po vietos rotacijos eilėje pasikeitimo nemokamos vietos netekęs studentas turi mokėti pilną studijų kainą, o tam, kuris mokėjo už studijas ir pagerino savo rezultatus, aplenkė kolegas, už studijas sumokėti pinigai gali būti kompensuojami. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiemet kompensacijas už du pirmuosius studijų metus galės gauti 1787 universitetų ir kolegijų trečiakursiai. Studijų kainos kompensavimui šiemet paskirta beveik 12 mln. litų.
Visa tai, anot Mokslo ir studijų įstatymo autorių turėjo prisidėti prie motyvuotesnių studentų atsiradimo universitetuose, prie bendros studijų kokybės.  Nors šio sprendimo kritikai aiškino, kad į prestižines specialybes keliai atsiveria nebūtinai gabiems, bet daug pinigų turintiems studentams. 2008 m. studijos finansuotos 58 proc. studentų, dabar – 55 proc. 
Kaip tai atsiliepia studijų kokybei, pamatuoti dar sunku. Kol kas ryškių ženklų, kad bendra situacija universitetuose ir kolegijose keičiasi, dar nematyti. Tai rodo pirminiai aukštųjų mokyklų vertinimo rezultatai, liudijantys, jog tik keletas aukštųjų mokyklų Lietuvoje – be dėmelės.   Pokyčiai, kuriuos iš dalies galima sieti su kokybės kilimu, – minimalūs: šiek tiek pakilę stojančiųjų balai, vienu procentu (iki 3 proc.) išaugęs studentų, atvykusių iš kitų šalių, skaičius [1]._
Norintys studijuoti, rizikuoja mokėti didžiulę pilną studijų kaina, kuri studijų pabaigoje tampa kartais lygia buto kainai. Bandydami sumažinti tokių skolų riziką, žmonės renkasi pigesnes studijas. Kaip ant mielių auga teisininkų bei socialinių mokslų specialistų perteklius Lietuvoje.
1. Rinkimams artėjant: ketveri švietimo ir ugdymo metai. Bernardinų portalas, 2012-10-08.



Ko nevertėtų rinkti į Seimą?

 Būtinai balsuosiu. Patarimas tiems, kurie irgi ruošiasi: nebijokite. Visi mes esame lietuviai, visiems  mums rūpi Tėvynės likimas. Blogiau tikrai nebus. Balsuokite, kaip širdis geidžia. Saugokitės tik siauros ideologijos pridvokintų protų. Tokie mūsų kubiliniai, liberalai, socdemai, kai kurios smulkesnės partijos. Negerai rinkti tuos, kurie sunkmečiu, vardan tos Lietuvos, atima varganus pensijos litus iš savo artimo.

Taip, valdžioje buvusios partijos jau yra išbandytos. Akyse tirpstanti tauta yra geras įrodymas, kad šios partijos nesugeba tvarkytis.

2012 m. spalio 7 d., sekmadienis

Kaip efektyviai pernešti naujoves iš laboratorijų į gamybą?





Mes, Lietuvos verslininkai,  jau nebeilgai galime konkuruoti pigesne darbo jėga. Reikia ieškoti kitų konkuravimo pasaulyje būdų. Kaip tai daro toliausiai pažengę kaimynai?
Vokietijoje tam egzistuoja sistema iš šešiasdešimt institutų, vadinamų  Fraunhofer Institutes. Šie institutai gauna septyniasdešimt  finansavimo procentų iš kontraktų su verslo kompanijomis, o likusius trisdešimt procentų - iš valstybės.  Čia atliekami taikomieji tyrimai su vienu tikslu: transliuoti perspektyvias technologijas į gaminius. Tokie institutai pradėti organizuoti prieš keturiasdešimt metų ir nuosekliai auga. Aukšti Vokietijos dirbančiųjų atlyginimai, su kuriais mums taip nesiseka konkuruoti,  didele dalimi paaiškinami inovatyviais gaminiais, kuriuos diegia šie institutai.
Amerikiečiai dabar bando pakartoti šią sėkmingą sistemą, kurdama panašias gamybos inovacijų kūrimo kontoras, įeinančias į tinklą   the National Network of Manufacturing Innovation
 Reikia ir mums kurti panašią terpę, įgalinančią laboratorijų pasiekimus   diegti į gamybą.  Aišku, universitetų, institutų bei tam paskirtų politikų atsakomybėje yra tai,  kad mes turėtume daugiau laboratorijų su pasiekimais. Tačiau pradžią turime neblogą, laikas  tuo pasinaudoti. Klauskime apie tai mūsų gerbiamus politikus. Kokie kuriami planai, kad padėtume mūsų verslui konkuruoti su užsieniu?