Be jo visas aktyvumas stringa. Todėl Vakaruose vaikams tas diegiama nuo gimimo. O laukiniam kapitalizme Lietuvoj verslu užsiima tik kvaileliai, galvojantys kad jų neapgaus, nes jie apgavo patys daugelį. Periodiškai koks nors pavagia daug ir atsiduria Vakaruose. Aš asmeniškai žinau tris tokius. Atkreipkite dėmesį, kaip vaikai auklėjami Anglijoje. Pasitikėjimas pirmoje vietoje. Va jie užsiims verslu, tikru verslu, nes jais pasitikės.Kai žmonės tavimi nepasitiki, jie rimtai nebendradarbiauja. Niekas neklausia, ar tai, ką tu pastoviai darai, yra kažkam naudinga, ar tai tik priedanga nuolatinėms apgavystėms. Pasitikėjimas yra kaip Saulė. Puoduku jo nepasisemsi, truputėlį arbatos paskaninimui neįsipilsi. Jis arba yra, arba jo nebėra. Tik atvėsusios dujos lieka su blogu kvapeliu.
O socialinėje sistemoje kapitalizme be rimto bendradarbiavimo tu nieko gero nepadarysi. Pasitikėjimą užsitarnauti sunku, prarasti labai lengva. Jūsų mokykloje jūsų to niekas nemokė. Sustabarėjusioje feodalinėje Lietuvos visuomenėje to nereikėdavo. Bet dabar Lietuvos ūkis atviras. Kaip jūs, nesėdintys ant lesyklėlės, konkuruojate su blizgančiais Romos legionierių legionais iš Vakarų, susietais tikrai bendru darbu? Jūs neturite jokių šansų.
Nors užsiimtumėte daržais ir konservavimu, kad visai badu neišmirtumėte. Ne tik truputį mėgėjiškai, bet su visa jūsų likusia energija. Kitaip jūsų kaulais bus nuklotos Lietuvos lygumos, kaip kadaise buvo nuklotos audėjų kaulais Indijos dykynės, atėjus į ten kapitalizmui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą