O ką mes paveldėjome iš Rusijos?

Taigi, Rusija yra Mongolų imperijos paveldėtoja [1]. O kaip valdė mongolai? Rinkdami duoklę ar pakartotinai užpuldinėdami ir grobdami turtą. Kaip mes padarėme Smetonos laikų pradžioje? Užpuolėme tuos, kurie turėjo daugiau turto ir atėmėme [2]. Mat jie buvo nepakankamai lietuviški... Juk tai grynai mongoliškas turto perdalijimas, nes mongolai atimdavo iš tų, kurie nepakankamai mongoliški... O po Nepriklausomybės atstatymo vėl perkėlėme savo žemes iš tolimų kaimų į Vilniaus kraštą, lenkai tų žemių nebeatgauna [3],  juk lenkai yra ir vėl nepakankamai lietuviški. Vėl mongoliškas nuosavybės perskirstymas.

Neveltui nedaug dvarų  ir kultūros pas mus išliko, o Vokietijoje viso to yra tiek daug. Skaldydami tokiu būdu mūsų mažą valstybę, palengviname darbą gausiems mūsų priešams. Nieko sau, pasimokėme mes iš kaimyninių Mongolų ir Rusijos imperijų, kaip reikia valdyti.

1. A. Martinkus. Lietuva eurazininkams: lotyniško ir mongoliško pasaulių sandūroje  

2. Agrariniø santykiø evoliucija

3."Rzeczpospolita": Lenkijos prezidentas jaučia sentimentų Lietuvai 

 

Ar mes kuriame kapitalizmą?

Ne. Tik rinką. Jos nematoma ranka, mūsų godumo vedama, kuria įvairias prekes ir paslaugas. Bet mes nesukuriame mūsų gimtinėje pasitikėjimo, kuris tramdytų tą mūsų godumą padorumo ribose. Ne  žemių daužymas ant stogo sugriovė Maximą. Maximą sugriovė jos savininkų godumas be padorumo ribų, sunaikinęs mūsų pasitikėjimą Maxima.Maxima samdo žmones, kurie nepasitiki savininkais, meluoja ir apgaudinėja juos, tik kad įtiktų, nes ir patys savininkai, godumo užspausti, samdo tik pigius darbuotojus, kuriais nebepasitiki.

 Reikia žymiai sustiprinti mūsų valstybę, kad ji galėtų sukurti sąlygas tokiam pasitikėjimui atsirasti. Dirbti galima, tik kai godumas yra padorumo ribose, kai turime šiek tiek pasitikėjimo vieni kitais. Todėl ir emigruojame, nes ieškome to darbą įgalinančio pasitikėjimo kitur, kur jis yra.

Koks bus daugiabučių renovacijos palikimas?

M.Pakalnis rašo [1], kad mūsų sovietmečiu pastatytuose butuose gyvens tik juodieji iš musulmoniškos Afrikos. Niekam nepatiks mažos sovietinės virtuvės. Dar labiau nepatiks mažos sovietinės vonios, kur netelpa skalbimo mašinos. M. Pakalnis atvirai sako, kad dauguma šių dienų statinių yra prastesnės kokybės, nei sovietiniai, bet madingesni.

Nejaugi? Šiuolaikinės skalbimo mašinos su džiovyklėmis, po kurių nereikia lyginti daugumą drabužių, yra pernelyg didelės bet kokioms vonioms. Joms reikia arba atskiros patalpos name, arba didelės, gilios ir aukštos spintos su atvestomis komunikacijomis, bute. Net ir išsivysčiusiose šalyse ne visi butai tokias spintas turi, žmonės skalbia automatinėse privačiose skalbyklose. Mažos virtuvės irgi ne problema tiems, kurie turi mažai laiko ruošti maistą, o tokių dabar miestuose yra dauguma [2]. Nešiojamiems kompiuteriams nereikia tiek vietos, kiek išeinantiems iš mados tarp jaunimo televizoriams [3].

Vienu žodžiu, M. Pakalnio straipsnis yra tipiška architekto paslaugų reklama, šlovinanti būstų projektų pertvarkymą pagal kraštutinę madą. Tai yra Ikea metodas, kai net ir stambūs būvio daiktai daromi prastos kokybės bei deformuojami, daromi vienadieniais, kad greičiau nusibostų, kad priverstų mus ir vėl pirkti. Gaila, kad tokia reklama užmaskuota straipsnio Delfyje pavidalu.

1. M. Pakalnis. Ar įsivaizduojame, koks bus daugiabučių renovacijos palikimas? (I) (91)

2. Urbanization and cardiovascular disease 

3. Are Young People Watching Less TV?

Spermos, ir ne tik spermos, problemos

Nuo 1989 iki 2005 vidutinio prancūzo spermatozoidų skaičius spermos tūrio vienete nukrito trečdaliu  (32,2 procento).  Dar blogiau, per tą patį laiką teisingai susiformavusių spermatozoidų dalis sumažėjo nuo 60,9% iki 52,8%*. Tai liūdna naujiena ne tik tiems, kurie tikisi sulaukti vaikų. Kažkas tyliai kenkia mūsų sveikatai net pačioje sveikiausiai gyvenančioje Europos šalyje.

Prisižiūrėjome serialų per televizorių ar kompiuterį. Visi norime gyventi taip gražiai, kaip gyvena tie, kurie irgi verkia, net  būdami turtingi. Daugelis iš mūsų atradome, kad jei atsisakysime mūsų protėvių sodininkavimo bei daržininkavimo, tai turėsime daugiau laiko lankytis svečiuose ir valgyti kafejuškėse. Bėda, kad tie valgį gaminantys kapitalistai taupo, naudoja daug chemikalų. Gamta prisitaiko ir ginasi, darosi atspari net bjauriausiems chemikalams. Reikia dar bjauresnių, norint nors kiek uždirbti žiaurioje konkurencijoje. Mūsų sveikata,  įskaitant spermos kokybę, tyliai prastėja, nes daugelis pesticidų turi estrogeninių ir anti-androgeninių bei kitų kenkiančių savybių ( PDF). Atliekame grandiozinį eksperimentą su tautos sveikata, bet nieko apie tai nekalbame.

• Yet another study suggests sperm numbers are falling in rich countries 87

Apie žemės drebėjimus, kuriuos galimai sukelia skalūnų skaldymas

Tas skalūnų skaldymas yra hidraulinis. Tai reiškia, kad jėga perduodama skysčiu. Skystis šiuo atveju yra vanduo. Kad tame vandeny neaugtų bakterijos, ir tų bakterijų plėvelės neužkimštų plyšius skalūnuose, per kuriuos turi išeiti dujos, ar nafta, į vandenį pridedama nuodų. Kai dujos ar nafta išeina, kartu išnešamas tas vandenėlis, kuriame dar ištirpsta giliai žemėje esančios radioaktyvios medžiagos.

Toks išsiveržęs atgal vanduo yra netinkamas biologiniams valymui, naudojant bakterijas. Toli vežti tą vandenį yra brangu, nes to vandens yra labai daug. Todėl Chevronai mėgsta tą vandenį suvaryti netoliese atgal į žemę ilgam saugojimui. Specialistai įtaria, kad tai sukelia žemės drebėjimus ten, kur didesni žemės drebėjimai būna retai, pavyzdžiui Oklahomoje, JAV, nes, taupumo sumetimais, to vandens suvaroma vienoje vietoje daug ir žymiai pasikeičia slėgis po žeme [1].

Šaunuoliai žemaičiai, mes dar patys nežinome, nuo ko jūs mus visus išgelbėjote.

1. Drilling Waste Disposal Suspected in a Spate of Oklahoma Earthquakes

By HENRY FOUNTAIN

Filmukas anglų kalba: Man-Made Quakes

Kaip mes pavertėme Lietuvą bananų respublika?

Kodėl leidžiame didžiulėms monopolijoms, valdomoms daugiausia svetimšalių, teršti mūsų žemę, vandenį ir orą, net žudyti mus vardan padidintų pelnų?

Aiškiai nesugebame sukurti šalyje pusiausvyros tarp priešingų jėgų. Šveicarų bendruomenės tokios tvirtos, kad atima iš superturtuolių net jų auksinius parašiutus. O mes, kaip ir Rusijos gyventojai, nesugebame įvesti net progresyvinius mokesčius. Butkevičiaus komunistai juos seniai siūlo, bet viena akimi žiūri, ką pasakys juos globojanti Maxima [1]. O Maximai šie mokesčiai nepatinka, todėl jų neįveda.

Bet yra prošvaisčių ir mūsų padangėje. Tauta griežtai atsisako atominės elektrinės referendume. Tik viena Rusijos išauklėta Grybauskaitė ir gausus Butkevičiaus [3] vadovaujamų komunistų būrys nesuvokia, kad atominio pragaro gimtinėje nebus. Žemaičiai kartu su gausiu rėmėjų iš visos Lietuvos komanda neleidžia sunaikinti klestinčius žemaičių ūkius dėl Chevrono skalūninių dujų pelnų ir otkatų saujelei parazitų Vilniuje [4]. Todėl tikiu, kad ir mes išmoksime tvarkytis gimtinėje.

_1. Socdemai siūlė iki 1 tūkst. litų mėnesio pajamas apmokestinti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu, o 1 tūkst. litų viršijančią atlyginimo dalį - 27 proc. tarifu.  (Socialdemokratai progresyvinius mokesčius siūlys)_

2. D. Grybauskaitė sąmoningai nemini referendumo dėl atominės

3. A.Butkevičius: „Dėl atominės elektrinės reikės dar vieno referendumo“

4. J.Valatka. Kolektyvinis verksmas dėl nuskriausto „Chevrono“

Ką reiškia dirbti?

Tai reiškia pagerinti arba bent kontroliuoti situaciją. Daug laiko kiekviename darbe užima surasti, kas šiame darbe yra svarbiausia ir susitelkti ties tuo. Jei to laiko neužtenka, praverčia Coursera ir kiti panašūs kursai, universitetai, korepetitoriai, mokytojai, mūsų srities specialistai, bendramoksliai ir bendradarbiai, konferencijos ar kokia nors šių pagalbos šaltinių kombinacija. Nereikia gailėti resursų tokios pagalbos atlyginimui, tai yra būtina kiekvieno darbo dalis. Skype padaro šią pagalbą prieinama bet kam bet kur.Galima konsultuotis Niujorko specialistų terpėje, pačiam būnant Londone. Reikia tik turėti pinigų ir mokėti šiuo atveju anglų kalbą. Pačiam viską išsiaiškinti yra pigiausia ir geriausia, bet reikia laiko.

Kaip galima sužinoti, ar gerai dirbame? Tik matuojant, ką padarome. Šeimos ūkio darbų geriausias matavimo būdas - suskaičiuoti pinigus atsargose. Pinigų ir atsargos padeda išvengti blogesnių darbų.  Sutaupytų pinigų kiekis parodo, kaip gerai dirbame, didindami skirtumą tarp pajamų bei išlaidų. Beje, geros pinigų atsargos padeda suvaldyti šeimos situaciją ligos ar krizės atvejais.

Daržininkystė bei sodininkystė, ypač Lietuvoje, padeda sutaupyti pinigus. Neveltui sakoma, kad auginti savo daržoves ir vaisius yra tas pats, kaip patiems spausdinti pinigus. Savo išaugintu maistu yra sveikiau maitintis. Daržininkystė bei sodininkystė duoda ypatingą papildomų pajamų šaltinį, nepriklausantį nuo mūsų vergvaldiškų ponų bei klientų įgeidžių. Ta nepriklausomybė žymiai sumažina stresą, didina mūsų sugebėjimą kontroliuoti bent dalį mūsų gyvenimo, kurią negali kontroliuoti ponai politikai, ponai darbdaviai ir ponai klientai. Kartu tai yra nebloga pramoga [1].

1. http://www.lrytas.lt/pramogos/zmones/nauja-a-zacharevicienes-aistra-sodininkyste-ir-darzininkyste.htm#.UqE7afRDuKA

Google ruošiasi robotais pakeisti krovėjus gamyboje ir prekių pristatyme [1]

Šių technologinių laimėjimų pagrindas - didieji duomenys [2] bei koreliacijos.

 Nejaugi dar yra žmonių, kurie galvoja, kad Lietuvos vaikams nereikia mokytis? Verta pasižiūrėti klipukus žemiau nurodytame straipsnyje [1]. Man juokingiausi buvo apie robotą, retkarčiais malonumo dėlei mėtantį siuntinius, ir apie robotus, vaikštančius ant dviejų kojų.

1.Google Puts Money on Robots, Using the Man Behind Android

2. Dideli duomenys: kas tai? 

 

 

Nesakau, kad pardavimai nėra verslas.

 Bet Maksimos daržovių skyriaus vadybininkas, už minimumą dėstantis daržoves lentynose, ir išleidžiamas į tualetą tik tada, kai niekas kitas nėra išleistas, nėra labai rimtas verslininkas.

Kaip pereiti į rimtų verslininkų gretas? Rimtai taupyti pinigus, išmokti dirbti su pinigais, kad prisidengti jais nuo kitų basakojų, treniruojančių šlapimo latakų sfinkterius, pardavėjų konkurencijos. Sfinkteris yra tas daiktas, kuris nutraukia šlapimo čiurkšlę, kai ji netyčia išsprūsta į kelnes.

Kam jau laikas bėgti iš čia?

Emigracija yra blogis, kai emigruoja ir negrįžta turtingi, jauni, sveiki, gabūs, išsilavinę ir iniciatyvūs. Mums reikia taip sutvarkyti aplinką, mokyklas, universitetus, mokslo tyrimų įstaigas, bei kitas darbovietes, kad kuo daugiau tokių žmonių liktų Lietuvoje, arba nors grįžtų namo. Nemokamas geras išsilavinimas jų vaikams, nemokamas geras medicininis aptarnavimas, žemas nusikalstamumas, aukštas kultūros lygis šalyje, geri uždarbiai, galimybė nesunkiai konkuruoti pasaulinėse rinkose, švari aplinka (Mazuroni, kur tu vėl įlindai?) - be viso to neapsieiname. Galvokime, kaip tai sukurti. Lazerių sukryžminimas su restrikcijos fermentais (neklauskite, ką tai reiškia) yra gerai, bet mažoka.

Tačiau būkime realistai. Išsilavinimas Lietuvoje šiandien yra palyginus prastas. Geriausias mūsų universitetas (VU) yra blogesnis, negu šeši šimtai pasaulio universitetų, (1 pav.) [1]. Dar blogiau, turime daug Lietuvoje ir to talentingo, bet skurstančio, jaunimo, kuriems mūsų lietuviškas išsilavinimas yra pernelyg brangus [2]. Nekarstykime jiems propagandinių makaronų ant ausų. Skurstantiems sunku konkuruoti su korepetitoriais apstatytais [3], nusirašinėjančiais [4], kyšius duodančiais[5], turtingesniais. Lietuvių tautai yra žymiai geriau, jei gabus, bet neturtingas, jaunimas emigruoja ir atskleidžia talentą ten, kur yra geresnė tvarka, geresnis bei pigesnis išsilavinimas, mažiau nusirašinėjimo bei kyšių. Džiaukimės jų pasiekimais, atsiųstais pinigais, pasidalinta patirtimi.

1 pav. Harvardo universitetas JAV, vienas iš geriausiųjų pasaulio universitetų.

Jei kas tikitės, kad tokie krokodilai, kaip Maxima, užkariaus Lietuvai pasaulį, tai tragedija Maximojeir viskas, kas buvo prieš ją [6] verčia pakeisti nuomonę. Tokie krokodilai yra tingūs ir godūs, naikinantys visa, kas kruta, bei teršiantys Lietuvos vardą pasauly [7]. Gal kam gražiai atrodytų gabus Lietuvos jaunimas, vargstantis už grašius prie jų kasų, bet tai irgi yra nerealu. Nesistenkime aukoti Maximai talentus, nėra dėl ko.

Sukurkime Lietuvoje sąlygas tiems talentams, kurie gali čia atsiskleisti. Padėkime tiems talentams, kuriems yra geriau emigravus. Įstatymai, draudžiantys raginimus emigruoti [8], atiminėjantys pilietybę iš emigrantų [9], yra nukreipti prieš lietuvių tautą, nes trukdo klestėti mūsų jaunimui globaliame pasaulyje, trukdo mums išlaikyti vienybę [10]. Naivu tikėtis, kad be lietuvių vienybės išgyvensime, kaip tauta, tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje šiais neramiais laikais [11].

1. Kur pasauliniame reitinge nutūpė Lietuvos universitetai 

2. _...brangiausiai – 13,8 tūkst. Lt per metus – kainuos tarptautinio verslo ir komunikacijos studijos ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Daugiau nei 12 tūkst. Lt teks pakloti už odontologijos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, trečioje vietoje – vėl ISM: 11,4 tūkst. Lt už ekonomikos studijas._ 

Studijos: pigiausios ir brangiausios 

3. _Tai, kad korepetitoriai Lietuvoje paklausūs, rodo ir daugybė skelbimų internete, siūlančių papildomą specialistų pagalbą. Ypač daug matematiką, anglų ir lietuvių kalbas bei istoriją papildomai mokančių korepetitorių_ 

Korepetitoriai: svari pagalba ar blogas įprotis? 

4. _TILS tyrimo duomenimis, Lietuvoje nusirašinėja  88 proc. moksleivių ir 72 proc. studentų. 14 proc. moksleivių ir 16 proc. studentų yra pirkę rašto darbus._ 

Nusirašinėjimas - ne problema? – „Transparency International 

5. Trisdešimt trys procentai Lietuvos studentų apklausoje prisipažino,kad duoda kyšį.  

Kyšininkavimas 

6.R.Bogdanas.Virš„Maksimos“ tik dangus 

 

7. „Maxima“ vadovų bandymai suvaldyti krizę 

8. Už raginimą emigruoti – tūkstantinės baudos 

9. T.Antanaitis. Dviguba pilietybė – kas draudžia? 

10. Lietuvos diasporos potencialo panaudojimas, 93 psl.

11. M.Draghi: euro zonos ekonominės problemos kelia didelę grėsmę 

Kas kaltas dėl nelaimės Maximoje?

Tokios nelaimės dažniausiai turi bent kelias priežastis,  kad taip greitai būtų sunaikintos apsaugos priemonės ir žūtų tiek žmonių. Kokios priežastys jau yra žinomos dabar:

1. Gobšumas. Tai pasireiškia žmonių be tinkamos kvalifikacijos samdymu ir inžinierinių sprendimų nepatikimumu [1]. Tai pasireiškia signalizacijos suveikimo ignoravimu. Tai pasireiškia trukdymu kasininkams ir pirkėjams palikti Maximą, kol visų Maximos pinigėlių saugumas neužtikrintas. Maximos savininkų vieta yra  kalėjime už žmogžudystes. Motyvas - gobšumas. Papildomi Maximai vadovaujančių žmonių pareiškimai apie visišką Maximos nekaltumą tik didina audringą politinę reakciją [2].

2. Nusikalstamo valdžios taupymo politika. Inspektorius išveja iš darbo, kad nereikėtų mokėti jiems atlyginimus. Atsistatydinti turi ne tik premjeras. Visą valdžią, atsakingą už perdėtą, žmonėms gyvybes kainuojantį, taupymą, reikia pakeisti.

O taip. Samdyk, ką nori. Statyk, ką nori. Už viską atsakys inspekcija... kurią Latvijos valdžia, besiverždama prie euro politiniais sumetimais, atleido iš darbo. O Maxima yra šventa ir nekalta.


1. „Maxima“ griūtį Rygoje tiriantys ekspertai rado šiurkščių klaidų 
2._„Vilniaus prekybos" vadovė J. Bivainytė ketvirtadienį, duodama interviu BNS, pareiškė, jog „Maxima" nekalta dėl žmonių žūties Rygoje. Ji tikino, kad prekybos tinklas padarė viską gerai, jis prisiėmė atsakomybę, kuri net pranoksta jo galimybes._ 

(Po skandalingų pareiškimų: kas laukia „Maximos“ Latvijoje?)

Ar tikrai tik Jamam, tikrai visai nieko nejaučiam?

Tragedija Maksimoje.

Tą pačią savaitę toje pačioje Maksimoje vyksta nuolaidų festivalis Jamam.

Karvutės ir realistiškesnė pensijų schema

Tai, ką pinigų maišai (skandinavų bankai) siūlo lietuviams dabar, kaip papildymą Sodrai, nėra realistiška. O kas, jei išėjimo į pensiją metu bus didelė krizė? Visa pensininkų karta mirs nuo šalčio civilizuotame Europos Sąjungos krašte?

Švedija ir Latvija turi pensijinius planus, kuriuose kiekvienas darbuotojas gauna atskirą sąskaitą ir gali matyti, kiek maždaug pensijos jis galėtų gauti iš tos sąskaitos. Dalis tos pensijos yra garantuota, o dalis tos pensijos priklauso nuo gyvenimo trukmės ateityje ir kitų dalykų [1].

Gal komandiruojam mūsų valdančius ponus į Latviją pasimokyti? Tai, aišku, ne Australija, sekretorės neįdegs  saulėje, bet šviežių aukštos kokybės latviškų saldainių, meiliai vadinamų Karvutėmis, ten jie tikrai nusipirktų. Tik, aišku, reikia vengti Maksimų...

1. http://www.economist.com/news/finance-and-economics/21590586-finding-better-way-deliver-pensions-get-big-or-die-trying

Tiesioginiai metano matavimai JAV atmosferoje duoda skaičius, kurie pusantro karto didesni, negu manyta iki šiol.

 Ypač daug metano Amerikoje išskiria dujų ir naftos gavyba. Trys valstijos, kuriose ši gamyba išvystyta labiausiai ( Kansas, Oklahoma, Texas ) išskiria ketvirtadalį viso JAV žmonių išskiriamo į atmosferą metano. Kadangi metanas yra dešimtis kartų stipresnis globalinio atšilimo veikėjas, negu anglies dvideginis, tai JAV dar teks spręsti šią metano atmosferoje problemą. Gerai, kad žemaičių ir jų draugų dėka, Lietuva dar neimportavo šio galvos skausmo iš JAV kartu su skalūnų dujų technologija [1].

• 1. Emissions of Methane in U.S. Exceed Estimates, Study Finds

Juk nesugebate susitvarkyti su didele daržine, nes esate pernelyg gobšūs

Monopolijų palaižūnams Lietuvoje:

Ar jūs vis dar norite, kad tokie žmonės statytų [1] ir eksplotuotų atominę elektrinę mūsų kaimynystėje? O juk neseniai Maksima turėjo statyti Lietuvos atominę elektrinę bei jai vadovauti... Saujelės degtinės prekybininkų fantazijos polėkiai yra beribiai. Gerai, kad Baltijos šalių žmonės jau supranta, kas yra kas [2].

Kodėl Lietuvoje negali būti Maksimos boikoto? Ar latviai mums jau nebe broliai? Ar mus nenaikina tos pačios monopolijos?

1. Veiksnys, kuris padėtų išvengti makabriškos kaimynų pamokos

2. Kokią pamoką gavome po tragedijos „Maximoje“? 

Kaip atiminėjama Lietuvos pilietybė iš emigrantų?

Tyliai, kad nekiltų pasipiktinimo tarp mūsų, likusių Lietuvoje. Šimtai žmonių, iš kurių kasmet atimama pilietybė, minimi tik straipsniuose anglų kalba. Mūsų neva tai nepriklausomoje, neva tai patriotinėje, spaudoje - tyla, nors šis skandalingas atiminėjimas kenkia gimtinei.

Kokia teisinė atiminėjimo priedanga? Naivi melo dūmų uždanga. Pagal Konstitucijos 12 str. 2 d. Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik įstatymo numatytais atskirais atvejais. Saujelė monopolijoms parsidavusių teisininkų nuolat tvirtina, kad atskiri atvejai negali būti paplitę, turi būti reti. Logika demaskuoja šiuos monopolijų melagius. Tarp emigrantų jau dabar yra du atskiri atvejai: tie, kurie, paimdami kitos valstybės pilietybę, atsisakė Lietuvos pilietybės, ir tie, kurie Lietuvos pilietybę brangina. Niekas negali įrodyti kad tai nėra du atskiri atvejai.  Atsisakiusiųjų Lietuvos pilietybės yra dauguma. Tie, kurie brangina Lietuvą, užsitarnauja mūsų palankumo. Bent jau netrukdykime žmonėms, mylintiems Lietuvą, tarnauti Tėvynei.

Pokario metais emigravę lietuviai pilietybės nepraranda, nors jų yra daug. Kodėl? Nes tai yra privilegijuotas atskiras atvejis. Privilegiją šiuo atveju suteikia mūsų valdžia. Mūsų valdžia laužo Konstituciją ir, kai nori, pilietybę atima.

Ką galime padaryti praktiškai? Nebalsuoti už Dalią Grybauskaitę, jei ji vėl panorės tapti Prezidente. Ji dabar yra vienintelė kliūtis lietuvių vienybei. Klausinėkime ir kitų kandidatų, ar ir jie, mėgdžiodami Valdą Adamkų ir Dalią Grybauskaitę, taip pat vetuos įstatymus, draudžiančius iš lietuvių atiminėti Lietuvos pilietybę.

Mūsų ekonomika negali be burbulų arba didelės infliacijos?

Žymūs JAV ekonomistai Larry Summers [1] ir Paul Krugman atkreipia mūsų dėmesį, kad net statybų ir nekilnojamo turto spekuliacijų  sukelto ekonomikos burbulo metu bedarbystė nebuvo pernelyg maža, o tik normali, ir ekonomika augo tik normaliai, bet ne pernelyg greitai. Išvados: mes gyvename ekonomikoje, kurioje, jei darbo jėgos dydis neauga, ir nėra burbulo, tai nėra nei pakankamos paklausos, kad būtų galima tikėtis normalaus ekonomikos augimo.

Todėl normali mūsų ekonomika yra depresinė. Todėl žemos palūkanos už terminuotus indėlius yra norma, nors A.Maldeikienė dar tikisi pagerėjimo [2]. Todėl aukšta bedarbystė yra norma. Perskirstymas yra vienintelis būdas palaikyti ekonomikos augimą bei politinį stabilumą, kaip bebūtų tai bjauru mūsų moralistams, užaugusiems ekonomikos burbuluose [3]. Mes galime lengvai pasiekti tokį perskirstymą, padidindami infliaciją iki keturių procentų per metus Vakarų pasaulyje [4].

1. The video of Mr Summers' talk.

2. Kaip taupytų A. Maldeikien

3. Krugman: A Permanent Slump?

4. http://www.economist.com/blogs/freeexchange/2013/11/secular-stagnation 

Skalūnų gavyba naktį

Štai kaip atrodys skalūnų dujų gavybos vaizdelis naktį, kai didieji sunkvežimiai nebevažinės. Parodykit Mazuroniui, juk jis yra mūsų aplinkos apsaugos ministras.

Maisto kainų keitimasis

Stiprios karščio bangos padažnėjo dėl globalaus atšilimo. Tai reiškia, kad mes negalime pasakyti tiksliai, kokia yra kiekvienos karščio bangos priežastis, bet galime pasakyti, kodėl karščio bangos darosi dažnesnės.

Įrodyta, kad tos karščio bangos nepatinka augalams ir gyvūnams, todėl pasirodo  staigūs maisto kainų šuoliai į viršų.

Paskaičiuota, kad šiame šimtmetyje globalus atšilimas sumažina maisto gamybą iki dviejų procentų kiekvieną dešimtmetį, tuo tarpu poreikis maistui auga iki keturiolikos procentų per dešimtmetį [1].

Todėl maisto kainos auga. Maisto trūkumas kelia nestabilumus politikoje, todėl gyvenimas yra vis mažiau saugus ir įdomesnis.

1.Panel Says Climate Change Poses Risk to Food Supplies

By JUSTIN GILLIS

Moterų reikalavimai vyrų išvaizdai neturi tvirtų šaknų realybėje

Moterims rodė kompiuteryje pakeistas vyrų nuotraukas. Svarbiausia patrauklumui yra žymiai platesni pečiai nei  juosmuo. Tai nulėmė tris ketvirtadalius vyrų patrauklumo. Žymiai atsiliko vyrų ūgis ir vyrų varpos dydis ramioje būsenoje. Kuo labiau šie trys bruožai buvo akcentuojami (net iki nesamų realybėje), tuo labiau tokios vyrų karikatūros patiko moterims [1].

O aš vis stebiuosi, kai retkarčiais mūsų pensininkės nubalsuoja už fantazuotoją A.Kubilių ir jo partiją. Nėra ko stebėtis, juk moteriškas skonis neturi tvirto pagrindo realybėje.

• 1.Women’s expectations of the opposite sex are at least as unrealistic as men’s 

Lietuvoje žurnalistinę etiką sunaikina stambus verslas

Vakaruose spauda labai stengiasi, kad lengva būtų suprasti, kur yra tikra publikacija, o kur yra komercinė kompanijų apmokėta reklama.  Kadangi žmonės mažiau pasitiki reklama, tai reklamos pristatinėjimas, kaip įprastų publikacijų yra tikras skaitytojų apgaudinėjimas, kurio Vakaruose leidiniai stropiai vengia. Deja, Lietuvoje yra žymiai blogiau. Štai pavyzdžiai:

D. Kuzmickas. Išeinantys į pensiją II pakopos dalyviai – realūs pavyzdžiai

Taip atrodo vieno iš komentarų skyriaus straipsnių pavadinimas Delfyje.  Turėtų būti objektyvi nuomonė. Bet taip nėra. Galite paspausti pele šį pavadinimą ir įsitikinti, kad realiai tai yra nuobodi reklama, kurią darbo metu parašė Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius (jį matome nuotraukoje prie straipsnio pavadinimo (atkreipkite dėmesį į Danske Bank reklamą nuotraukoje.  Šitie ponai gauna dvi reklamas vienoje vietoje už tuos pačius pinigus).  Darius Kuzmickas pardavinėja šiiame reklaminiame darbelyje Danske banko įsteigtus antros pakopos pensijinius fondus, kurie garantuotą Sodros pensiją paverčia Sekundės lygio afera. Kauno diena irgi įdėjo šią reklamą nuomonių skyriuje [1].

Vakaruose spauda labai stengiasi, kad lengva būtų suprasti,kur yra publikacija, o kur yra reklama.  Kadangi žmonės mažiau pasitiki reklama, tai reklamos pristatinėjimas, kaip įprastų publikacijų, yra skaitytojų apgaudinėjimas, kurio Vakaruose leidiniai stropiai vengia. Kaip pinigai eina šioje reklamoje (į ką strėlė nukreipta, tas gauna pinigus):

Danske bankas --> Delfis

Būna ir sudėtingesnės pinigų perdavimo schemos Lietuvos žurnalistikoje. Štai būdinga:

Monopolija --> Politikas --> Delfis

Konkrečiai:

Chevron ir Hitachi -->politikas Kęstutis Daukšys, Seimo Darbo partijos frakcijos narys  --> Delfis

Štai šis Kęstučio Daukšio straipsnis:

K. Daukšys. Kaip „Chevron“ įsikūrė Ukrainoje, o mes skaičiuojame padarytas klaidas 

Jei paspausite pele K.Daukšio straipsnio pavadinimą, tai įsitikinsite, kad tai ir vėl primityvi Chevron ir Hitachi apmokėta komercinė reklama, nelauktai atsidūrusi nuomonių skyriuje.

Kodėl Delfis mus apgaudinėja, pakišdamas tendencingą reklaminį melą nuomonės pavidalu? Nejaugi tik dėl Judo sidabrinių?

1.Kaupimas pensijai, arba realūs pavyzdžiai

Vėl iškyla pasiūlymas mokėti kiekvienam piliečiui nuo skurdo apsaugančias pajamas

Mokama apie 40 procentų nuo vidutinio atlyginimo nepriklausomai nuo to, kiek kas uždirba, ar gauna iš investicijų. Kai šis būdas buvo išbandytas Kanadoje, vaikai pradėjo geriau mokytis, sergamumas krito, bet žmonės nepradėjo mažiau dirbti. Toks būdas kompensuotų kompiuterizacijos ir globalizacijos sukeltą nepelnytą darbo kainos nuosmukį.Šis būdas turi šansų išplisti po visą Europą, nepriklausomai nuo šveicarų referendumo rezultatų.

Toks būdas išspręstų ir daugelį politinių Europos Sąjungos problemų. Sumažėtų ekstremizmas, palaikomas jaunimo nedarbo ir skurdo. Išnykus armijai biurokratų, kurie dabar rūpinasi paramos vargšams paskirstymu, sumažėtų priešprieša tarp kairiųjų, kurie tą biurokratiją globoja, ir dešiniųjų, kurie svajoja tą biurokratiją sumažinti. Malonus priedas - nereikėtų išlaikyti tą biurokratų armiją.

1. Switzerland’s Proposal to Pay People for Being Alive

Kubiliaus studijų reformos padariniai

Sutapimas? Kaune studentas dingo praradęs nemokamą vietą akademijoje

Nauja bėda - nesužinosime, kodėl sustorėjome

Vokietijoje vis dar masiškai naudojami antibiotikai gyvulių auginimui. 2012 metais tam buvo sunaudota daugiau negu 1600 tonų tokių vaistų, tame tarpe ir tokių, kurie naudojami žmonių gydymui [1]. Žinant, kad taip atrenkami antibiotikams atsparūs mikroorganizmai, kad antibiotikų liekanos maiste paveikia mūsų kūno mikroflorą, o nuo mūsų mikrofloros priklauso net mūsų polinkis sustorėti, tai yra grėsminga naujiena.

O mūsų gyvulėliai Lietuvoje kaip užauginami? Mes nežinome ir nesužinosime. Juk neturime jokios spaudos laisvės, nors tą laisvę deklaruojame garsiau, negu komunistai deklaruodavo jų valdymo laikais. Tegyvuoja lietuviškas diktatūros ir laukinio kapitalizmo darinys, baisesnis, negu komunistinėje Kinijoje.

1. Deutschland setzt weiter massiv Antibiotika in Tiermast ein

Stresas, jei nekontroliuoji nei vienos tavo gyvenimo srities

Pažįstu vieną emigrantę. Augina vištas. Vieną neseniai papjovė. Sodina bulves. Gailisi, kad jos mieste neleidžia laikyti karves, o kiaules leidžia laikyti tik šuniukų vietoje, neleidžia skersti. Svajoja auginti triušius. Tai emigrantė, svetimoje šalyje, bet turinti vietinį aukštąjį išsilavinimą ir gerą darbą. Jos skirtumas tarp pajamų bei išlaidų yra didesnis, negu bet kurio iš jūsų. Ir jos vaikas sočiai gauna vištų mėšlo mikroorganizmų, kad apsaugoti to vaiko imuninę sistemą nuo alerginių reakcijų.

Jūs turite galimybę naudotis senelių sodais ir tėvų žemės sklypais. Dar tarybiniais laikais Antakalnyje, netoli nuo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto ganydavosi arklys. Niekas nieko nedraudžia. Bet jūs nieko neauginate ir nesvajojate auginti.

Ką prarandate? Ne tik galimybę valgyti sveikesnį maistą, kuris užaugintas be rinkos spaudimo verslininkui, norinčiam išgyventi žiaurioje konkurencijoje. Svarbiausia, kad jūs neturite gyvenimo srities, kurioje esate patys sau šeimininkai. Viskas priklauso nuo sekančio pirkėjo ar viršininko. Nieko gyvenime nekontroliuodami, pergyvenate didžiulį pastovų stresą. Iš to išplaukia didžiulis nuovargis ir dar daugiau sveikatos problemų. Be to, visiškai priklausote nuo pinigų ir civilizacijos funkcionavimo. O civilizacijos funkcionavimą gali nupūsti tiesiog vėjas, kaip uraganas Filipinuose. Išvis, visuomenė skaldosi panašiai, kaip feodaliniais laikais. Elitas atsiskiria nuo kitų ir užsisklendžia savyje. Lietuvoje  jau dabar nėra šiuolaikinės civilizacijos. Vien STT atliekamos kratos žurnalistų namuose parodo, kad civilizaciją turim tik plepalų lygyje.

Kodėl nieko neauginate? Neturite laiko, nes ieškote internete idėjų, kad greitai praturtėti? Idėjos be pinigų nieko nereiškia. Na, o ta pažįstama emigrantė? Moterys praktiškesnės, nelabai pasitiki idėjomis. Ir ji jau turi pinigų, kurių taip trūksta daugumai moterų Lietuvoje. Todėl gali pagalvoti ir apie kitų poreikių patenkinimą.

Pastovus daugelio priedainis yra, kad mažas daržas,ar mažai vištų yra neverta prasidėti. O mintyse laikoma turtingo tėvelio, skurdaus tėvelio knygos [1] idėja: susikaupk ties spekuliacijomis, tik taip pasieksi pinigų ir valdžios. Realiai spekuliacijos buvo gerai statybų burbulo metu,o dabar nėra nei pinigų, nei valdžios spekuliantams. Ir nedidelis daržas leidžia visą vasarą nepirkti pomidorų, kurie, jei skanūs, yra gana brangūs.

Svarbiausia, net nedidelis daržas ar vištų pulkelis duoda žinių, be kurių neįmanoma prasimaitinti sunkesniu metu. Todėl net nedidelis daržas sumažina stresą šiais neramiais krizės laikais. Net nedidelis daržas, paimdamas  nedaug mūsų laiko, žymiai pagerina mūsų sveikatą, padidindamas mūsų pasitikėjimą mūsų sugebėjimais ir sumažindamas stresą. Turtingam tėveliui, skurdžiam tėveliui [1] šito nesuprasti. Kiyosaki pasekėjai protestuoja:

Kijosaki čia yra ne prie ko. Bet, kai praturtėsiu Kijosaki metodu, tai pirksiu milijonus kainuojantį sklypą Vilniuje ir tada auginsiu daržoves.

Nejaugi? Visur ir visada yra žmonių,kurie jau turi sklypus prie namų, bet dėl sveikatos ar dar kokių problemų negali tuose sklypuose dirbti. Paklausk kaimynų,  bendradarbių, verslo partnerių, vienu žodžiu, žmonių, kurie tavimi pasitiki, jei tokių dar kiek liko. Dalį nuomos kainos galima sumokėti daržovėmis, uogomis ir gėlėmis. Gero derliaus.

1. Robert Kiyosaki

Kas kaltas?

Alergijų epidemija miestuose, astma, uždegimų paskatinta vėžio liga ir rimtos kraujagyslių ligos rodo, kad kažkas yra negerai su naujuoju gyvenimo būdu. Pasirodo, kad gyvulių mėšle esantys mikrobai skatina imuninę sistemą raminančių ląstelių formavimąsi mūsų organizme. Net jei ne nuo vaikystės, bet vėliau gyvenime pradedame dirbti žemės ūkio darbus, tai naujos alergijos neatsiranda, nors senos išlieka [1].  Dabar, kai jūs patys, jūsų vaikai ir anūkai kankinsitės nuo uždegimų sukeltų problemų, tai bent žinosite, kad jūsų malonaus ir lengvo darbo paieškos tas problemas sukėlė. Nemokamų malonumų nebūna.

1. A Cure for the Allergy Epidemic?

By MOISES VELASQUEZ-MANOFF

Ko dejuoja lietuviškas verslas?

Nepraeina dienos, kad nepasirodytų reikalavimų palengvinti įvažiavimą į Lietuvą. Va ir A.Kubilius siūlo vogti talentus iš Rytų [1].  Lietuviškame versle nerimas kyla. Juk kai prasidėjo krizė, vadovaujami A.Kubiliaus, atleidome kvalifikuotus specialistus. Specialistai padūsavo, kad nori valgyti, ir emigravo. Nebeturim tų emigravusių specialistų.

Vokiečiai neatleido tokių žmonių krizės įkarštyje. Juk kiekviena krizė kada nors baigiasi. Atvirkščiai,  Vokietijos valstybė pradėjo tiems, kuries neužtekdavo darbo, mokėti dalinę nedarbingumo pašalpą, kad darbuotojai galėtų darbo vietoje darbo laiku kelti kvalifikaciją. Vokiečių darbdaviai dalinai finansavo ir organizavo šiuo pratimus. Vokiečiai dabar turi nemažai specialistų. Kai krizės aštrumas sumažėjo, tie vokiečių specialistai dirba, sukuria vertę, moka mokesčius. Ten visiems gerai, ir, kaip toliau matysime, bus dar geriau.

O mums? Klausome A.Kubiliaus idėjų. Bet kaip mes pavogsime Rytų specialistus? Juk Europos Sąjungos darbo rinka yra viena. Mums emigravusieji lietuviai specialistai jau nebedirba, todėl neturim pinigų mokėti padorius atlyginimus jokiems specialistams. Jei žmogus iš Rytų panorės dirbti Vakaruose, tai jis neužsuka į žemų atlyginimų Lietuvą, o važiuoja tiesiai į aukštų atlyginimų Vokietiją, kur nėra tokių individų, kaip A.Kubilius, kurie krizę paverčia verslo katastrofa ir ieško išeities, bandydami padaryti bėdą kaimynams.

Lietuvoje darbas smarkiai apmokestintas, o kapitalas yra apmokestintas mažai. Gal jau laikas normaliai apmokestinti verslus, iš tų mokesčių padaryti studijas nemokamas visiems. Tai įgalintų paruošti tiek specialistų, kad užtektų ir emigracijai, ir mūsų verslams? Nejaugi vis dar naiviai tikimės, kad, jei nevogsi, prakaituosi - nieko neturėsi?

1. A. Kubilius. Neapleidžia svajonė gyventi Lietuvoje, kuri būtų tokia pat sėkminga kaip Švedija 

Vokietija uždraudžia skalūnų dujų gamybą

Vokietija uždraudžia skalūnų dujų gamybą iki tol, kol nebus surasti būdai skalūnų dujas išgauti be kenkimo aplinkai [1]. Taip vokiečiai jungiasi prie prancūzų, kurie uždraudė skalūnų dujų gamybą dar anksčiau. Šaunuoliai žemaičiai ir jų sąjungininkai, jūs apsaugojote mus nuo Europos Sąjungos baudų už aplinkos teršimą, kurias didžiosios Europos Sąjungos šalys greitu laiku įves.

Net JAV, kur žmonės daugiau prisižiūrėjo į skalūnų dujų gamybą, 49 procentai yra prieš skalūnų dujų gamybą, 44 procentai - už, ir skalūnų dujų gamybos priešininkų skaičius greitai auga. Atskiri miestai referendumais uždraudžia skalūnų dujų gamybą [2].


1. New German Government Would Put Moratorium on Fracking-Party Officials

• 2. Colorado Cities’ Rejection of Fracking Poses Political Test for Natural Gas Industry

Ar tikrai mes norime euro?

Jei mes pakeičiame litą euru, tai tokiu būdu paremiame Vokietijos ekonomiką, kuri, eksportuodama daugiau, negu importuodama, klesti kitų valstybių sąskaita. Juk vokiečių markė dabar būtų žymiai brangesnė, negu yra euras, todėl vokiečių eksportas dėl tokios superbrangios markės būtų žymiai brangesnis, negu yra dabar, ir todėl vokiečių eksportas būtų žymiai mažesnis.

Jei išlaikome laisvę atrišti litą nuo (vokiečiams naudingo) euro krizės sustiprėjimo atveju ir leidžiame kristi lito vertei, kaip lenkai leidžia kristi zlotui, tai yra blogai vokiečiams, nes mūsų eksportas gali lengviau konkuruoti su Vokietijos eksportu. Tokiu atveju yra gerai mums visiems, nes stiprinamas mūsų eksportas [1].

Na, o kolkas mes galime dar kurį laiką paremti tuos, kurie prisiskolino eurais.Bet ta parama gali baigtis, žiūrint, kokia tokios paramos kaina. Juk mums reikia išsaugoti mūsų eksportą ir šalies ekonomiką. Tokiu atveju reikia atrišti litą nuo euro, net jei tai yra labai skausminga kai kuriems šalies ekonomikos veikėjams, kurie prisiima pernelyg daug rizikos didelių skolų eurais pavidalu. Jei litai atpinga, kaip jie gali atiduoti skolas eurais, gaudami pajamas pigesniais litais?

1. Euras, Lietuva ir JAV

Visi antrosios pensijinės pakopos dalyviai gausite per anuitetą

Seniai bandau suprasti, kaip apgaus tuos, kurie iš Sodros pinigus sukišo į privačius pensijinius fondus. Pagaliau paaiškėjo. Šie nelaimingieji privalės kiekvienas pirkti anuitetą. Sumoki didelę sumą pinigų ir  po to gauni reguliarias išmokas. Pasirodo, kad anuitetą tvarkančios kompanijos gali bankrutuoti, ir tie anuitetai nėra valstybės garantuoti:

_Be to, pensijų kaupimo privačiuose fonduose laikotarpiu nuo bankroto žmogus yra apdraustas įstatymais.Tačiau jau išėjęs į pensiją, kada jis turės įsigyti anuitetą, nuo anuitetą pardavusios bendrovės bankroto jis nėra apdraustas [1]._

Štai kaip gali padaryti Sekundės tipo sukčiai: 

Įsteigti anuitetą tvarkančią kompaniją, pinigus pervesti į Bahamus, bankrutuoti ir toliau gyventi šiltuose kraštuose be rūpesčio. Tokia primityvi idėja, bet jos užtenka. Primityvius žmones apgauti nesunku. Jūs paliksite tuos pinigus vaikams, bet ne jūsų. Kol dar galite, neškite kudašių atgal į Sodrą. Valdininkas su jauna sekretore Bahamuose yra retas, bet kiekvieną normalų žmogų piktinantis vaizdas. Visi pykom, matydami A.Kubilių už mūsų valstybės pinigus važinėjantį su jauna sekretore dviračiu Kalifornijoje. Bet tas prakeiktas valdininkas gali pagrobti tik komandiruotei (nors ir brangiai) skirtus pinigus.O mūsų privatūs sukčiai, vadinami verslininkais, moka išnešti visus pinigus, kiek tik mes jiems perduodame į rankas.

Paprastai kalbant, jei surinksi padoresnę sumą pinigų antroje pakopoje, tai pasiimti tuos pinigus tau valdžia neleis. Turėsi atiduoti tavo pinigus draudimo bendrovei, kuri tam tikrą laiką kas mėnesį tau mokės priedą prie pensijos. O kai surinks daugiau pinigų iš tokių, kaip tu, tai tie draudimo bendrovės veikėjai pabėgs su visais tais pinigais, kaip jie visi Lietuvoje daro. Valdžia tau nieko nekompensuos, nes nenori tokios rizikos. Kam tau rizika, kurios nenori valdžia?

Mažas pajamas turintiems ir greitai į pensiją išeinantiems, kurie atleisti nuo pareigos pirkti anuitetą, specialistai visiškai nepataria investuoti į antrąją pakopą, nes jie tik praras tas investicijas. Gaus grynais nulį visai be apgavysčių.
Pinigai, aišku, niekur nedingsta, nes nusėda fondų valdytojų kišenėse. Pacituokim tipišką kk komentarą:


_Kaip gražiai suokiama , jie manipuliuodami su antra pensijų pakopa  iš manęs pasisavino 25 tūkst. litų . Juokingai gavosi - mano įneštus realius pnigus pavertė investiciniais vienetais, o jų vertę sumažino per 3 metus 30 procentų ir dar lupo už taip vadinama aptarnavimą kiekvieną mėnesį, nuskaitydami tuos investicinius vienetus, ir taip vien jų aš netekau 2 tūkst. vienetų. Aišku pinigai niekur nedingo, tik jų kišenėse nusėdo . Juos reikia sodinti į kalėjimą o ne teikti nemokamą finansinę paramą, atimant iš Sodros lėšas. Pamatęs tai, bandžiau likučius atsiimti, nes dar po kelių metų tų investicinių vienetų būtų nebelike nei vieno . Aš juos galiu vadinti tik žulikų vardu, nes mane jie apvogė [2]._

1. S. Jakeliūnas: paprastam žmogui apsispręsti dėl pensijos - neįmanoma  (15)

2. (23)

Warning labels for safe stuff [1]

The tittle of this piece does not add up. If genetically modified food is so safe, what does have Monsanto to hide from me? Why not to give  a chance for me to know what I eat, and how do I feel after eating the GM food? I might love the feeling and come back for more. I like  mostly vegetables that I grow myself and wild-caught (better by myself) fish. No unnaturally recombined genes there. How does the  food with the unnaturally recombined genes taste? Nobody knows. Nobody is able even to try. Nothing good in that.

The vegetables do not work so well in GMO edition. The majority of fresh fruits and vegetables on the market are not genetically engineered. No luck there.It seems, that we have mostly "Frankenstein" people, no "Frankenstein" vegetables

USDA approved voluntary GMO-free label. Since the label is voluntary, it is not dependable. If you want the label, then you stick it on. Most food producers do not care. Again, no luck there. I would suggest "Frankenstein" food-free label. That would work better in marketing and would be more popular with the food producers and consumers.

1. http://www.economist.com/comment/2201780#comment-2201780

Ar tinka mums angliška studijų apmokėjimo sistema?

Angliška studijų apmokėjimo sistema yra paprasta: visi, išskyrus elgetas, sumoka visą kainą už savo studijas. Angliškos aukštosios mokyklos yra geriausios Europoje ir vienos geriausių pasaulyje. Todėl angliškos aukštosios mokyklos gali eksperimentuoti su radikalia studijų apmokėjimo sistema ir išsilaikyti po saule.

Mūsų aukštasis išsilavinimas yra vienas iš blogiausių pasaulyje. Įvedus visuotinį studijų apmokėjimą, mūsų universitetų greitai neliks. Ar to mes siekiame? Nejaugi niekam nerūpi lietuvių kalba ir kultūra?

Nepamirškime ir teisingumo. Kaip čia išeina, kad vieni moka, kiti nemoka... Pastatykime mūsų profesionalėjančius karius su ginklais visuose išvykimo iš Lietuvos punktuose ir rinkime mokestį už mokslą iš visų, kurie gavo išsilavinimą neteisingai (atsiprašau, nemokamai). O jei pinigų neturi, tai tegu atidirba mūsų siuvyklose ir restoranų virtuvėse. Galų gale mes, vargšai verslininkai, bent vergų turėsime sočiai. Galėsime šiek tiek laisviau pagyventi, jei  kvalifikuotas gabus jaunimas net visai išnyks.

O ir Egidijui Kūriui šios idėjos patiks. Tai yra svarbiausia, juk mes turime tiek laisvių, garantuotų Konstitucijoje, kiek Egidijus Kūris mums leidžia. Kas Egidijų Kūrį išrinko? Moterys, nes Egidijaus Kūriaus kaklaraištis yra labai kuklus. Kokios tokios moterys? Dalia Grybauskaitė (ta, kurios paslaptys yra KGB archyvuose) ir Olga Suprun. Jos abi yra iškalbingiausios, radikaliausios, joms prarasti nėra ko, todėl jos mus ir valdo.



E. Kūris pas D. Grybauskaitę: yra viena didžiulė problema

Kur emigruoja mūsų geriausi abiturientai?

Kur geresnė studijų kokybė ir mažesnė kaina. O kur taip yra? Ogi beveik visur Europos Sąjungoje:


_„Mes pasisakome už studijų sąlygų pagerinimą, nes dabar 55 proc. nemoka už studijas, 45 proc., moka, studijų kaina viena didžiausių Europos Sąjungos šalyse ir ta socialinė neteisybė, kuri tenka beveik pusei studentų, pasakysiu atvirai – man didelė gėda, kad turime tokią sistemą“, – dėstė viceministras R. Vaitkus [1]._

Pasveikinkime vienas kitą. Po Kubiliaus reformos atsidūrėme kvailiausių Europos universitetų lygyje: iš beveik pusės studentų lupame didžiulius pinigus, tuo išvaikydami visus, kurie gabesni ir gali kurti kitų valstybių ateitį. O galėtų kurti ateitį ir mums... Bet to tikrai nedarys.  Juk tik kvaili gali pasitikėti tuo, kad masinio nusirašinėjimo sąlygomis visada pasiseks nukonkuruoti visus kitus kurso studentus.

Kodėl mūsų universitetai taip daro? Ogi visi vagia, kodėl universitetams nors neužlaužti nežmoniškas kainas pusei Lietuvos? Tuo labiau, kad galima prisidengti Skrudžio lygio degeneratu Kubiliumi , kurio valdymo laikais įvestas kvailiausias pasaulyje išsilavinimo apmokestinimas.

1. Pasiūlė revoliucijas aukštajame moksle: trys pagrindiniai scenarijai

Už pienišką ir energetinę Lietuvos nepriklausomybę!

Pieno masė niekur nedingsta, ir iš niekur negali atsirasti to pieno daugiau. 2013 m. liepos–rugsėjo mėn. Lietuvos pieno supirkėjai iš šalies pieno gamintojų supirko  pieno  2,3 proc. mažiau nei 2012 m. liepos–rugsėjo mėn. Kodėl tiek mažiau per tokį trumpą laiką? Nėra durnių vergauti už tokias žemas pieno supirkimo kainas. Pienininkystės ūkių, laikančių iki 5 karvių, skaičius 2013 m. spalio mėn. 1 d., lyginant su 2012 m. spalio mėn. 1 d. duomenimis, sumažėjo 9,7 proc., o karvių skaičius šiuose ūkiuose – 8,1 proc. [1]. O mes pieno produktus mėgstam ir valgom, kaip visada. O eksportas į Rusiją sparčiai auga. 

Iš kur atsiranda papildomas pienas? Saujelė Lietuvoje dirbančių pieno perdirbėjų monopolijų superka pigius blogos kokybės pieno miltelius iš viso pasaulio [2]. Tuose pieno milteliuose yra ir plastikų komponentas, kenksmingas sveikatai, vadinamas ftalatu. Milteliuose yra ir žmonių išmatų priemaišos, duodančios nemalonų kvapą ir paliekančios būdingas išmatų bakterijų liekanas [3]. Sunku Rusijai įkišti tokius pieno produktus.

Ką galime padaryti? Valstybės lygiu paskelbti lietuviškų pieno produktų pardavinėjimą Rusijai kova už pienišką Lietuvos nepriklausomybę. Tik tokie lozungai sutraukia tūkstantines minias prie Rusijos ambasados. Išsaugojame perdirbėjų monopolijų pelnus, todėl toliau kyla politikų atkatai. Kiek Sekmoko išsaugotas poste visą paskutinį kubilinių valdymo laikotarpį Poderys [4] gauna iš estų už sutartį pirkti tik brangią estų elektrą, vengiant daug pigesnės rusiškos? O kiek pats Sekmokas ir jo viršininkas Kubilius, padarę energetinę nepriklasomybę tiek svarbia, kad patys į ją įtikėjo? Vardan tos Lietuvos...

Svarbus klausimas: nuo ko, tos lietuviškos monopolijos geidžia, kad lietuviškų pieno produktų prekyba taptų nepriklausoma? Kaip visada: nuo Putino, nuo Rusijos biurokratijos, nuo despotizmo - rinkitės patys, kaip monopolijos ir valdžia užgieda. Jie dabar yra mėlyno kraujo Europos Sąjungos demokratai su aristokratiniais polinkiais, ir jų prekyba prastokai kvepiančiu sūriu turi būti aukščiau visko.

Taigi, energetinė nepriklausomybė sėkmingai egzistuoja. Pieniški dantys juk irgi sėkmingai egzistuoja. Laikas juos parodyti pasauliui.

1. 2013 m. III ketvirtį Lietuvoje sumažėjo žaliavinio pieno supirkimas 

2. Rusijos tarnyba: lietuviškų pieno produktų importas 

3. "Rospotrebnadzor" pateikė rekomendacijas Lietuvos pieno produktų

4. Butkevičius kelia klausimą dėl atsakomybės Poderiui  

Būna geri chirurgai.

 Būna blogi chirurgai. Nuo blogų chirurgų darbo žmonės miršta arba daug ilgiau sunkiai serga. Tai patikrinta, filmuojant operacijas, jas nagrinėjant ir tikrinant sveikatos duomenų statistiką [1].  Pamokantys yra gero ir prasto chirurgų atliekamų operacijų filmukai [1]. Tai, kad daugelis jaunimo visai nekreipiate dėmesio į daktarų darbo kokybės klausimą, yra blogai jūsų artimųjų ir, greitu laiku, jūsų pačių sveikatai. 

Tokių dalykų žinojimas gali padaryti skirtumą tarp gyvenimo ir ankstyvos mirties. Jei žmogui visi chirurgai vienodi, tai to žmogaus ir nuo jo priklausančių mažųjų bei senesnių išgyvenimo šansai yra menki, bėdai atėjus. 

Ir ne tik geri chirurgai svarbūs. Daugelis numiršta dėl neteisingos diagnozės. Yra diagnostų, kurių diagnozės nustatymo logikos, užgniaužę kvapą, klausosi tūkstančiai tokių pat gydytojų-diagnostų konferencijose. Tai tikri asai diagnostikoje.

Kadangi žmogaus organizmas yra toks sudėtingas, tai daug tų negalavimų būna iš retų kategorijos. Dideliuose miestuose yra gydytojų, kurie dažnai gydo vieną kurią tokio reto negalavimo rūšį, yra patyrę tame, turi reputaciją. Mūsų atveju kaimyniniai dideli miestai yra Berlynas, Londonas ir Maskva. Reikia tų didmiesčių gydytojų patyrimu taip pat naudotis. Tuo labiau, kad ligonių kasos ir Lietuvoje rimtai gydymo išlaidų nepadengia, tenka duoti vokeliuse. Todėl geriausia duoti specialistui.

Neikite gydytis pas internete surastą daktarą, nežinodami jo darbo kokybės įvertinimo, kiek tai bekainuotų. Daktarų sąrašai iš interneto neturi nei praktinės, nei teorinės reikšmės.

1. A Vital Measure: Your Surgeon’s Skill