Iš kur atsiranda papildomas pienas? Saujelė Lietuvoje dirbančių pieno perdirbėjų monopolijų superka pigius blogos kokybės pieno miltelius iš viso pasaulio [2]. Tuose pieno milteliuose yra ir plastikų komponentas, kenksmingas sveikatai, vadinamas ftalatu. Milteliuose yra ir žmonių išmatų priemaišos, duodančios nemalonų kvapą ir paliekančios būdingas išmatų bakterijų liekanas [3]. Sunku Rusijai įkišti tokius pieno produktus.
Ką galime padaryti? Valstybės lygiu paskelbti lietuviškų pieno produktų pardavinėjimą Rusijai kova už pienišką Lietuvos nepriklausomybę. Tik tokie lozungai sutraukia tūkstantines minias prie Rusijos ambasados. Išsaugojame perdirbėjų monopolijų pelnus, todėl toliau kyla politikų atkatai. Kiek Sekmoko išsaugotas poste visą paskutinį kubilinių valdymo laikotarpį Poderys [4] gauna iš estų už sutartį pirkti tik brangią estų elektrą, vengiant daug pigesnės rusiškos? O kiek pats Sekmokas ir jo viršininkas Kubilius, padarę energetinę nepriklasomybę tiek svarbia, kad patys į ją įtikėjo? Vardan tos Lietuvos...
Svarbus klausimas: nuo ko, tos lietuviškos monopolijos geidžia, kad lietuviškų pieno produktų prekyba taptų nepriklausoma? Kaip visada: nuo Putino, nuo Rusijos biurokratijos, nuo despotizmo - rinkitės patys, kaip monopolijos ir valdžia užgieda. Jie dabar yra mėlyno kraujo Europos Sąjungos demokratai su aristokratiniais polinkiais, ir jų prekyba prastokai kvepiančiu sūriu turi būti aukščiau visko.
Taigi, energetinė nepriklausomybė sėkmingai egzistuoja. Pieniški dantys juk irgi sėkmingai egzistuoja. Laikas juos parodyti pasauliui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą