Stresas, jei nekontroliuoji nei vienos tavo gyvenimo srities

Pažįstu vieną emigrantę. Augina vištas. Vieną neseniai papjovė. Sodina bulves. Gailisi, kad jos mieste neleidžia laikyti karves, o kiaules leidžia laikyti tik šuniukų vietoje, neleidžia skersti. Svajoja auginti triušius. Tai emigrantė, svetimoje šalyje, bet turinti vietinį aukštąjį išsilavinimą ir gerą darbą. Jos skirtumas tarp pajamų bei išlaidų yra didesnis, negu bet kurio iš jūsų. Ir jos vaikas sočiai gauna vištų mėšlo mikroorganizmų, kad apsaugoti to vaiko imuninę sistemą nuo alerginių reakcijų.

Jūs turite galimybę naudotis senelių sodais ir tėvų žemės sklypais. Dar tarybiniais laikais Antakalnyje, netoli nuo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto ganydavosi arklys. Niekas nieko nedraudžia. Bet jūs nieko neauginate ir nesvajojate auginti.

Ką prarandate? Ne tik galimybę valgyti sveikesnį maistą, kuris užaugintas be rinkos spaudimo verslininkui, norinčiam išgyventi žiaurioje konkurencijoje. Svarbiausia, kad jūs neturite gyvenimo srities, kurioje esate patys sau šeimininkai. Viskas priklauso nuo sekančio pirkėjo ar viršininko. Nieko gyvenime nekontroliuodami, pergyvenate didžiulį pastovų stresą. Iš to išplaukia didžiulis nuovargis ir dar daugiau sveikatos problemų. Be to, visiškai priklausote nuo pinigų ir civilizacijos funkcionavimo. O civilizacijos funkcionavimą gali nupūsti tiesiog vėjas, kaip uraganas Filipinuose. Išvis, visuomenė skaldosi panašiai, kaip feodaliniais laikais. Elitas atsiskiria nuo kitų ir užsisklendžia savyje. Lietuvoje  jau dabar nėra šiuolaikinės civilizacijos. Vien STT atliekamos kratos žurnalistų namuose parodo, kad civilizaciją turim tik plepalų lygyje.

Kodėl nieko neauginate? Neturite laiko, nes ieškote internete idėjų, kad greitai praturtėti? Idėjos be pinigų nieko nereiškia. Na, o ta pažįstama emigrantė? Moterys praktiškesnės, nelabai pasitiki idėjomis. Ir ji jau turi pinigų, kurių taip trūksta daugumai moterų Lietuvoje. Todėl gali pagalvoti ir apie kitų poreikių patenkinimą.

Pastovus daugelio priedainis yra, kad mažas daržas,ar mažai vištų yra neverta prasidėti. O mintyse laikoma turtingo tėvelio, skurdaus tėvelio knygos [1] idėja: susikaupk ties spekuliacijomis, tik taip pasieksi pinigų ir valdžios. Realiai spekuliacijos buvo gerai statybų burbulo metu,o dabar nėra nei pinigų, nei valdžios spekuliantams. Ir nedidelis daržas leidžia visą vasarą nepirkti pomidorų, kurie, jei skanūs, yra gana brangūs.

Svarbiausia, net nedidelis daržas ar vištų pulkelis duoda žinių, be kurių neįmanoma prasimaitinti sunkesniu metu. Todėl net nedidelis daržas sumažina stresą šiais neramiais krizės laikais. Net nedidelis daržas, paimdamas  nedaug mūsų laiko, žymiai pagerina mūsų sveikatą, padidindamas mūsų pasitikėjimą mūsų sugebėjimais ir sumažindamas stresą. Turtingam tėveliui, skurdžiam tėveliui [1] šito nesuprasti. Kiyosaki pasekėjai protestuoja:

Kijosaki čia yra ne prie ko. Bet, kai praturtėsiu Kijosaki metodu, tai pirksiu milijonus kainuojantį sklypą Vilniuje ir tada auginsiu daržoves.

Nejaugi? Visur ir visada yra žmonių,kurie jau turi sklypus prie namų, bet dėl sveikatos ar dar kokių problemų negali tuose sklypuose dirbti. Paklausk kaimynų,  bendradarbių, verslo partnerių, vienu žodžiu, žmonių, kurie tavimi pasitiki, jei tokių dar kiek liko. Dalį nuomos kainos galima sumokėti daržovėmis, uogomis ir gėlėmis. Gero derliaus.

1. Robert Kiyosaki