Ar galima sukaupti riešutų gamybos verslui Lietuvoje, dirbant po pusę metų tik sezono metu veikiančiame krabų perdirbimo fabrike Norvegijoje [1]? Be abejonės, galima. Kokie privalumai? Geras uždarbis ir galimybė iškart investuoti Lietuvoje. Vietoje to, kad skursti ir svajoti gimtinėje, atsiranda šansas sukaupti pradinį kapitalą ir susipažinti su funkcionuojančia kapitalistine sistema Norvegijoje, o ne tik vargti su supuvusia pusiau feodaline sistema tėviškėje. Statant ir sodinant riešutmedžius Lietuvoje, pinigai iškart investuojami ir apsaugomi nuo infliacijos, kuri greit gali tapti daug didesnė, negu yra dabar.
Kokie pagrindiniai trūkumai? Klajokliškas gyvenimas, skirtingose vietose po pusę metų, sunkiai pritaikomas vaikų auginimui. Svarbu, kad norint būti sėkmingu versle, reikia turėti ne tik pinigų, bet ryšių ir žinių. Tam reikia arba mokytis, arba dirbti būsimame versle, šiuo atveju, riešutų gamyboje. Geriausia mokytis iš jūsų darbdavio klaidų, nes tai yra žymiai pigiau. Kadangi krabų patiekalų gamyba nėra tikėtinas verslas Lietuvoje, ryšiai, patyrimas bei žinios, įgytos Norvegijoje verdant krabus, vargu ar pravers.
Bet svarbiausias verslo dalykas yra suprastas šiame pavyzdyje teisingai: reikia paties užsidirbto ir todėl akylai saugomo startinio kapitalo. Šitas vyrukas tokį startinį kapitalą turės. Todėl turės ilgalaikį savo verslą. Amerikiečiai sako, kad toks žmogus yra vertas jo pinigų, nes jis labai norės ir galės juos apginti, kaip sunkiai paties užsidirbtus.
Verslininkas pirmiausia yra kapitalistas arba žmogus, gyvenantis iš įdarbinto jo kapitalo. Kol to kapitalo nėra, galvoti apie verslą ankstoka. Juk kol tą kapitalą sukaupsi, aplinka pasikeis. O tik idėjų paieška, neturint kapitalo, užima daug laiko, trukdo dirbti. Todėl galvodamas per ilgai apie savo verslą, niekada to savo verslo neturėsi. Gal pasiskolinti? Bet reikia, kad žmogus, kuris skolina, pasitikėtų tavimi ir tavo sugebėjimu atiduoti skolą. Vienu žodžiu, dažniausiai be šansų.
Todėl dabar reikia svajojantiems apie verslą sutelkti visas jėgas kapitalo kaupimui, dirbant, jei reikia, keliuose darbuose, triūsiant, jei reikia, nemėgstamuose ir neįdomiuose užsiėmimuose, maitinantis, jei reikia, tik tuo, ką šeima užsiaugina, rengiantis, jei reikia, tik panešiotais drabužėliais.
Jei pasakysi, kad tau tas neįdomu, kad, neva tai, kenkia sveikatai, kad užima pernelyg daug laiko, tada turi pripažinti, kad niekada neturėsi rimto darbinio kapitalo ir niekada nebūsi verslininku. Tada reikia ieškoti kito būdo užsidirbti pragyvenimui. Reiškia, dirbsi kam nors kitam. Būtina pagalvoti, kaip tokį darbą padaryti lengvesniu ir naudingesniu tau. Tai yra daug įdomesnė ir daugeliui vienintelė šiuo momentu aktuali tema.
1. Namui ir verslui lietuvis užsidirba kasmet pusmetį praleisdamas Norvegijos fabrike
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą