Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2013 m. kovo 31 d., sekmadienis

Kaip sunaikinti korupcinę užsieninio verslo įtaką Lietuvos valstybės aparatui?

Be jau dabar veikiančio korumpuotų valdančiųjų gaudymo būtinos dar kelios priemonės, kurios užtikrintų, kad valdžia rūpintųsi valstybės, o ne užsienio monopolijų interesais.

 Pirma priemonė yra paremta tuo, kad būtina visą likusį gyvenimą neleisti ne tik oficialios, bet ir slaptos, išaiškinamos tik slaptųjų tarnybų pagalba, buvusių seimūnų, Vyriausybės narių bei Prezidentų lobistinės veiklos, tai yra, bet kokio privataus verslo interesų atstovavimo valstybės institucijose.

 Antroji priemonė yra tame, kad reikia rinkimų bei partijų finansavimui naudoti tik mokesčiais surinktus valstybės pinigus.

 Trečioji ir paskutinė priemonė yra paremta tuo, kad būtina išnaikinti galimybę, jog valstybės aparatas ar korupciniai verslo pinigai būtų nukreipti valdančiųjų perrinkimui. Tam reikia visiškai sunaikinti perrinkimo galimybę. Visi Prezidentai, seimūnai, Konstitucinio teismo teisėjai bei miestų merai turi būti išrenkami tik vienam šešių metų laikotarpiui be išimčių, rinkiminėse kompanijose, kurios trunka tik du mėnesius, ne ilgiau [1].

 Ar bus mažoje Lietuvos piliečių grupėje pakankamai talentų, norinčių vadovauti valstybei, jei korupcijos galimybės bus taip žymiai apribotos? Šie žmonės gauna labai gražius atlyginimus. Norinčių šešis metus gauti tokius atlyginimus visada bus. Na, o talentų mums daugiau reikia privačiame versle, kur jie generuotų mokesčius valstybės išlaikymui. Įsivaizduojate, kaip gerai dirbtų kepykla, jeigu jai vadovautų buvusi Prezidentė, įpratusi raginti kiekvieną matyti tik šviesiąją gyvenimo pusę, ir dar buvusi partorgė bei ekonomistė? Pirštelius aplaižysi, tokį pyragą bevalgydamas...

Tikiu, kad turime pakankamai mažą valstybę ir pakankamai daug norinčių ją išsaugoti piliečių, kad korupcinė užsieniečių valdžia Lietuvoje taptų sunaikinta. Galite palikti siūlymus, kaip tai padaryti politikos priemonėmis, naudodami komentarų skyrių mano internetiniame puslapyje, randamame, surašius Google paieškoje žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.

 1.State-Wrecked: The Corruption of Capitalism in America






2013 m. kovo 30 d., šeštadienis

Lietuviški apgavikai: išskrisk su gervėmis

Atsimenate, kaip lapė Alisa bei katinas Bazilis apgavo  Buratiną pasakomis apie pinigėlius, augančius ant medžių? Šiuolaikiniai apgavikai Lietuvoje turi visos spaudos, radijo ir televizijos bei interneto tribūną. Kokie lietuviškų apgavikų patarimai?

Neemigruok.

Tai reiškia, sėdėk Lietuvoje, švaistyk jaunystės jėgas, laukdamas stebuklo. Skraidyk su gervėmis į šiltus kraštus poilsio.

Nedirbk kitam. Dirbk sau.

 Tai reiškia, prisiimk visą riziką, tarnauk keliems užsakovams. Jie naudosis tavo darbu, o tu vadinsies verslininku. Be kapitalo, todėl nesugebančiu apsiginti nuo konkurencijos, todėl realybėje pigiu darbuotoju, dažniausiai pardavimuose.

Nestudijuok, o dirbk studijų metu.

Tai reiškia, būk nemokama ir laikina, bet energinga, motyvuota, universitetų atrinkta, darbo jėga. O po to - tu čia būk ir supūk, ar skrisk, kur nori.


Būk Bilas Geitsas. Mesk Harvardą, kad sukurtum Mikrosoftą.

Tai reiškia, turėk priėjimą prie geriausios technologijos (Bilo atveju - geriausių to laiko kompiuterių), kokio neturi dauguma geriausių specialistų tavo pasirinktoje srityje. Labai praktiškas patarimas. Nepatinka - skrisk su gervėmis. Mes visada rasime durnių, tikinčių pasakomis apie Bilą Geitsą ir medelį su auksiniais vaisiais.

Išvada: Neklausyk lietuviškų pasakų apie stebuklingus būdus greitai praturtėti. Ieškok ir metodiškai kaupk tai, kas tave apgintų nuo apgavikų ir konkurentų: žinias, diplomus, sertifikatus ir, svarbiausia, pinigus bei pažinčių ratą. Visam tam reikia ilgo laiko ir didelio darbo. 

Reikalingi motyvacijos komponentai: žaidimas, aistra ir tikslas. Reikalingi kritinio mąstymo ir bendravimo, be kurio neįmanomas kūrybiškumas, įgūdžiai. Tokius žmones paruošia Suomijos vidurinės mokyklos [1]. JAV tokios mokymo įstaigos taip pat ezistuoja [2].

Su gervėmis neišskrisi.


1. THOMAS L. FRIEDMAN Need a Job? Invent It

2 K-12 schools affiliated with Hewlett Foundation’s Deeper Learning Initiative and a consortium of 100 school districts called EdLeader21,  the Olin College of Engineering, the M.I.T. Media Lab and the ‘D-school’ at Stanford. 



2013 m. kovo 29 d., penktadienis

Kiek kainuoja juodoje rinkoje eksploitai, leidžiantys slaptai kontroliuoti tam tikras programas?



Šiame paveikslėlyje x ašis rodo, kiek tūkstančių dolerių kainuoja eksploitas, o y ašis rodo programą, kurią galima slaptai kontroliuoti su tokios kainos eksploitu.

Eksploitai naudojami kaip apsaugoti kompiuterines sistemas nuo atakų, taip ir atakuoti pavojingas kompiuterines sistemas. Ar žino apie tai mūsų valstybės angelai-sargai? Ar naudojasi tokiomis žiniomis? Eksploitus galima pirkti ir iš kompanijų, pavyzdžiui, Massachuseto firmos, vadinamos Netragard [1].

1. The market for software that helps hackers penetrate computer systems 6

2013 m. kovo 25 d., pirmadienis

Our European Union is not serious. Why?

We decided to be the best in preserving the Earth from the global warming. How? Simple, my dear colonel: Just export all dirty industries into China. The Chinese are suffocating in their own air. We are OK. What about the Earth? Who cares about the Earth . We are OK, did you understand that?

We decided to a senseless rise of taxes and to a cut of jobs in Southern European economies that are in free fall with disastrous consequences for the economy of the European continent, including Germany [2].

We decided to save the Cyprus economy, stealing their Grandmothers' savings [1]. The savings in the banks under 100, 000 euros are protected? Hey, who cares about the stability of the banking system? We are OK, did you comprehend that?

All young are kind of selfish and playing with their lives, trying to find their place in the Universe.Our European Union is doing the same. Will it survive? We do not know. The mood swings are too big, determined by narrow views of the voters in paymaster nation Germany [3].

1. European leaders tear up the rules, with unpredictable consequences 
2. Unemployment in Euro Zone Reaches a Record High
3. Published in The Economist comments: http://www.economist.com/comment/1944113#comment-1944113

Ką daryti, jei fizika yra jums nepatinkantis dalykas?

Prie turimo mažiau pageidaujamo išsilavinimo galima pridėti analitinio mąstymo reikalaujančius ekonomikos ar statistikos kursus. Jei anksčiau to analitinio mąstymo daug kur nereikėdavo, tai dabar jis tampa naudingu beveik visur [1].

Ieškoti pažįstamų išsirinktame darbo kelyje reikia pradėti anksti, dar mokantis. Reikia turėti mentorius tiek jūsų mokymosi vietoje, tiek už jos ribų, stengiantis bendrauti su žmonėmis, kurie padarė jūsų pageidaujamą karjerą. Būtinai naudotis LinkedIn, lankyti susitikimus, kur būna jums įdomių profesionalų. Susisiekti su žmonėmis Internete ir kitais būdais, pavyzdžiui perYouTube, Twitter, Pinterest, blogą ar kitų socialinių tinklų pagalba. Ką sutinkate jūsų kelyje yra ne mažiau svarbu, negu kokią mokymosi vietą lankote [2].

Nevertėtų laikytis tų darbų, kurie jau greitu laiku bus gerai atliekami kompjuterių pagalba, pavyzdžiui,  vairuotojus gana greitai pakeis save vairuojantys automobiliai, o slauges ligoninėse - slaugantys robotai.

1. Numbers: Not Just for Math Majors Anymore  KATIE BARDARO, PAYSCALE.COM

2. The Reality of College Choice  LYNN O'SHAUGHNESSY, AUTHOR, "THE COLLEGE SOLUTION"

2013 m. kovo 22 d., penktadienis

Kaip realiai daugelis sprendžia dvigubos pilietybės problemą

_Vieša paslaptis, kad nemažai lietuvių kilmės emigrantų, nesutikdami su tokia pozicija, tyliai tapo kitų šalių piliečiais, kartu išsaugodami ir Lietuvos pasą. Tačiau taip elgtis rizikinga – išaiškinus gresia iki penkių tūkstančių litų administracinė nuobauda už nepranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę. Ir žinoma, gėdingas Lietuvos pilietybės panaikinimas. Tiesa, įrodyti nepranešimo faktą praktiškai gana sudėtinga, kaltę visada galima versti paštui ar netvarkingai Migracijos departamento raštvedybai [1]._

1.T.Antanaitis. Dviguba pilietybė – kaip pragmatiškai apeiti draudimą?  (80)

2013 m. kovo 20 d., trečiadienis

Žiurkė sukėlė Fukušimos avariją [1] ( ar mažai Lietuvoje žiurkių?)


Stromausfall in Fukushima: Ratte löste möglicherweise Kurzschluss aus




1. Stromausfall in Fukushima: Ratte löste möglicherweise Kurzschluss aus

An einer provisorischen Schaltanlage gab es Brandspuren - und in der Nähe lag eine tote Ratte. Möglicherweise hat das Tier den Stromausfall am havarierten AKW Fukushima ausgelöst, durch den die Kühlung der Abklingbecken zeitweise ausgesetzt war. Inzwischen ist das Problem gelöst. mehr... Video | Forum ]

2013 m. kovo 19 d., antradienis

Lietuvos mokslininkai pritaria skalūnų dujų žvalgybai


Lietuvoje nėra skalūnų dujų pramonės? Ką tie mokslininkai tyrė?  Kur paskelbė tyrimų duomenis? Kūmų žurnaliukuose?

JAV mokslininkai dar tik pradeda tirti skalūnų dujų pramonės poveikį žmonių sveikatai. Niujorko gubernatorius neduoda leidimo pradėti dujų žvalgybą, kol šis tyrimas nebaigtas. Ką padarė mūsų mokslininkai? Kas jiems už tai sumokėjo?

Būti už skalūninių dujų žvalgybą Lietuvoje yra neracionalu. Juk ir žvalgybai, ir gamybai naudojama taip pat brangi technologija. Mes tos technologijos neturime. Amerikiečiai turi. Bet amerikiečiai nežvalgo, jei negauna garantijų, kad gali pasinaudoti brangios žvalgybos vaisiais ir pradėti dujų gamybą.

1.Mokslininkai pritaria skalūnų dujų žvalgybai11

2013 m. kovo 17 d., sekmadienis

Žmonės, ką jūs renkate valdžion?

BFL nuotr.

Kaip užauginti laimingus vaikus arba sukurti gerą darbo grupę?

Vaikai, kurie geriau žino jų šeimų istorijas, yra laimingesni ir lengviau išgyvena stresus, kaip psichologų darbo duomenys rodo. Taip pat kariai, kurie geriau žino grupės istoriją, yra geresni tos grupės nariai. Tai dabar naudojama JAV karių paruošime. Geriausiai veikia istorijos, aprašančios, kaip dorotasi su sunkumais, ir kaip pasiekti laimėjimai. Tai tinka taip pat ir darbo grupėms, ir ištisoms tautoms. Žmonės suvokia, kad jie yra dalis kažko didesnio, negu jie patys, tai padeda stabilizuoti teigiamą gyvenimo suvokimą [1].

1. The Stories That Bind Us

2013 m. kovo 16 d., šeštadienis

Kur tas patriotinis jaunimas, kai jo reikia?




Vėl turime didžiulį skirtumą tarp turtingųjų ir vargšų, didžiausią Baltijos šalių tarpe. Vėl turtingieji, ieškodami miniai atpirkimo ožių, dangstosi nacionalizmu, neapykanta rusams ir lenkams. Vėl nelygybė bei nacionalizmas atstumia daugumą, nes ta dauguma yra ne tokia žiopla Lietuvoje, kaip patriotų skatintojai tikisi. Tai primena padėtį Smetonos laikais.

Vėl kyla galimybė, kad konflikto metu tokią Lietuvą niekas negina.

Smetona irgi turėjo daug tariamo patriotinio jaunimo. Kur dingsta tas jaunimas, kai pasirodo tankai?


2013 m. kovo 15 d., penktadienis

Funny oil tycoon

_Thomas Haselton, a naturalized Lithuanian citizen from the US, could be called Lithuania's first oil tycoon. It was him who brought the US energy giant Chevron to Lithuania – the company whose name alone incites so much emotion these days._ 

He explained recently [1]:

_People object to chemicals because they think it's poisonous. But poisonous is a relative thing. It depends on concentration._

It would help for Mr. Thomas Haselton and other proponents of fracking to use more balanced talk. Particularly helpful for them would be to realize that small concentrations of the fracking poisons lead to chronic problems like increased inflammation, heart disease, and cancer.

Who wants this for the people of the nation that made you rich?

1. Thomas Haselton, oil tycoon who brought Chevron to Lithuania

Ką ir už ką privalome gerbti?

_Ir nėra labai išmanu šaipytis, kad Konstitucinis teismas žodžius „atskirus atvejus“ išaiškino kaip labai retus, išimtinius, nors „atskiras“ gali ir reikšti „kitoks nei įprastinis“. Tačiau puikiai žinau, kad Konstitucinis teismas taip nuspręsdamas žvelgė į Konstitucijos ir pilietybės instituto visumą, analizavo istorinius aspektus, ir daug kitų klausimų._

Vienas iš tų klausimų, į kurį atsižvelgia Konstitucinis teismas, yra mažas Konstitucinio teismo nario atlyginimas per visą jo gyvenimą. Juk Konstitucinio teismo nariais dažniausiai tampa universitetų teisės profesoriai. Koks gi tų profesorių atlyginimas? Mažas. O Konstitucinis teismas valdžios turi daug. Konstitucinį teismą pamaloninti ir jo narių tariamas skriaudas ištaisyti  sekasi oligarchams, kuriems nusispjauti į lietuvių tautos likimą, kurie tik nori pigių vergų Lietuvoje. Todėl atsiranda ši juokinga Konstitucinio teismo teorija dvigubos pilietybės klausimu.

Mums siūloma gerbti tokią tariamą Konstitucinio teismo narių išmintį, jo narių praktiškumą. Gal gerbkime ir lietuvių tautą? Gal leiskime tautai susivienyti ir išvengti prūsų likimo?

1. J.Žilinskas. Dviguba pilietybė: Lietuvos atstumtieji 

2013 m. kovo 13 d., trečiadienis

Ar toks turi būti Konstitucinis Teismas?

Viskas priešingai tautos išlikimui: religijos pamokos prieštarauja Konstitucijai, o pasų iš lietuvių atiminėjimas - ne. Kodėl teisininkais išmokome bedievius cinikus, padlaižaujančius oligarchams?

Kodėl A.Kubiliaus taupymo politika tinka ne ekonomikos istorijos vadovėliams, bet istorijos sąvartynui



Taupymas ir ekonomikos augimas: y ašis rodo BVP augimą nuo 2008 iki 2012 metų, x ašis rodo išlaidų mažinimą tuo metu, kaip procentus nuo BVP [1]. Kiekvienas taškas yra atskira šalis.

1. PAUL KRUGMAN. Night of the Living Alesina

Svarbus žingsnis internetinių studijų pritaikyme

Studentai Kalifornijoje gali gauti galimybę baigti paskaitų ciklą ar kitokį universitetinį kursą interneto pagalba ir gauti už tai kreditą, pagal valstijoje  svarstomą įstatymą [1]. Iki šiol kai kurie studentai po keletą metų laukia vietų populiariuose kursuose, kadangi universitetams žymiai mažėja finansavimas. Tokiems studentams labai pasisektų, jeigu internetiniai kursai padėtų daugumai ir dėlto prigytų, o universitetai ir valstija sutaupytų daug pinigų, nes studentų apmokymas internetu yra pigesnis.

Mūsų studentų problemos yra panašios: trūksta pinigų ir vietų išmokyti visus pageidaujančius. Studentai moka fantastiškai didelius pinigus (savo, ar mūsų visų mokesčių lėšas) už prastos kokybės studijas.


1. California Bill Seeks Campus Credit for Online Study

2013 m. kovo 11 d., pirmadienis

Ar Vilnius yra regiono ar bent Lietuvos kultūros centras?

Ne. Jei pasižiūrėti mokslinės produkcijos duomenų bazėse, tai provincinis Bialystokas (Balstogė) Lenkijoje gamina tos mokslinės produkcijos daug. Vilnius - nieko. O kur nėra mokslo, nėra ir verslo inovacijų, nėra ir kitos kultūros, nes nėra pinigų tai kultūrai.

Vilnius stumia popierėlį. Leidimai, draudimai, lenkų prieš lietuvius, rusų prieš lenkus kiršinimai. Tie kiršinimai irgi yra popierėliai, tik propagandiniai. Kaip ir dauguma Vilniaus stumiamų popierėlių, nacistinė propaganda padaro daug žalos.

Ką reikėtų pirmiausia keisti? Baigti kitataučių ir emigrantų propagandinį juodinimą, baidymą, pasų atiminėjimą. Kviesti į Lietuvą  specialistus - tiek tautiečius emigrantus, tiek užsieniečius (atsimenat, kaip Gediminas kvietė Europos amatininkus?). Sudaryti tiems specialistams darbo sąlygas, tame tarpe ir padorius atlyginimus. Užspausti uodegas mūsų gerbiamiems profesoriams, vietoje darbo rezultatų siūlantiems mums naivias apgavystes, kaip fiktyvių mokslinių darbų spausdinimo fiktyviuose žurnaluose mafijinius skandalus.  Be gailesčio vykime visus pagautus apgavikus.

Suvienykime visus, kas neabejingi gimtinei.

Mokymasis internete ir mes


Užtenka Google ar Youtube išspausdinti klausimą How to... (angliškai: Kaip ... ?)  ir galima surasti daugybę nemokamų filmukų, kaip atlikti vieną ar kitą darbą. 
Bet rimtesni dalykai jau pradeda būti mokamais ir tinklalapiuose.  Trijų dienų profesionalios aukšto lygio fotografijos kurso užrašas tinklalapyje CreativeLive kainuoja 149 dolerius. Gyva transliacija yra nemokama, bet jos laikas tikrai bus nepatogus Lietuvoje ar net kitoje valandinėje juostoje Amerikoje. Lynda.com už neribotą mokymąsi daugybės jų kursų bibliotekoje, įskaitant, kaip naudotis dizainerių bei redaktorių programomis, ima 25 dolerius per mėnesį. Universitetinius kursus siūlančios kompanijos Udacity ir Coursera leidžia mokytis nemokamai, bet, pageidaujant už tokį mokymąsi gauti universitetinį kreditą, reikia už tai sumokėti.
Galima padaryti išvadą, jog norint rimtai mokytis visą gyvenimą, pageidautina pirmiausia išmokti anglų kalbą. Ir, aišku, taupyti pinigus, nes prireiks tų pinigų  kai kuriais atvejais.



2013 m. kovo 9 d., šeštadienis

Kvadratinės pėdos daržininkystė

Neseniai kalbėjome apie intensyvią daržininkystę, vadinamą kvadratinės pėdos daržininkyste. Tai nereiškia, kad visa šeima gali gyventi iš vienos kvadratinės pėdos. Bet jūs nustebtumėte, sužinoję, kiek nedaug tų kvadratinių pėdų šeimai reikia. Galima pažiūrėti internete, bet suprasti metodą išeina, tik nusipirkus knygą. Aš tą knygą turiu ir išbandžiau. Puikus dalykas. Štai internetinis puslapis: 

http://www.squarefootgardening.com/books/

2013 m. kovo 8 d., penktadienis

Ar gali Danija būti mums pavyzdžiu?


_Beveik 40 metų Danija plėtojo, investavo į savo atsinaujinančių energijos išteklių pramonę. Todėl „Danijos modelio“ palaikymas dideliais mokesčiais ir subsidijomis šiai šaliai atsiperka per atsinaujinančių energijos išteklių technologijų ir įrenginių eksportą [1]._

O koks Lietuvos eksportas? Baigiančių išsibėgioti vergų pigaus darbo vaisiai? Kodėl mes lupamės,kaip narkomanai, ieškodami pigių dujų, pigaus branduolinio kuro, kai tuo tarpu danai, vokiečiai ir kiti kaimynai pereina prie švarių  technologijų, kurių nesunaikins greitai pasirodysiantys Europos ir pasaulio susitarimai kovoje su globaliu atšilimu ir už saugią, švarią aplinką?

1. J.Gylys. Danija – sektinas pavyzdys Lietuvai !?  

Kodėl atominės elektrinės taip žiauriai brangsta?

Naujai statoma suomių atominė elektrinė brangsta nuo 2,5 mlrd eurų iki 8,0 mlrd eurų, sako Robertas Dargis, Pramoninkų konfederacijos vadovas. Ta elektrinė dar brangs, nes statyboms galo nematyti [1].

Na ir suomiai, na ir labiausiai išsilavinę pasauly žmonės... Nemoka elektrinę suręst. Mes čia greitai kepurėm užmėtytume. Mes jai tokią renovaciją padarytume, radioaktyvūs pelėsiai stebintų visą pasaulį. Mes naktį statytume, kartu cementą vogti būtų vienas malonumas.

O jei rimtai, elektrinė taip žiauriai brangsta, nes dėl politinio spaudimo saugos  reikalavimai visą laiką darosi tik griežtesni. Jų vykdymas brangiai kainuoja. Suomiai turtingi. Jiems tas nepakenks. Visai kita kalba Lietuvoje.

1.Kodėl R.Dargis nepritaria Visagino AE  

2013 m. kovo 6 d., trečiadienis

Ir niekur Konstitucijoje nėra žodžio „išimtis“, kalbant apie dvigubą pilietybę

 Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjas, Kovo 11-osios akto signataras, teisininkas Liudvikas Narcizas Rasimas:


_Sutarėme, kad dvigubos pilietybės klausimus geriausiai išspręs pilietybės įstatymas, priklausomai nuo aplinkybių, reikmių ir politinės padėties. Tą visados galės nustatyti Seimas priimdamas įstatymus, tad 12 straipsnyje įrašėme, kad paprastai Lietuvoje žmogus gali turėti tik vieną pilietybę, tačiau atskirais įstatymu numatytais atvejais gali būti ir dviguba pilietybė. Ir niekur Konstitucijoje nėra žodžio „išimtis“. Tačiau Konstitucinis Teismas atskirą atvejį išaiškino kaip išimties atvejį, nors, iškilus ginčui dėl pilietybės, Konstitucinio Teismo darbas buvo tik patikrinti, ar tie atskiri atvejai yra numatyti įstatyme, ar jų nėra._

Kiek kentėsime Konstitucinio teismo teisėjų,  Napoleonų mantijose, savivalę?


2013 m. kovo 5 d., antradienis

Mirtinai pavojingos bakterijos

Naujas visiems antibiotikams atsparių bakterijų rinkinys sparčiai plinta JAV ligoninėse.  Jei jos dauginasi kraujyje, plaučiuose ar inkstuose, liga gali būti neišgydoma. Šioms bakterijoms užkrėtus kraują, mirtingumas gali siekti 50 procentų.Šios bakterijos yra atsparios karbapenemams, kurie laikomi paskutiniu frontu antibiotikų panaudojime žmonių gydymui [1].

1. Deadly Drug-Resistant Bacteria Are Spreading


Prezidentės patarėjo nuomone, žmonės protestuoja prieš Lietuvos gerovę, galimybę tapti turtinga šalimi, panašiai kaip Norvegija

Mes jau galėjome tapti Norvegija, kai atradome Lietuvoje naftos. Netapome. Degalai Lietuvoje yra brangiausi iš visų Baltijos šalių. Vagys valdžioje kuria Norvegiją kiekvienas savo kieme. Mums belieka taršalai.

Atkreipkite dėmesį į veidmainystę. Ponas patarėjas sielojasi dėl protestų prieš  dujų žvalgybą. O juk leidimas išduodamas vienas - ir žvalgyti, ir išgauti. Tai pamirštama paminėti, tikintis,kad ir mes pamiršime.

1.Kodėl lietuviai protestuoja prieš galimybę tapti Norvegija? (865)5 val. 

2013 m. kovo 3 d., sekmadienis

Šveicarijoje rinkėjai referendumu žymiai apribojo kompanijų vadovų atlyginimus ir premijas

 Premijas keičiant darbą tiesiog uždraudė. Na o atlyginimų dydį nuspręs akcininkų susirinkimai, be to pensijiniai forndai privalės tokiuose susirinkimuose būtinai dalyvauti.

Verskime mūsų pensijinių fondų vadovus investuoti Šveicarijoje, nes ten daugiau pinigų liks akcininkams.

Gerai būtų tokį referendumą organizuoti ir Lietuvoje. Kaip manote, ar tai įmanoma?

Rimčiausiai šio šveicarų referndumo pasekmes aptarė The Economist [1].

1. 

2013 m. kovo 2 d., šeštadienis

Nebeliks Lietuvos universitetų?

 Lietuvos universitetų rektoriai pradėjo verkti, kad mokymų internetu yra labai daug, į juos investuojami dideli pinigai, todėl po kurio laiko gali nutikti taip, jog pasaulyje iš viso liks kokie dešimt universitetų [1]. Ir aišku, tarp jų nebus nei vieno lietuviško. Kiek bedarbių rektorių turėsime?

Nėra ko jaudintis. Jei dirbsime, kaip dirbame iki šiol, tai dėl skurdo jaunimas neturės vaikų, dauguma emigruos, neliks Lietuvos, lietuvių kalbos, baigsis ir lietuviški universitetai.

Na o jei pradėsime rimtai dirbti, tai galime tais internetiniais kursais pasinaudoti. Jau parodyta, kad kursai geriausiai dirba, jeigu apmokymas internetu yra derinamas su gyvu bendravimu tarp dėstytojo  ir studento. Geri dėstytojai be darbo nelieka. O Lietuvos rektoriams gali būti tikrai liūdna...

1. Rektorių konferencijoje bus pristatyta internetinių kursų keliama grėsmė 

Kuo mums kvepia skalūnų dujos?

Savaitraščio „The Economist“ užsienio naujienų redaktorius ir žurnalistas E.Lucasas sako, kad Amerikoje dar nieko nenuteisė už skalūnų dujų verslo padarytą žalą žmonių sveikatai. Iš šio fakto E.Lucasas daro išvadą, kad visi pasisakymai, jog skalūnų dujos yra pavojingos, yra nesąmonė [1].

E.Lucasas yra neteisus šiuo atveju. Amerikoje  teismai dirba, remdamiesi įrodymais. Amerikoje kurį laiką ir asbesto gamybą kontroliuojantys žmonės statė sau rūmus bei gerai gyveno. Medikai sukaupė pakankamai įrodymų, kad asbestas sukelia vėžį, ir prasidėjo teismai. Dabar tų rūmų vietoje liko tik pasakos apie buvusius asbesto magnatus ir jų turtus. Juk labai prabangūs buvo tie rūmai. Asbesto biznieriai vesdavo princeses iš pačios Europos. Skamba, kaip pasaka. Liūdna pasaka. Taip bus ir su skalūnais.

Amerikoje su teismais geriau, negu Lietuvoje. Mūsų turčių rūmai stovi, kas beatsitiktų. Mums skalūnų dujos irgi grąso ligomis, suniokiota ramybe ir gamta. Todėl, kad neliktume su vėžiu ir be tinkamo atlyginimo, reikia gintis patiems. Lietuvos žmonės yra šaunuoliai, kadangi supranta, kas darosi, ir ginasi iš paskutiniųjų.

Amerikoje Niujorko gubernatorius A.Cuomo neduoda leidimo pradėti skalūninių dujų gavybą, kol nėra skalūnų dujų gavybos poveikio sveikatai tyrimo rezultatų iš Pensilvanijos valstijos. Didelis tas tyrimas. Amerikoje medikai turi daug pinigų ir gerai dirba. Mūsiškiai bonzos (valdininkai japoniškai, atsimenat Hitachi?) važiuos į Ameriką pauostyti tų dujų ir pinigų kvapo. Gal mūsų Vyriausybė pasektų informuoto Niujorko gubernatoriaus pavyzdžiu ir palauktų tyrimo Pensilvanijoje rezultatų?

1. Sako savaitraščio „The Economist“ užsienio naujienų redaktorius ir žurnalistas E.Lucasas