"Turtingų valstybių tarpe, 43 procentai 25-34 metų amžiaus suaugusiųjų dabar turi aukštojo mokslo diplomą, palyginus su padėtimi 1995 metais, kai tik 23 jų procentai turėjo tokį diplomą. Nepaisant to, universitetų absolventai Vakaruose gauna net 70 procentų didesnes algas, negu įsigijusieji tik vidurinį išsilavinmą. Tai rodo, kad kvalifikuotų darbuotojų paklausa dar gerokai viršija pasiūlą. Studijos yra negarantuota laiko ir pinigų investicija. Svarbu, kad praktiškai maždaug 30% studentų Europoje ir 40% studentų Amerikoje išeina iš universitetų, taip ir negavę diplomo."
Lietuvoje mes gerai suprantame aukštojo mokslo naudą.
"Lietuva ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir Europoje, pirmauja pagal tarp 30–34 m. amžiaus gyventojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, skaičių. Tarp šio amžiaus žmonių net 57,6 proc. turi aukštojo mokslo diplomą. Tuo tarpu Latvijoje – 41,3 proc., Estijoje – 45,3 proc."
Pirmiausia pastebėkime, kad dauguma mūsų jaunimo įsigyja aukštąjį išsilavinimą. Todėl tinkamai sutvarkytas aukštasis mokslas būtų didelė paspirtis bandymuose išsaugoti mūsų tautos gyvybingumą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą