Kodėl Lietuvą valdo oligarchai Mockus su Numavičium?

"Turime paklausti, kodėl vyriausybės atrodo nefunkcionalios ir kodėl politikai nesiima veiksmų. Iš dalies atsakoma, kad standartiniai kapitalistinės sėkmės rodikliai, paprastai mokomi verslo mokyklose, pavyzdžiui, aukštos akcijų kainos, gali sukurti paskatas susilpninti vyriausybes ar apeiti jas. Pvz., siekdami verslo tikslų, vadovai gali padaryti viską, kad išvengtų mokesčių, privilioti pajėgius asmenis iš viešojo sektoriaus ir lobizuoti dideles subsidijas. Verslo sėkmė taip pat gali apimti painiavą politikos formuotojams ir visuomenei, siekianciai išlaikyti rinkos galią ir atsikratyti netinkamo elgesio ar neapgalvotos praktikos. Didėjanti verslo organizacijų ir jų lyderių įtaka, rengiant įstatymus ir kitus teisės aktus, taip pat gali pakeisti žaidimo taisykles taip, kad nauda būtų maža ir kenkiama daugeliui, didėja ekonominė nelygybė ir sukuriamas jausmas, kad mūsų kapitalistinė sistema yra sugadinta.

Tai yra pavyzdys, matomas 2007–2009 m. ivykiuose, kurie reiškė didelę „laisvosios rinkos kapitalizmo krizę“. Krizė toli gražu nebuvo neišvengiama stichinė nelaimė, tačiau ji atskleidė ir įmonių valdymo, ir vyriausybės politikos nesėkmes. Dėl intensyvių interesų konfliktų ir informacijos asimetrijos tarp rinkos dalyvių buvo švaistomos investicijos, kaupiama nereikalinga rizika ir daug kam padaryta žala. Galiojančios taisyklės buvo prastai parengtos ir neproduktyvios, jos veiksmingai atlygino už neapgalvumą ir padidino sistemos trapumą. Nepaisant keleto naudingų žingsnių per dešimtmetį nuo krizės, politikos formuotojai praleido galimybes padaryti esminius patobulinimus. Nepagrįstos pretenzijos ir toliau daro įtaką politikai, o iškraipymai iš dalies išlieka dėl to, kad problemos daugeliui kelia painiavą."