ŽMONIJOS IMPERIJOS NUOSMUKIS IR ŽLUGIMAS: kodėl mūsų rūšis atsidūrė ant išnykimo ribos

 „Knygoje „Žmonijos imperijos nuosmukis ir žlugimas“ Henry Gee, „Nature“ vyresnysis redaktorius, teigia, kad mes, kaip rūšis, jau per daug optimizavomės ir tapome tokie homogeniški savo genetinėje struktūroje, kad atsiduriame ant išnykimo slenksčio.

 

 Savo siaubingoje pranašystėje, vienu metu plepioje ir ambicingoje, Gee perskelia šimtus tūkstančių metų genetinių įrodymų, kad paaiškintų Homo sapiens atsiradimą ir žlugimą. Žemėje kažkada buvo bent devynios žmonių rūšys, tačiau kai liko tik viena, kuri išplito, keičia ir dominuoja natūralioje aplinkoje, žmonija prarado daug genetinės įvairovės. „Afrikoje šimpanzių būryje yra daugiau genetinių variacijų, – rašo Gee, – nei visoje žmonių rūšyje.

 

Taip pat per daug išnaudojome gamtos išteklius, susiaurindami mūsų valgomų dalykų genomus. Dabar mes pasikliaujame mažesniu pasėlių skaičiumi, nei bet kada anksčiau, todėl mūsų maisto atsargos tampa vis labiau jautrios ligoms, oro užgaidoms ir geopolitiniams konfliktams.

 

 Mūsų vis mažėjančiame ir tarpusavyje susijusiame pasaulyje finansinis sukrėtimas ir ligos plinta greičiau: virusai ir bakterijos, netrukdomi keistų biologinių skirtumų kišenių, suduos smūgį viskam iš karto. Štai kodėl optimizavimas, siekiant įgyti išsilavinimą ar tobulą kukurūzų burbuolę, gali reikšti mūsų pabaigą, net jei pavyks išvengti pasaulinio atšilimo ar branduolinio karo pasekmių.

 

 Gee mano, kad geriausias būdas judėti į priekį yra ieškoti kito pasaulio, esančio už Žemės, kur galėtų vystytis naujos žmonių rūšys. Pradėkite nuo mėnulio. O gal asteroido vidus po to, kai iš jo buvo išgauti mineraliniai ištekliai. Gee teigia, kad vieno didelio asteroido tuščiaviduris lukštas galėtų sugerti bent Kanados gyventojus – kalbame apie 51-ąją valstiją!

 

 Jis tvirtina, kad turime judėti greitai: išnykimas gali būti po 10 000 metų, bet turime tik apie du šimtmečius sukurti šias naujas kosmines kolonijas, nes, mažėjant gyventojų skaičiui, mažės ir mūsų technologinių naujovių galimybės.

 

 Gee savo prologe taip atsainiai užsimena apie kosmoso kolonizaciją, kad galėtumėte tai laikyti dar vienu balandžio pirmosios pokštu. Kai jis grįžta prie knygos pabaigos, jis palieka šiek tiek laisvus duomenis.

 

 Jis numato dirbtinę fotosintezę, kuri skatintų naujus maisto šaltinius, o saulės baterijų, optinių skaidulų ir veidrodžių sistemą – saulės šviesą: „Nėra jokios priežasties, kad ji neturėtų būti tokia šviesi, kaip dieną“.

 

 Jis kelia, be atsakymo, ir politinius klausimus: ar šalys gali kariauti dėl ginčytinų, mineralais turtingų, teritorijų kosmose? Ar technologijų trilijonieriai gali nuspręsti ten finansuoti privačias kolonijas? Žinoma, jūs manote. Ar jau galime ką nors atmesti, kaip pokštą?" [1]

 

ŽMONIJOS IMPERIJOS NUOSMUKIS IR ŽLUGIMAS: kodėl mūsų rūšis atsidūrė ant išnykimo ribos| Autorius Henry Gee | Martyno spauda | 278 p. | 29 doleriai

 

1. What if We Select Ourselves Out of Existence?: Nonfiction. Zernike, Kate.  New York Times (Online) New York Times Company. Mar 23, 2025.

THE DECLINE AND FALL OF THE HUMAN EMPIRE: Why Our Species Is on the Edge of Extinction

"In “The Decline and Fall of the Human Empire,” Henry Gee, a senior editor at Nature, argues that we as a species have already optimized far too much and become so homogenous in our genetic makeups as to put ourselves on the brink of extinction.

In his dire prophecy, at once chatty and ambitious, Gee moves across hundreds of thousands of years of genetic evidence to explain the rise and fall of Homo sapiens. Earth once boasted at least nine human species, but when only one remained to spread across, change and dominate the natural environment, humanity lost a lot of genetic diversity. “There is more genetic variation in a troupe of chimpanzees in Africa,” Gee writes, “than in the entire human species.” We also overexploited the Earth’s natural resources, narrowing the genomes of the things we eat. We now rely on a smaller number of crops than ever before, leaving our food supply ever more susceptible to disease, the vagaries of weather and geopolitical conflict.

In our increasingly small and interconnected world, financial shock and disease both travel faster: Viruses and bacteria, unimpeded by quirky pockets of biological difference, will hit everything at once. That’s why optimizing for educational attainment or the perfect ear of corn could spell our end, even if we manage to avoid the fallout from global warming or nuclear war. We need genetic “sparring partners,” Gee insists, if we hope to survive.

Gee thinks the best way forward is to seek another world, beyond Earth, where new human species could develop. Start with the moon. Or maybe the inside of an asteroid, after it’s been mined of its wealth of mineral resources. Gee posits that the hollow husk of one largish asteroid could absorb at least the population of Canada — talk about a 51st state!

We must move fast, he argues: Extinction may be 10,000 years off, but we only have about two centuries to design these new space colonies, because as the population declines, so will our capacity for technological innovation.

Gee mentions the colonization of space so casually in his prologue that you might take it for another April Fools’ joke. When he returns to it near the end of his book, he leaves the details somewhat loose. He envisions artificial photosynthesis to fuel new sources of food, and a system of solar panels, optical fibers and mirrors to deliver sunlight: “There is no reason it shouldn’t be as bright as day.”

He raises but does not answer political questions, too: Might countries go to war over disputed mineral-rich territories in space? Might tech trillionaires decide to fund private colonies there? Of course, you think. Can we dismiss anything as a joke anymore?” [1]

THE DECLINE AND FALL OF THE HUMAN EMPIRE: Why Our Species Is on the Edge of Extinction | By Henry Gee | St. Martin’s Press | 278 pp. | $29

1. What if We Select Ourselves Out of Existence?: Nonfiction. Zernike, Kate.  New York Times (Online) New York Times Company. Mar 23, 2025.

Realus kelias nutraukti ugnį Ukrainoje

Visi pavargo nuo Ukrainos. Ką daryti?

Išskyrus didesnes, gerai organizuotas, šalis, tokias, kaip Rusija ir Baltarusija, visos Rytų Europos šalys, vienoje iš kurių (Lietuvoje) aš gyvenu, yra valdomos mažų, mafiją primenančių, grupuočių, konkuruojančių viena su kita dėl valdžios grobio [1]. Ukraina nėra išimtis. Taigi, kyla klausimas: kas Ukrainoje duos įsakymą nustoti šaudyti. Greičiausiai, atsakymas yra toks, kad Ukrainoje niekas negali to padaryti. Tuomet labiausiai tikėtina baigtis bus ta, kurią neseniai paminėjo Amerikos prezidentas D. Trumpas: „Gali būti, kad jei JAV nustotų remti Zelenskį, tai Ukrainą paimtų rusai“.

Tai tiesa, kovos Ukrainoje tikrai sustos, jei Rusija vėl ją valdys.

1.  Lietuvoje žinome bent dvi tokias mafijines grupes - Landsbergių ir labiau paslaptinga, taip vadinama, "penktoji kolona Seime".

Realistic way to ceasefire in Ukraine

Everybody is tired of Ukraine. What to do?

Except for bigger, well organized, countries like Russia and Belarus, all Eastern European countries  where I live, are run by small mafia-like groups competing one with another for spoils of government. Ukraine is no exception. So the question is: Who in Ukraine will give the order to stop firing. Most likely answer is that nobody in Ukraine is able to do it. Then the most likely outcome will be the one mentioned recently by American president D. Trump: "It could be that the USA should stop supporting Zelensky and Ukraine would be taken by Russians."

This is right, the fighting in Ukraine will definitely stop if Russia is in charge there again.